Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tautinių mažumų moksleiviai po lietuvių kalbos egzamino: vidutiniškai išlaikyti galėjo kiekvienas

Abiturientams – išbandymas lietuvių kalba
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Abiturientams – išbandymas lietuvių kalba
Šaltinis: zw.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lenkiškų mokyklų abiturientai po privalomojo lietuvių kalbos egzamino nosių nenukabino. Dauguma tvirtina neturėję problemų parašyti tiek žodžių, kiek reikalaujama, o ir temos apie meilę, atmintį, tėvynę, asmeninę laisvę neišgąsdino. Juos nustebino tas pats, kaip ir lietuvius, – pasigesta Kristijono Donelaičio tarp autorių, kuriais galima buvo remtis, rašo zw.lt.

Šiemet atsivertę valstybinio egzamino lapus abiturientai išvydo tokias dvi samprotavimo rašinio temas: „Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo?“ bei „Atmintis: kodėl žmoguje gyva tai, ko jau nėra?“ Atskleidžiant pirmą temą reikėjo remtis Juozu Tumu-Vaižgantu, Mariumi Katiliškiu ir Jurgiu Kunčinu, prie antrosios buvo išvardytos Vytauto Mačernio, Antano Škėmos ir Marcelijaus Martinaičio pavardės.

Literatūriniam rašiniui pateiktai temai „Asmenybės laisvės tema XX a. lietuvių prozoje“ buvo siūloma remtis Vincu Mykolaičiu-Putinu, Baliu Sruoga ir A.Škėma. Prie antrosios temos „Tėvynės vaizdinys romantinėje Lietuvos literatūroje“ buvo nurodyti tokie autoriai: Adomas Mickevičius, Antanas Baranauskas ir Maironis. 

50 proc. galėjo gauti visi

 Buvo tokių, kurie išėjo sutrikę, bet temos tikrai nebuvo tokios sunkios, kad galėtume kaltinti Nacionalinį egzaminų centrą padarius mums kažką blogo. Viskas buvo įveikiama, – tikina Lukašas.

„Nieko ypatingo, eilinis rašinys. Beveik tas pats, kas buvo ir mokykloje, tik rimčiau. Jeigu parašiau taip, kaip visada, viskas bus gerai, – praėjus valandai po egzamino zw.lt sakė Nemenčinės K.Parčevskio gimnazijos abiturientas Lukašas Mikielevičius. – Visus autorius nagrinėjome, gal ne visus skaičiau namuose. Jeigu ko nors nežinojau, tai tik mano kaltė. Neskaičiau visų kūrinių nuo pradžios iki pabaigos, nes egzamine svarbu yra konkretus kontekstas. Susitelkiau labiau į kontekstą, į temas, nagrinėjamas kūriniuose. Gerai organizuotas darbas nereikalavo daug laiko.“

Tokiu būdu Nemenčinės gimnazistas paneigė mitą, kad tautinių mažumų mokyklų moksleiviai pervargę nuo milžiniškų krūvių.  

Tačiau gal tokių kaip jis mažuma? Jis vienas iš tų, kurie dalyvavo kalbų olimpiadose, todėl tikrai nestokoja iškalbos ir išmano literatūrą. „Parašyti rašinį 50 proc. tikrai galėjo kiekvienas. 100 proc. gauti pajėgs, žinoma, ne kiekvienas, bet vidutiniškai – tikrai įmanoma. Buvo tokių, kurie išėjo sutrikę, bet temos tikrai nebuvo tokios sunkios, kad galėtume kaltinti Nacionalinį egzaminų centrą padarius mums kažką blogo. Viskas buvo įveikiama“, – tikina Lukašas.

Tikėjosi kitų autorių

Tuo tarpu J.I.Kraševskio gimnazijos Vilniuje auklėtinė Monika Jodko neslepia nusivylimo – ją nustebino autorių parinkimas: „Daugiau dėmesio skyrėme kitiems rašytojams, dar paskutinę naktį prieš egzaminą mintinai mokiausi kūrinių ištraukas, kurios, kaip atrodė, pravers egzamino metu. Bet nebuvo net K.Donelaičio, nors tai jo metai. Rinkausi temą apie atmintį ir rėmiausi A.Škėmos kūryba, nes jo knygas skaičiau.“

Mokiniai turėjo šiek tiek problemų ir dėl literatūrinio konteksto. Todėl kartais jiems buvo sunkiau, nei tiems, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji, suvokti grožinės literatūros kūrinius, poeziją. Turėjome ilgiau ties tuo pasėdėti, – pasakojo Lina Činčiuvienė.

