Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tarptautinės konfederacijos prezidentė Anna Nellberg: turi būti ne tik tinkamai saugomi piliečiai, bet užtikrinamos ir pareigūnų teisės

Rytas prieš mitingą ir eitynes
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Policija
Šaltinis: 15min
0
A A

Vakar Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo surengtuose mokymuose lankėsi Tarptautinės konfederacijos EuroCop prezidentė Anna Nellberg ir jos viceprezidentas Miroslav Litva. Mokymuose A.Nellberg pasakė kalbą apie situaciją Europos šalių teisėsaugoje bei apie EuroCop organizaciją bei jos veiklą. Šiandien EuroCop atstovai susitiks su vidaus reikalų ministru Artūru Melianu ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininku Kęstučiu Lančinsku.

Anna Nellberg Eurocop prezidente buvo išrinkta prieš vienerius metus. Ji 13 metų dirbo policininke, patruliavo viename mažame Švedijos miestelyje.  Tad , kaip ji patikino Lietuvos pareigūnus,  ji nepamiršo, ką jaučia dirbantis gatvėje policininkas.

Pasak EuroCop prezidentės, dabar Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas turi galimybę prisijungti prie didelės organizacijos, vienijančios 35 profesines sąjungas ir atstovaujančios daugiau nei 500 tūkstančių pareigūnų Europoje. “Mūsų organizacija veikia tam, kad Jums padėtų pasakyti  Jūsų vyriausybėms tai, ką Jūs norite joms pasakyti”, – kalbėjo A.Nellberg.

Pasak A.Nellberg, turi būti ne tik tinkamai saugomi piliečiai, bet užtikrinamos ir pareigūnų teisės.

Teisėsaugos pareigūnai rizikuoja savo gyvybe, jiems tenka atsisakyti buvimo su šeima, ribojamas jų privatumas, o jiems atlyginama nepakankami už tai, ką jie daro visuomenės labui ir taip yra beveik visur – pareigūnai nejaučia palaikymo ir paramos.

“Mes kaip teisėsaugos pareigūnus vienijanti konfederacija turime ką pasakyti vyriausybėms, o būtent, kad  pareigūnai taip pat turi žmogaus teises. Tapdami policininkais, mes tų teisių neatsisakome, mes nesame akli robotai, nors kartais Vyriausybėms taip atrodo“, – sakė EuroCop prezidentė.

Anot EuroCop prezidentės, lankydamasi valstybėse narėse, pastebėjo, kad teisėsaugos pareigūnų problemos panašios, o pareigūnai beveik visur yra nepakankamai vertinami.

Teisėsaugos pareigūnai rizikuoja savo gyvybe, jiems tenka atsisakyti buvimo su šeima, ribojamas jų privatumas, o jiems atlyginama nepakankami už tai, ką jie daro visuomenės labui ir taip yra beveik visur – pareigūnai nejaučia palaikymo ir paramos.

Pasak A.Nellberg, būtent todėl atskirų valstybių teisėsaugos profesinės sąjungos turi burti, kad jų balsas būtų girdimas. O, anot EuroCop prezidentės, šios organizacijos balsas yra girdimas aukščiausiose Europos Sąjungos institucijose.

Kaip papasakojo A.Nellberg, EuroCopo  uždaviniai – prisidėti prie pareigūnų darbo efektyvumo, tuo pačiu  užtikrinant jų apsaugą, sukurti bendrus pareigūnų kvalifikacijos standartus Europoje, skatinti ir išsaugoti pareigūnų statusą, neleisti privatizuoti policijos ir teisėsaugos institucijų. Svarbiausias EuroCop tikslas  – užtikrinti, kad darbdaviai pripažintų policijos ir kitų teisėsaugos pareigūnų teises.

„Tai reiškia, kad aktyvią tarnybą einantys pareigūnai, savo pareigoms vykdyti turi būti aprūpinti tinkama įranga, užtikrinta jų sveikatos priežiūra bei įtvirtintos reikiamos įstatyminės garantijos. Be to pareigūnams turi būti pakankamai atlyginama už jų darbą“, – kalbėjo A.Nellberg.

EuroCop prezidentė pateikė pavyzdžių, ką ši organizacija nuveikė ir ką veikia. 2010 metais pradėta kampanija „Sustabdykime smurtą prieš pareigūnus“, nes nepriimtina, jog nukentėję pareigūnai nėra tinkamai ginami teismuose. EuroCop laikosi pozicijos, kad  tie, kurie kėsinasi į pareigūnus turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn.  

EuroCop rengė ES šalių pareigūnų darbo laiko direktyvą. Jos nuostatos, kad teisėsaugos pareigūnai neturi dirbti nepagrįstai ilgai, t.y. viršvalandžių. Kaip sakė A.Nellberg, EuroCop mano, kad jeigu pareigūnas dirba viršvalandžius, tai neturi kenkti jų sveikatai ir saugumui, dėl to neturi nukentėti jų šeimos“.

Kalbėdama apie ekonominės krizės purtomą Europą, A.Nellberg sakė, jog  puikiai žino, kokią įtaką turėjo krizė. Nė vienoje valstybėje nebuvo išvengta gana griežtų taupymo priemonių, buvo padidinti mokesčiai, dėl to nukentėjo ne tik pareigūnai, bet ir kitų sričių žmonės. Šiuo metu EuroCop rengia strategiją, kurios pagalba bus bandoma įtikinti politikus, kad pareigūnų darbo užmokesčio sumažinimas, finansavimo sumažinimas pakirs jos pajėgimą vykdyti priskirtas funkcijas. Anot EuroCop prezidentės, tokios  priemonės nėra nei ekonomiškai, nei morališkai pagrįstos, o griežta taupymo politika, nėra palaikoma.

