Dabar populiaru
Publikuota: 2017 rugpjūčio 16d. 13:30

Tarp Vilniaus politikų – karštligiškas mūšis dėl lenkiškų ir rusiškų mokyklų

Adomo Mickevičiaus gimnazija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Adomo Mickevičiaus gimnazija

Nors daugelis atostogauja, Vilniaus taryboje aistros kunkuliuoja lyg vidury politinio sezono. Jas kursto sprendimai dėl tautinių mažumų mokyklų – anksčiau sostinės taryba buvo dėl jų jau apsisprendusi, tačiau dabar vėl grįžta: trims mokykloms pasiūlyta suteikti ilgųjų gimnazijų statusą, nors A.Mickevičiaus gimnazija turėjo būti keturmetė, o S.Konarskio ir A.Puškino mokyklos – pagrindinės.

Šis sprendimas, kurį Vilniaus taryba po aršių diskusijų priėmė, sukėlė tikrą audrą Vilniaus valdančiojoje daugumoje. Meras Remigijus Šimašius sprendimą dėl ilgųjų gimnazijų palaikė, kartu su juo ir Liberalų frakcija, taip pat – koalicijos partneriai socialdemokratai bei opozicijoje esanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).

Šalia tautinių mažumų mokyklų prisidėjo ir Fabijoniškių mokykla, kuri sieks tapti ilgąja gimnazija su sporto pakraipa. Tačiau dabar mokyklos dar turės sulaukti Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimo, ar jų gimnazijų programos bus akredituotos.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Adomo Mickevičiaus gimnazija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Adomo Mickevičiaus gimnazija

Konservatoriai boikotuoja

Tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija tam itin priešinasi ir net paliko tarybos posėdį, vykusį liepos 26-ąją, tad nebeliko kvorumo ir sprendimas pakibo, nors iki naujųjų mokslo metų lieka vis mažiau laiko.

Ilgųjų gimnazijų statusą A.Mickevičiaus ir S.Konarskio mokykloms siūlo suteikti LLRA-KŠS, A.Puškino mokyklai – socialdemokratai.

Klausimas svarstomas rugpjūčio 16-osios posėdyje, kai meras R.Šimašius atostogauja. Poilsiauja ir švietimą sostinėje kuruojantis vicemeras, TS-LKD atstovas Valdas Benkunskas. Posėdį veda vicemeras socialdemokratas Gintautas Paluckas.

TS-LKD frakcija prieš posėdį išplatino pranešimą, kuriame teigia nedalyvausiantys posėdyje, nes protestuoja prieš „antrame iš eilės tarybos posėdyje mero Remigijaus Šimašiaus kuriamą farsą ir bendrus koalicijos tikslus diskredituojančius veiksmus“.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Valdas Benkunskas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Valdas Benkunskas

„Jau kurį laiką stebina LRLS (Liberalų sąjūdžio) ir mero R.Šimašiaus elgesys, kai svarbius ir miestui brangiai kainuojančius sprendimus bandoma ypatingos skubos tvarka priimti su Tomaševskio frakcijos balsais Vilniaus miesto taryboje. Panašu, kad politinės prekybos objektu tapo sostinės švietimo klausimai, liberalams staiga parodant netikėtą malonę pustuščių mokyklų išlaikymui“, – pranešime cituojamas Vilniaus vicemeras V.Benkunskas.

Tokį partnerių žingsnį kolegos iš valdančiosios daugumos liberalai ir socialdemokratai pavadino tiesiog politikavimu.

Ilgųjų gimnazijų statusas leistų minėtoms mokykloms turėti nuo 1 iki 12 klasės, nors iki šiol galioja sprendimas, kad, tarkim, S.Konarskio mokyklą perorganizavus į progimnaziją moksleiviai papildytų A.Mickevičiaus gimnaziją – moksleivių lenkiškose mokyklose mažėja.

Spaudžia ministrai?

LRT televizija sekmadienį pranešė, kad Vilniaus meras R.Šimašius ištraukė naują argumentą: vadinamųjų lenkiškų mokyklų klausimas svarbus valstybės nacionaliniam saugumui. Koalicijos partneriams jis elektroniniu paštu rašė, kad tokį posūkį lėmė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus skambutis. Esą „Lenkijoje tai aukščiausiu lygiu jau įvelta. Nepasikuklinsiu iškelti į didesnį kontekstą – nenoriu, kad tai taptų mūsų saugumo reikalu, jei ateityje ateitų negera diena santykiuose su kitu kaimynu“, – tokius R.Šimašiaus žodžius, parašytus kolegoms miesto taryboje, cituoja LRT televizijos naujienų tarnyba.

Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius pripažįsta su R.Šimašiumi kalbėjęs, tiesa, tik dėl vienos – A. Mickevičiaus – mokyklos likimo. Jis taip pat neneigia, kad tai darė po pokalbio su Lenkijos užsienio reikalų ministru Witoldu Waszczykowskiu.

Tačiau socialdemokratų deleguotas vicemeras Gintautas Paluckas, nors neneigia su ministru kalbėjęs apie tautinių mažumų mokyklas, tačiau esą jokių nurodymų ar pasiūlymų negavęs.

„Siūlomu sprendimu bus keičiamas mokyklų tinklas, išdėstymas Vilniaus mieste, turiu galvoje, kad siūloma ilgosios gimnazijos statusą suteikti trims mokykloms – A.Mickevičiaus, S.Konarskio ir A.Puškino. Šis poreikis atsirado bendraujant su mokyklų bendruomenėmis, tautinėmis bendrijomis Vilniaus mieste ir, nepaisant to, kad kitoks sprendimas buvo priimtas prieš porą metų, tas konfliktas neišsisprendė. Tiesiog yra išsprendžiama tai, kas nebuvo išspręsta beveik prieš dvejus metus tvirtinant mokyklų pertvarkos planą“, – prieš tarybos posėdį kalbėjo G.Paluckas.

Anot vicemero, galimybė teikti išsilavinimą nuo pirmos iki dvyliktos klasės užtikrintų galimybę mokykloms vystytis, o vaikams – patogiau pasiekti ugdymo įstaigas.

„Po pertvarkos vaikų skaičius S.Konarskio ir A.Mickevičiaus gimnazijose turėtų padidėti, nes ilgosios gimnazijos turi teisę vaikus priimti iš viso miesto, ne tik iš teritorijos. Bet mes sutinkame, kad klausimus dėl tautinių mokyklų reikėtų spręsti su tėvų bendruomenėmis, mokyklomis, kad perteklinės konkurencijos nebūtų, bet buvo nueita kitu keliu – politine valia buvo priimti sprendimai, tad konfliktas yra iki šiol“, – kalbėjo G.Paluckas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintautas Paluckas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintautas Paluckas

Dar vienas dalykas, kurį pažymėjo vicemeras, yra dėl finansinės paramos mokykloms, kuriose dėstoma lenkų kalba. Esą keista, kad šios mokyklos sulaukia finansinės paramos iš Lenkijos, o ne Vilniaus miesto savivaldybės.

„Tai yra tam tikra anomalija. Jeigu mes šnekam apie teisę ugdymą gauti gimtąja kalba, vadinasi, tokia teisė turi būti užtikrinta, ypač vertinant Vilniaus gyventojų demografinę sudėtį“, – teigė G.Paluckas.

Liberalai: sprendimas efektyvus

Liberalas, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Vilniaus taryboje Vytautas Mitalas irgi tvirtino, kad jokio spaudimo čia nebūtų, tik mėginta išspręsti miesto mokyklų problemas.

„Kai mokyklų tinklas keičiamas, tikslas yra, kad būtų efektyviai naudojamasi savivaldybės turtu. Jeigu kalbame apie šitas tris mokyklas (išskyrus Fabijoniškių – red.past.), tai nėra nei poreikio lietuvių mokomąja kalba mokykloms efektyviai išnaudoti, nei kaip nors kitaip pertvarkyti tas mokyklas. Ir pačių mokyklų bendruomenės to prašo, todėl manome, kad šiuo metu tai yra tinkamas variantas“, – kalbėjo V.Mitalas.

Jei pavyks surinkti reikiamą balsų skaičių „už“, šias gimnazijas dar turės akredituoti Švietimo ir mokslo ministerija.

„Jeigu savivaldybės taryba priims sprendimą, kad tam tikros mokyklos turi pakeisti tinklo planus, tai ministerija ras būdų, kaip atsakyti į šitą savivaldybės sprendimą. Tai yra, kaip įvykdyti akreditacijos procedūrą, kad mokyklos teisiškai įgytų ilgosios gimnazijos ar gimnazijos statusą“, – LRT televizijai sakė švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, nors anksčiau Švietimo ir mokslo ministerija yra savivaldybei nusiuntusi oficialų raštą, kad pakeitus sostinės mokyklų bendrąjį planą ir leidus steigti ilgąsias gimnazijas, būtų žlugdomos kitos mokyklos, kuriose dėstoma lenkų ir rusų mokomąja kalba.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min