Kaip pasakojo kiti abiturientai, rašydami apie tėvynę daugelis rėmėsi A.Mickevičiumi ir jo „Ponu Tadu“, nors, prisipažįsta, vargu ar visą šį kūrinį kažkas skaitė.

Jono Pauliaus II gimnazijos Vilniuje moksleivė Kristina Tetianiec vertina save savikritiškai – esą per pamokas per mažai dėmesio skyrė mokslams, todėl negalėjo rinktis literatūrinio rašinio, nors būtent čia buvo nurodytas jos mėgstamas autorius ir labai artima tema – apie tėvynę, patriotizmą. Tad teko rinktis kitą temą – apie meilę, bet po egzamino nerimo mergina nejaučianti.

Tos pačios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Lina Činčiuvienė po egzamino pasakojo, kad jos mokiniai, kiek teko kalbėtis, egzaminu patenkinti – temos buvo įvairios, tad galimybių rinktis nepritrūko. „Pasiruošimas egzaminui buvo intensyvus – programa plati, laiko mažai. Mokiniai turėjo šiek tiek problemų ir dėl literatūrinio konteksto. Todėl kartais jiems buvo sunkiau, nei tiems, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji, suvokti grožinės literatūros kūrinius, poeziją. Turėjome ilgiau ties tuo pasėdėti“, – pasakojo lituanistė.

Nemaloniai nustebino mokyklinis egzaminas

Tačiau mokyklinis lietuvių kalbos egzaminas nemaloniai nustebino ne vieną. 

Laikantieji mokyklinį egzaminą tikrai nėra patys gabiausi. Bijau, kad temos tikrai buvo per sunkios. Man pasirodė, kad valstybinio egzamino temos buvo parinktos geriau, – kalbėjo J.Tomaševska.

Mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino samprotavimo rašiniui „Kodėl vienatvė gali būti patraukli“ buvo siūloma remtis Maironiu, Henriku Radausku ir Justinu Marcinkevičiumi. Antrajai samprotavimo rašinio temai „Ar galima gyventi be kaukių“ buvo nurodyta remtis Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Jurgio Savickio ir A.Škėmos kūriniais.

Literatūros rašinio užduotyse buvo nurodytos dvi temos: „Žmogaus santykis su žeme lietuvių literatūroje“ ir „Kaip lietuvių literatūra išreiškia žmogaus poreikį tobulėti?“ Pirmajai temai buvo nurodyta remtis K.Donelaičiu, M.Katiliškiu ir Just.Marcinkevičiumi, antrajai – M.Mažvydu, V.Kudirka, V.Mykolaičiu-Putinu.

Kaip po egzamino kalbėjo Maišiagalos J.Obremskio vidurinės mokyklos egzaminų komisijos pirmininkė Janina Tomaševska, mokyklinio egzamino temos buvo sudėtingos. „Šiuolaikinis jaunimas nelabai mėgsta skaityti, o laikantieji mokyklinį egzaminą tikrai nėra patys gabiausi. Bijau, kad temos tikrai buvo per sunkios. Man pasirodė, kad valstybinio egzamino temos buvo parinktos geriau“, – kalbėjo pedagogė.

Kitas mokytojas iš vienos Vilniaus rajono mokyklos, nenorėjęs atskleisti savo pavardės, pasisakė dar griežčiau: „Po valstybinio egzamino pusė mokinių buvo tikri, kad neišlaikė. Viskas priklausys nuo vertinimo sistemos, kuri, deja, nėra iki galo aiški. Belieka laukti rezultatų.“

http://zw.lt/wilno-wilenszczyzna/gdzie-doneilaitis-kto-czytal-mickiewicza-czyli-po-egzaminie/

Komentarai
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min