Dabar populiaru
Publikuota: 2009 lapkričio 4d. 12:34

T.Manno namuose – diskusijos apie krikštus

Neringa
Audriaus Bagdono/BFL nuotr. / Neringa

M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas šeštadienį kviečia atvykti į Thomo Manno kultūros centrą.

Kultūros centre veiks moksleivių foto konkurso „Krikštai – Kuršių nerijos senųjų kapinių simbolis“ paroda, Fondo kaupiama ir keliaujanti paroda „Aplankyti paveldo objektai“.

Renginio metu vyks paskaitų ciklas etnografine tematika, dalyvaujant dr. Silvai Pocytei, prof. Rimantui Sliužinskui ir doc.dr. Nijolei Strakauskaitei, etnologui, prof. Libertui Klimkai.
Programą „Po tėviškės dangum...“ atliks: Aušra Liutkutė (sopranas), Aurimas Raulinavičius(tenoras) ir Lina Giedraitytė (pianinas). Renginys atviras visiems ir nemokamas.

Krikštai, anot L.Klimkos, vienas ryškiausių, net išskirtinių lietuvių etninės kultūros reiškinių – senoji kryždirbystės tradicija. Ji įtraukta į pasaulio tautų nematerialiojo paveldo šedevrų sąrašą. Kryžiai, koplytėlės, stogastulpiai yra mūsų tautodailės viršūnė.

Tai ir religinio jausmo, ir žmogiškųjų godų, siekių, troškimų išraiška; drauge – grožio bei dermės su gamta pajauta.

„Kaipgi Lietuvoje atsirado ir tarpo šis fenomenas? Ornamentika ir simbolika sako, kad reiškinio ištakų reikėtų ieškoti tautos proistorės gelmėse, senojoje baltų kultūroje. Vakarų Lietuvoje, Nemuno deltoje, pajūryje, taip pat Latvijos Kurzemėje (Kurše) iki mūsų dienų išliko labai savita antkapinių paminklų forma. Tai vadinamieji krikštai, krikšteliai, krikštužiai. Jie išpjauti iš storos lentos, išmoningai, o kartais gal ir kiek keistokai profiliuoti“, – teigė L.Klimka. 

Nidos miško kapinaitėse juos restauravo menininkas Eduardas Jonušas. Gražiai krikštai dera su gamta miško paunksmėje, o ypač įdomiai atrodo smėlio pustomų kopų fone.

Krikštuose daug ir kitokių simbolių: širdis – tai gailestis, užuojauta; gėlė – atminimas, meilė; žirgai ir žvaigždutės – kelionė į amžinybę, anapus; kryželis – išganymo viltis.

Dar viena išskirtinė šių paminklų ypatybė buvo ta, kad jie statyti prie mirusiojo kojų. Rašydamas apie krikštus, Jonas Basanavičius taip aiškino: mitiškai mąstant, vėlė medžiu pakylanti į dangiškas sferas, dausas. Ir kiti tyrinėtojai – Pavelas Knyševas, Balys Buračas, Marija Gimbutienė – krikštus kildina iš prosenovinių laikų, baltų mitologinių įvaizdžių.

Krikštas įsiterpia į labai svarbią lietuviškųjų sakralinių objektų raidos seką: aukos stulpas – krikštas – koplytėlė medyje – koplytstulpis.

Renginio pradžia šeštadienį – 15 val.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min