Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Teisininkas Tomas Davulis: „ES teisė padarė mūsų nacionalinę sistemą turtingesnę“

Tomas Davulis
Asmeninio archyvo nuotr. / Tomas Davulis
Šaltinis: 15min
0
A A

Įstojus į Europos Sąjungą (ES) didžiausias iššūkis Lietuvos teisės sistemai buvo ne techninis normų perkėlimas ar perrašymas, bet teisinio mentaliteto pokytis, reikalavęs nugalėti tam tikras dogmas ir sukurti naujas, tvirtina Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, vertindamas pirmąjį Lietuvos dešimtmetį ES.

Dviejų teisių sistemų, nacionalinės ir ES, santykiai bei tarp jų atsirandančios įtampos bus aptariamos penktadienį prasidėsiančiame renginių cikle „Europos Sąjungos teisės savaitė“.

Nauji teisės horizontai

„Narystė ES mūsų teisinei sistemai reiškia daug daugiau nei narystės kitose tarptautinėse organizacijose – sako T.Davulis. Pasak jo, ES  teisės normų poveikis tiek mūsų gyvenimui, tiek ir teisininkų profesinei veiklai yra nepalyginti didesnis.

„Ko gero, užtenka pasakyti, kad Europos Sąjungos teisynas skaičiuojamas šimtais tūkstančių puslapių, o jų taikymo, interpretavimo ir veikimo būdai yra unikalūs, nebūdingi nei vienai mums iki šiol žinomai teisinei sistemai – nei tarptautinei, nei nacionalinei“, – pasakoja jis.

ES teisė padarė mūsų nacionalinę sistemą turtingesnę ir pakylėjo ją į kitą kokybinį lygmenį, - sako T.Davulis.

 ES suteikė naujų teisių ir pareigų įmonėms, valstybės institucijoms, vartotojams ir darbuotojams. Tuo tarpu teisės profesionalams atsirado naujas veikimo laukas, daugiau ir įvairesnių galimybių kurti bei įgyvendinti teisingumą, ginti bei atstovauti.

„Manau, kad atverdama naujus teisinės gynybos horizontus, ES teisė padarė mūsų nacionalinę sistemą turtingesne ir pakylėjo ją į kitą kokybinį lygmenį“, – tvirtina T.Davulis.
 
Įtampos neišvengiama

Pastebima, kad ES veikia visų šalių narių teisės sistemas: plečiantis normų skaičiui, vykdant bendras ekonomines ir socialines politikas, kuriama ir vieninga teisinė erdvė. Tobulėjant ES teisei, nacionalinių ypatumų mažėja: juos išstumia vieningos ar harmonizuotos teisės normos.

Šis procesas nevyksta be tam tikros įtampos ir konflikto. „Suderinamumo ar įgyvendinimo problemų kyla visoms ES  narėms, tačiau, sakyčiau, kad Lietuvos situacija šiame kontekste yra palyginti dėkinga,“ – svarsto T. Davulis.

Pasak jo, kaip jauna demokratija Lietuva yra labiau linkusi keisti „žaidimo taisykles“ ir priimti tas, dėl kurių sutariama ES. Tai nebūtinai reiškia nacionalinių interesų neturėjimą ar ignoravimą, veikiau priešingai – pozityvų atvirumą naujovėms, pragmatiškumą, nusiteikimą supaprastinti įvairių sričių reguliavimą. Kita vertus, Lietuvoje nėra ir gilių teisinių tradicijų, sustabarėjusių visuomeninių struktūrų ar neįveikiamų nacionalinių dogmų, kurias būtų sunku sulaužyti ar pakeisti.

Vis dar pastebima, jog Lietuvos piliečiai mažai pasinaudoja ES teisės suteikiamomis teisinės gynybos galimybėmis. Tačiau ir šioje srityje situacija akivaizdžiai gerėja – ypač pastaraisiais metais padaugėjo bylų, kuomet tiek ieškovai, tiek teismai aktyviai naudoja ES teisės normas, vis dažniau kreipiamasi ir į ES  teisingumo teismą.  

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min