Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2019 balandžio 5d. 11:49

Tarptautinio festivalio vadovė: „Klaipėda turi ne vieną puikiai įrengtą kūrybinių rezidencijų vietą“

Laura Almantaitė
D. Gailiūtės nuotr. / Laura Almantaitė
Balandžiui skaičiuojant mėnesio vidurį, Klaipėdoje nuvilnys festivalis BLON. Kaip jį apibūdina patys organizatoriai, tai – unikalaus formato animacijos ir videožaidimų festivalis, inovatyvus ir rafinuotas inkubatorius, kuriame jauni, neatrasti talentai keičiasi įkvėpimu su industrijos rykliais. Renginio programoje – kontraversiški filmai, videožaidimai, patirtys suaugusiems bei vaikams skirta, subtili ir estetiška Prancūzijos, Japonijos, Skandinavijos ir kitų šalių meistrų animacijos ir videožaidimų programa.

Pasaulio animacijos ar videožaidimų studijų talentus ir niekam dar nežinomus būsimus genialius kūrėjus suburiantis tarptautinis festivalis vyks jau penktą kartą. Festivalio vadovė, lietuvė Laura Almantaitė sako neįsivaizduojanti šio festivalio be Klaipėdos ir atvirkščiai – Klaipėdos be festivalio, paneigdama stereotipinį požiūrį, jog svarbūs, įdomūs ir išskirtiniai renginiai gali vykti tik sostinėje.

– Kaip animacija ir visas BLON kontekstas atsirado jūsų gyvenime?

– Animacija vienur ar kitur lydėjo nuo jaunų dienų. Pradžių pradžia, žinoma, siekia klasikinės, romantiškosios „Labanakt vaikučių“ animacijos repertuarą.

Studijuodama ir dirbdama Paryžiuje, turėjau galimybę nuodugniau patyrinėti vietinę animacijos industriją. Prancūzija turi labai gilias animacijos tradicijas.

Šios šalies animacijos industrijos modelis darė didžiulį įspūdį – milžiniški gamybos resursai ir milijoninės ištikimos animacinių filmų auditorijos. Besilankydama didžiausiame pasaulio animacinių filmų festivalyje – Annecy, atradau, kad daug animacinių filmų ir dar kokių įvairių, yra kuriama suaugusiam žiūrovui. Prancūzijoje atradau ir Ubisoft – vieną didžiausių pasaulio videožaidimų studijų.

Grįžus į Lietuvą, Vilniaus Gedimino technikos universitetas pakvietė dėstyti audiovizualines industrijas. VGTU sutikau Škotijoje animacijos mokslus baigusį kolegą – Tomą Mitkų, kuris mane galutinai užbūrė animacijos magija. Taip gimė idėja Lietuvoje organizuoti tarptautinį animacijos ir video žaidimų festivalį BLON.

– Ką festivalis reiškia asmeniškai Jums? Ir kaip reikėtų teisingai šifruoti/versti pavadinimą BLON?

– BLON išvertus iš anglų kalbos reiškia fainas.

Pirmais festivalio metais turėjome kitokį pavadinimą, tačiau mūsų auditorija pasirinko trumpinį, mes neprieštaravome.

Man asmeniškai BLON yra galimybė prisidėti prie animacijos ir žaidimų industrijų populiarinimo Lietuvoje ir užsienyje, prie jaunų talentų ir bendrai – visuomenės ugdymo.

Kartu tai yra ir Lietuvos, Klaipėdos vardo užsienyje garsinimo misija (90% BLON svečių iš užsienio festivalio metu Lietuvoje lankosi ir apie Klaipėdą išgirsta pirmąkart).

– Kaip, kada ir kodėl kilo mintis tokį festivalį organizuoti?

– Mintis organizuoti BLON gimė prieš (jau) šešerius metus. Metus laiko ruošėmės startui, tad šiais metais turime pirmąjį jubiliejų – penktąjį BLON festivalį.

