Juozas Tumas-Vaižgantas apie P.Vileišį (1851–1926 m.) yra sakęs: „Vertas paminklo ne mažiau nei Basanavičius“. Šios dvi asmenybės ėjo koja kojon, tik sovietmetis vienos jų vardą ištrynė, o antras kiekvieno lietuvio atmintyje išliko kaip tautos patriarchas.
Pastatyti P.Vileišiui skirtą monumentą žadėta dar tarpukariu, tačiau įgyvendintas planas tik dabar – gruodžio 18 d. įvyko oficiali naujojo meno kūrinio, įamžinančio istorinę atmintį, pristatymo ceremonija.
Jos metu kultūros mecenato dr. Prano Kiznio Kaunui dovanotą, ukrainiečių skulptorių Olesio Sidoruko bei Boriso Krylovo sukurtą realaus dydžio visuomenininko, inžinieriaus, aukščiausio lygio kelių, geležinkelių ir tiltų statytojo, vieno pirmųjų Lietuvos verslininkų, švietėjo, kultūros rėmėjo bei tautinio atgimimo veikėjo P.Vileišio daugiau kaip 4 metrų aukščio bronzinę skulptūrą pašventino vyskupas Saulius Bužauskas.
Skulptūrinė kompozicija pastatyta ant postamento, papuošto apskritu ornamentu su reljefiniais motyvais, primenančiais knygų nugarėles – simboliškai atspindinčiais P.Vileišio indėlį į lietuviškos spaudos ir švietimo raidą.
Iškili asmenybė
P.Vileišio asmenybę ir jo nuopelnų svarbą pristatė Kauno miesto muziejaus istorikas Simonas Jazavita.
