Prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės išvadas, kaip reikėtų tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus, pirmadienį po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams pristatė Vilniaus universiteto teisininkas Dainius Žalimas. Darbo grupės parengtas naujas Pilietybės įstatymo projektas pirmadienį buvo pateiktas prezidentui Valdui Adamkui.
Naujame įstatymo projekte, anot D.Žalimo, siūloma dvigubą pilietybę leisti turėti nuo 1919 metų sausio 9 dienos iki 1990 metų kovo 11 dienos iš Lietuvos išvykusiems asmenims ir visiems jų palikuonims, taip praplečiant pasitraukimo iš šalies laikotarpį ir palikuonių skaičių.
Dabar dviguba pilietybė leidžiama iš Lietuvos išvykusiems nuo 1940 metų birželio 15 dienos ir trims jų palikuonių kartoms – vaikams, anūkams ir proanūkiams.
„Tai pateisinama tuo, kad šitie asmenys penkis dešimtmečius negalėjo grįžti į Lietuvos Respubliką (LR) dėl visiems gerai žinomų priežasčių, nebijodami rizikuoti, visų pirma, savo gyvybe ar saugumu. Tai ne tik šie asmenys, o ir jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai ir paskesnės kartos, jei jų vienas iš tėvų buvo Lietuvos piliečiais – iš esmės praplečiama visais palikuonimis“, – kalbėjo D.Žalimas.
Šiame įstatymo projekte, anot teisininko, teisė turėti dvigubą pilietybę paliekama ir okupacijos metais ištremtiems asmenims, tačiau taip pat „praplečiama jų palikuonių sąvoka“ – dviguba pilietybė taip pat galima visų kartų ištremto Lietuvos piliečio palikuonims.
Po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galės turėti dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus ypatingi – pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgydami antrą pilietybę. Tuo metu jų vaikai, gimę užsienyje, galės turėti dvigubą pilietybę, kaip įteisinta ir dabar.
„Darbo grupė susidūrė su dilema, kaip traktuoti iš Lietuvos pasitraukusius po kovo 11 dienos ir jų palikuonis. (...) Tie, kurie išvyko iš LR po 1990 metų kovo 11 dienos ir savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę, šitų asmenų grupė negalėtų turėti teisės kartu į Lietuvos ir kitos valstybės pilietybes, nes to neleidžia Konstitucijoje įtvirtintas vienos pilietybės principas“, – kalbėjo D.Žalimas.
Pasak jo, jei šiai grupei asmenų būtų norima suteikti teisę į dvigubą pilietybę, reikėtų keisti Konstituciją.
Jo teigimu, dvigubą pilietybę turintys asmenys Lietuvos Respublikos būtų traktuojami tik kaip jos piliečiai - tai, kad jie būtų ir kitos valstybės piliečiai, „neatleistų jų nuo Lietuvos piliečio pareigų vykdymo“.
Pasak D.Žalimo, įstatymo projekte taip pat numatoma galimybė paprasčiau tapti LR piliečiu.
„Asmuo, kuris niekada nebuvo LR piliečiu ir kurio tėvai, seneliai ar proseneliai nebuvo piliečiais, jis turi teisę įgyti Lietuvos pilietybę supaprastinta tvarka – tik atsisakęs turimos kitos valstybės pilietybės, kitų sąlygų nėra“, – kalbėjo teisininkas.
Be to, siūloma įvesti vadinamąją „Lietuvio kortą“ lietuvių kilmės asmenims.
„Darbo grupė taip pat siūlo įteisinti savotišką „Lietuvio pasą“ arba „Lietuvio kortą“ – kad kiekvienas lietuvių kilmės asmuo, turėdamas atitinkamą dokumentą, galėtų bet kada atvykti į LR ir naudotis visomis čia socialinėmis, ekonominėmis pagrindinėmis LR piliečių teisėmis, išskyrus politines teises“, – sakė D.Žalimas.
Prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė BNS yra sakiusi, kad teisininkai svarstė du galimus pilietybės įstatymų variantus. Vienu atveju teisininkai svarstė siūlyti tik Pilietybės įstatymo pataisymus – šį įstatymą šalies vadovas esą galėtų teikti Seimui.
Jei darbo grupė būtų siūliusi keisti Konstituciją ir atitinkamai keisti patį Pilietybės įstatymą, prezidentas, patarėjos teigimu, „draugiška bendradarbiavimo forma“ pateiktų šią išvadą parlamentarams.
V.Adamkus darbo grupę sudarė 2008 m. spalio 27 dieną. Joje buvo paskirti dirbti Vilniaus universiteto teisininkai buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris, Arvydas Andriuškevičius, Dainius Žalimas, Mykolo Romerio universitete dirbantys buvęs KT teisėjas Egidijus Jarašiūnas, Gediminas Mesonis, Vytautas Sinkevičius, Elena Vaitiekienė ir buvęs KT pirmininkas Jonas Žilys, bei Seimo Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė po to, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Minėtame KT nutarime taip pat buvo pažymėta, jog norint liberalizuoti dvigubos pilietybės
suteikimą, būtina keisti Konstituciją ir tai gali būti daroma tik referendumu.
Minėtame KT nutarime taip pat buvo pažymėta, jog norint liberallizuoti dvigubos pilietybės suteikimą, būtina keisti Konstituciją ir tai gali būti daroma tik referendumu.
„Pabrėžtina, kad jeigu įstatymų leidėjas iš tikrųjų vadovaujasi nuostata, kad dvigubos pilietybės nereikia riboti, jis pirmiausia turėtų imtis atitinkamų Konstitucijos nuostatų, inter alia 12 straipsnio, revizijos ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri yra nustatyta pačioje Konstitucijoje. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 12 straipsnis, nustatantis Lietuvos Respublikos pilietybės santykių teisinio reguliavimo pagrindus, yra Konstitucijos – vientiso akto – I skirsnyje „Lietuvos valstybė“, kurio nuostatoms yra nustatyta ypač didelė konstitucinė apsauga: pagal Konstitucijos 148 straipsnio 2 dalį Konstitucijos I skirsnio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu“, – teigiama KT 2006 metų lapkričio 13 dienos nutarime.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra aktualus užsienio lietuviams – tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
Pagal Seimo vasarą patvirtintą naują Pilietybės įstatymą, dvigubą pilietybę gali įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai ir tų valstybių piliečiai, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės. Iki šiol Lietuva nėra pasirašiusi tokių sutarčių.