Matėme poreikį reprezentuoti augančias Lietuvos animacijos ir žaidimų industrijas, jos kūrėjus. Taip pat Lietuvos auditorijai parodyti pačius ypatingiausius viso pasaulio žiūrovus džiuginančius animacinius filmus, kurių nėra Lietuvos kino teatrų ir televizijų programose. Atvežti ir pristatyti meniškesnius, prasmingesnius, pasakojimu paremtus žaidimus ir jų kūrėjus.

Animacija ir žaidimai yra globalios pramogų industrijos ateitis. Jau šiai dienai pagal vartotojų skaičių ir pajamas šios dvi industrijos daugiau nei dvigubai lenkia kino vartojimo apimtis ir yra perkopusios 100 mlrd. Eur metinių pajamų ribą.

– Kokią žinutę siekiate perteikti šių metų festivaliu? Į ką labiausiai norisi atkreipti festivalio lankytojų dėmesį?

– Programoje didelis dėmesys skiriamas suaugusiam žiūrovui. Animaciniai, virtualios realybės filmai šiais metais kalba globaliomis, politinėmis temomis: apie karinius konfliktus Afganistane, Afrikoje, pabėgėlių klausimą, kolonializmo laikus. Taip pat pristatysime Naujosios bangos programą, kurioje – naujausiomis technologijomis, tokiomis kaip dirbtinis intelektas, paremta animacijos kūryba.

Žaidimų programoje – empatija ir istorijomis prikaustantys darbai bei unikali galimybė apie juos išgirsti iš pačių kūrėjų, skaitysiančių pranešimus BLON seminarų programoje.

– Kuo išskirtiniai šių metų festivalio darbai?

– Tarp jų — Oskaro nominantai iš Norvegijos ir Airijos. Šiais metais startavome su tarptautine konkursine trumpo metro animacinių filmų programa, kurioje bus pristatyta 15 fantastiškų darbų! Man asmeniškai labai svarbu, kad daugiau nei pusę į šią programą atrinktų filmų sukūrė moterys. Žaidimų programoje – pikselių meno, ranka piešti darbai, vienam jų garso takelį sukūrė Kopenhagos simfoninis orkestras, taip pat Lietuvoje gerai žinomo Samorost žaidimo kūrėjų naujausias darbas.

– Ar daug šio žanro kūrėjų lietuvių? Smalsu dėl video žaidimų – koks nors gal yra žinomas plačiai pasaulyje, tik mes va nežinom, kad jį kūrė lietuviai?

– Gerokai daugiau, nei išgirstame iš žiniasklaidos. Lietuvoje sukurti žaidimai Cooking Fever turi per 250 milijonų parsisiuntimų; Human Fall Flat žaidimo parduota 5 milijonai kopijų. Mažai kas žino, kad Activision Shrek ir Barbie Princess party žaidimų rinkiniai buvo sukurti Lietuvoje aktyviai bendradarbiaujant su Mattel ir Dreamworks kompanijomis. Virtualios realybes patirtis „Angelų takais“ buvo pristatytas Venecijos festivalyje. Lietuvoje kuriami animaciniai filmai („Pono Nakties laisvadienis“ rež. Ignas Meilūnas, „Kaukai“ rež. Gediminas Šiaulys, „Žonglierius“ rež. Skirmanta Jakaitė) keliauja po didžiausių tarptautinių festivalių programas.

– Festivalis kasmet siūlo ir kūrybines dirbtuves vaikams, pavyzdžiui, į Sustabdyto kadro animacijos iš plastilino kūrybines dirbtuves vietų nebėra jau nuo kovo vidurio, vos tik paskelbus apie festivalį! Manytina, kad tokia edukacija labai populiari. Ką ji duoda vaikui?

