Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Švietimo ministras sako esant teigiamų poslinkių tautinių mažumų mokyklose stiprinant lietuvių kalbą

Gintaras Steponavičius
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Gintaras Steponavičius
Šaltinis: BNS
0
A A

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako matantis teigiamų poslinkių tautinių mažumų mokykloms įgyvendinant naujo Švietimo įstatymo nuostatas, kurios įpareigojo išplėsti mokymą lietuvių kalba.

„Šiandien aš jums galiu pasakyti, kad lietuvių kalbos papildomas sustiprintas mokymas vyksta ne tik “ant popieriaus„, bet ir realiai, tai yra pagrįsta pinigais. Vis dėlto kitos nuostatos dėl atskirų dalykų dalies, tarkim, istorijos ar geografijos mokymo valstybine kalba, lieka neaiškios“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė ministras.

„Kolegos turbūt irgi žino situaciją vietose, dar ne visada geranorišką norą imtis tai daryti, bet šiaip aš matau nemažai teigiamų poslinkių. Tarpvalstybinis dialogas tam padeda“, – kalbėjo G.Steponavičius.

Ministras sakė tikintis, jog protestus, raginančius nesilaikyti įstatymo, pakeis supratimas, kad vaiko interesai yra išmokti ne tik savo gimtąją, bet ir geriau mokėti valstybinę lietuvių kalbą.

„Čia mes visą pagalbą tautinių mažumų mokykloms – tiek lenkiškoms, tiek rusiškoms, tiek kitoms – būsime pasiruošę suteikti. Ji, beje, yra suteikta ir aš džiaugiuosi, kad ir mokymuose, seminaruose gausiai dalyvauja pedagogai iš tautinių mažumų mokyklų, nepaisant raginimų nesinaudoti pagalba“, – sakė G.Steponavičius.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai vertinant tautinių mažumų padėtį. Lenkija sukritikavo naujas Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose, nors Lenkijoje gyvenantys lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą lenkai Lietuvoje turės geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie. Mokslo metų pradžioje tautinių mažumų atstovai prieš naujo įstatymo nuostatas yra surengę porą protesto mitingų.

Daugiausiai pasipriešinimo sulaukė įstatymo nuostata, kuri nuo 2013 metų suvienodino valstybinės kalbos egzaminą visiems – tiek lietuviškų, tiek tautinių mažumų mokyklų – abiturientams. Pagal naująjį įstatymą, taip pat numatytas reikalavimas lietuviškai dėstyti Lietuvos istoriją ir geografiją.

Rugsėjo pabaigoje Varšuvoje Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė darbo grupė švietimo klausimams aptarti priėjo prie bendros nuomonės, jog valstybinės kalbos egzamino forma visiems Lietuvos moksleiviams bus vienoda, tačiau vertinimas lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams skirsis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min