Interviu paskelbė Vokietijos laikraštis „Die Welt“ ir Briuselio leidinys „Politico“, priklausantys „Axel Springer“ žurnalistų tinklui.
Jame I.Ruginienė kalbėjo, kad Europa turi stiprinti savo gynybą ir išlaikyti ryšius su JAV, taip pat papasakojo apie Rusijos ir Baltarusijos hibridines atakas.
„Mums reikia Europos šalių ginkluotųjų pajėgų ir JAV karių“, – sakė I.Ruginienė.
„Bet niekada nežinai, kas gali nutikti. Todėl absoliučiu prioritetu turėtų būti Europos Sąjungos stiprinimas ir supratimas, kad tai yra Europos ginkluotosios pajėgos – ne Lietuvos, ne Latvijos, ne Ispanijos, ne Vokietijos“.
Vokietija Lietuvoje iki kitų metų pabaigos ketina dislokuoti 5 tūkst. karių brigadą. Lietuvoje taip pat rotuojasi maždaug tūkstantis JAV karių.
„Tikiuosi, kad JAV ginkluotosios pajėgos liks Lietuvoje, – sakė ji. – Kai kalbama apie saugumą, negalime žaisti žaidimų. Mano nuomone, stiprybės demonstravimas yra tiek Europos, tiek Amerikos interesas“.
„Tikime stipria NATO, – sakė I.Ruginienė. – Tuo pačiu metu turime labai stengtis stiprinti Europos Sąjungą“.
Ji pabrėžė, kad Lietuva taip pat turi rūpintis savo pajėgumais.
„Net jei turime stiprų aljansą ir taikomas 5 straipsnis, suprantame, kad trumpą laiką iš pradžių liktume vieni, – sakė I.Ruginienė. – Tuo metu viskas susitelktų į Lietuvą. Todėl mes ruošiamės būtent tokiai situacijai ir labai vertiname tai, kad Lietuvoje yra Vokietijos ginkluotosios pajėgos ir kad NATO struktūros jau yra šalyje.“
Kaip pastebi „Politico“, Lietuva bando suderinti tradicinį pasitikėjimą Atlanto aljansu su nauja geopolitine situacija, kurią sukūrė D.Trumpas.
„Pagrindinis scenarijus turi būti stipri NATO“, – tvirtino I.Ruginienė, taip pat ragindama greičiau priimti ES sprendimus ir aiškiau planuoti kolektyvinius veiksmus tuo atveju, jei NATO būtų politiškai suvaržyta veikti.
„Mums reikia plano B, – sakė ji. – Turime aptarti, kaip galime užtikrinti savo saugumą kaip Europos regionas ir kaip galime greičiau priimti sprendimus, ypač kai kas nors ES turi veto teisę“.
Ji pabrėžė, kad bendra ES kariuomenė „negali atsirasti per vieną naktį“ – pirmiausia turime atlikti daug namų darbų.
„Svarbiausia yra bendras supratimas apie gynybą – nuo šiaurės iki pietų – su aiškia strategija ir greitu reagavimo pajėgumu. Tai yra išlikimo formulė“, – sakė ji.
Interviu I.Ruginienė taip pat kalbėjo apie Rusijos ir Baltarusijos hibridinius išpuolius.
„Iš esmės visus iš Baltarusijos ar Rusijos kylančius pavojus mes traktuojame kaip nacionalinės gynybos klausimus. Todėl pastaruoju metu daug nuveikėme. Pagaliau esame nepriklausomi energijos ir dujų srityje“, – sakė I.Ruginienė.
Ji pabrėžė, kad rusų tautybės gyventojai Lietuvoje sudaro palyginti nedidelę dalį, kitaip nei Latvijoje ir Estijoje, todėl Lietuvoje dezinformacijos kampanijų rizika yra daug mažesnė.
„Parlamente taip pat neturime partijos, kuri atstovautų Rusijos politiniam požiūriui. Todėl mums lengviau organizuoti prevenciją ir stiprinti savo gynybą“, – sakė ji.
Pasak stebėtojų, šie jos komentarai sulaukė atgarsių Vokietijos spaudoje – kai kurie vietos žurnalistai įvertino jos komentarų aiškumą.
I.Ruginienės vyriausybė kitų metų biudžete gynybai numatė 5,38 proc. BVP. Tai – vienas iš aukščiausių rodiklių NATO.