– Šios dirbtuvės festivalyje yra itin populiarios, mes dedame daug pastangų, kad atvežtume jų vedėjus, animacijos kūrėjus iš Airijos, kurie dirba su įžymiąja studija Cartoon Saloon. Galiu drąsiai teigti, kad vaikai šiose dirbtuvėse gauna pasaulinio lygio animacijos kūrimo įgūdžius ir labai džiaugiuosi, kad galime pasiūlyti tokios kokybės veiklas vaikams Klaipėdoje nemokamai. Tikiuosi, kad jos padės užauginti ne vieną animacijos talentą.

– Animacijos ir video žaidimų turinys – kokie kriterijai šiandien lemia, kad jis būtų laikomas kokybišku?

– Kiek stipri, gili, įdomi yra istorija ir jos pagrindiniai veikėjai, kaip gerai išvystytas vizualinis stilius ir kaip organiškai jis susilieja su pasakojama istorija. Tiek animaciniuose filmuose, tiek žaidimuose tai itin svarbu.

– Festivalio vadovė – moteris. Video žaidimai, kompiuterinė grafika, net ir animacija, rodosi, vyrų sritis, kad ir kaip stereotipiškai tai skambėtų. Ar teko susidurti su nuostaba dėl to, kad festivalį organizuoja moteris?

– Dirbant su Skandinavijos šalimis, kurios yra BLON festivalio „fokuse“, tokių reakcijų nesulaukiu. Nors, tiesą pasakius, daugumos renginių ir organizacijų, su kuriais esame užmezgę partnerystę, vadovai yra vyrai.

– Kodėl festivalis būtent Klaipėdoje? Įprasta, kad tarptautiniai ir išskirtinio turinio kokybiški renginiai vyksta sostinėje arba Kaune. O ir kaip pati Klaipėda pasitinka šį festivalį?

– Būtent dėl šios priežasties, kurią taikliai įvardijote, kad didžioji dalis tarptautinių renginių vyksta Vilniuje, Kaune, ir, žinoma, dėl mano asmeninių simpatijų Klaipėdos kraštui, norėjosi uostamiestyje sukurti unikalų tarptautinį renginį, kuris ilgainiui atviliotų didesnius srautus kuriančių, talentingų žmonių ne tik apsilankyti BLON festivalyje, bet ir kurti, reziduoti Klaipėdoje.

Šiai dienai kūrėjai, ypač tokių industrijų kaip animacija ir žaidimai, rezidavimo, kūrybos lokacijas renkasi globaliai. Nematau priežasties, kodėl tokia vieta negalėtų būti nuostabiosios Klaipėda, Kuršių nerija, turinčios jau ne vieną puikiai įrengtą kūrybinių rezidencijų lokaciją: Nidos meno koloniją, Kultūros fabriką, Klaipėdos „Light House“.

Klaipėdoje vyrauja masinių lauko renginių tradicija ir pasiūlyti naujo formato festivalį nėra paprasta. Visgi, man patinka tiek Prancūzijos, tiek Skandinavijos šalių praktika, kuomet didžiausi festivaliai vyksta ne sostinėje, o mažesniuose ar net tikrai mažuose miestuose (Kanai, Annecy, Clermont-Ferrand ir kiti, Šiaurės šalyse – Fredrikstadas, Tampere, Odense ir k.t.). Tai, žinoma, ir politinės valios, regioninio vystymo iniciatyvos, kurių Lietuvoje labai trūksta. Mažesnius miestus paprasčiau susargdinti festivalio dvasia. Festivaliai jiems generuoja daug stipresnį kultūrinį, ekonominį efektą nei sostinėms. Pavyzdžiui, Ispanijoje Sen Sebastiano mieste vykstantis kino festivalis kasmet prie miesto ekonomikos prisideda per 20 mln. Eur. Matome, kad jau pasiekėme etapą, kuomet ir į BLON pradeda važiuoti Vilniaus, Kauno gyventojai, užsienio kūrėjai, tai labai džiugina. Taigi šis iššūkių kupinas sprendimas pasiteisina.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu 15MAX

SEB verslo augimo programa

01:03:12
01:31:00

Susigrąžink gyvenimo spalvas

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

32:09

Video

25:20
03:28
00:15

Esports namai

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie 15min