Pasak, A.Nellberg, EuroCop organizacija stipri tiek, kiek stiprios jos narėmis esančios profesinės sąjungos. EuroCop veikia kaip labai aktyvus vykdomasis komitetas formuojantis politiką. JI formuojama atsižvelgiant į pareigūnų, kuriuos atstovauja profesinės sąjungos, poreikius. Tad, anot A.Nellberg,  kuo daugiau EuroCop turės narių, tuo daugiau bus išteklių bei įgalinimų dar geriau dirbti pareigūnų labui.

„Aš tapau policininke, nes buvau  įsitikinusi, kad mano darbas visuomenei labai svarbus. Esu tikra , kad ir jūs galvojate taip pat. Policininko darbas manęs niekada nenuvylė, tačiau buvo liūdna, kad vyriausybė nesuvokia, kokioje aplinkoje dirba policininkas. Todėl manau, kad būtent sprendžiant pareigūnų problemas Jūsų profesinės sąjungos, Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas ir EuroCop kartu  galime daug ką nuveikti“,- kalbėjo A.Nellberg.

Po EuroCop prezidentės pranešimo, pareigūnai pateikė keletą klausimų.

Pareigūnai domėjosi, ką EuroCop atstovai mano apie profesinių sąjungų silpnėjimo tendencijas. A.Nellberg mano, jog finansinės krizės sąlygomis viskas silpsta, tačiau keliaudama per Europos sąjungą ji nepastebėjo, kad silpsta profesinės sąjungos. Ji dar kartą pakartojo, jog tiek profesinėms sąjungoms, tiek ir EuroCop reikia vieniems kitų, o kartu galima kur kas daugiau nuveikti.

EuroCop viceprezidentas Miroslav Litva teigė, jog darbdavių pirmas klausimas paprastai būna, kiek narių atstovauja organizacija. Tai yra jiems svarbu sužinoti, kiek organizacija yra stipri. Jeigu atstovavimo procentas nedidelis, darbdavys gali ir neišgirsti tokios organizacijos balso, todėl apginti pareigūnų teises tokiai organizacijai gali būti sunkiau.

Pareigūnai teiravosi ir dėl įvairių draudimų, taikomų išskirtinai tik pareigūnams.

Anot A.Nellberg, Švedijos pareigūnai turi teisę streikuoti, tačiau to nedaro, o problemas sprendžia derybų keliu. Tačiau, pasak EuroCop prezidentės prieš pradedant streikuoti, jos nuomone, reikėtų pagalvoti, o kas toliau?

Ją papildęs M.Litva sakė, jog Slovakijoje pareigūnai neturi streiko teisės, tai įtvirtinta įstatymuose.Tačiau nežiūrint to, esame įsitikinę, kad mūsų kaip profesinės sąjungos teisės yra tvirtos. Susitarimai pasiekiami tik sėdint už bendro stalo, politikai įsiklauso į profesines sąjungas Slovakijoje, nes žino, kad pareigūnai  išeis į gatves nebus gerai.

Pareigūnai klausė ir apie pareigūnų darbo užmokestį Europos šalyse.

EuroCop atstovai papasakojo, kad Jungtinėje Karalystėje darbo užmokestis pareigūnams buvo įšaldytas, jo didinti nebus galima derėtis ketverius metus. Airijoje jis sumažintas 25 procentais. Suomijoje siekiama sutaupyti 3 milijonus eurų, todėl bus sumažintas kelių eismą prižiūrinčių pareigūnų skaičius taip, kad jų beveik neliks. Latvijoje darbo užmokestis pareigūnams sumažintas 40- 50 procentų , o jų policijos automobiliai neaprūpinami degalais. EuroCop prezidentė stebėjosi, kaip galima atlikti pareigas,  neturint tam reikiamų išteklių.

A.Nellberg prisipažino, jog netrukus, lapkričio viduryje, vyks į Madridą, kur bus surengtas streikas. Anot EuroCop prezidentės, tai bus pirmasis streikas, kuriame ji dalyvaus ir pasisakys dėl taupymo priemonių.

Anot A.Nellberg, dėl taupymo priemonių nukentėjo Graikijos policija, atrodo, kad ji nebegali ginti visuomenės. Kalbant apie pareigūnų sąlygų bloginimą, anot EuroCop prezidentės, reikia kalbėti ne tik apie sumažintą darbo užmokestį, bet  ir mažinamas pensijas, apkarpomas socialines garantijas, vertimą dirbti viršvalandžius.

Pasak M.Litvos, visi žinome, kad policininkų atlyginimas priklauso nuo nacionalinės ekonomikos. Tuo pat metu girdime, kad visoje Europoje atlyginimai panašūs. Tai kodėl, anot M.Litvos, pareigūnas, pavyzdžiui Slovakijoje, negauna tokio atlyginimo kaip Vokietijos policininkas.

Pasak M.Litvos, pareigūnams taikoma daugiau suvaržymų nei kitų sektorių darbuotojams, pvz. neleidžiama užsiimti privačiu verslu, taip yra beveik visoje Europoje. Būtent dėl šio žmogaus teisių apribojimo, pareigūnas turi gauti padorų atlyginimą, kuris leistų jam normaliai pragyventi.

Anot A.Nellberg, EuroCop uždavinys kovoti už tokius teisėsaugos pareigūnų atlyginimus, kad juos gaudami pareigūnai galėtų be problemų oriai išgyventi.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, vienija beveik 4 tūkstančius ugniagesių, pasieniečių, policininkų, viešojo saugumo tarnybos pareigūnų, pataisos įstaigų darbuotojų, aplinkosaugininkų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min