Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tendencijos – palankios valdantiesiems

Andrius Kubilius ir Algirdas Butkevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Andrius Kubilius ir Algirdas Butkevičius
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Gana palankūs kadenciją įpusėjusios Vyriausybės ir jos vadovo Algirdo Butkevičiaus reitingai – geras kapitalas būsimiems Seimo rinkimams, portalui LRT.lt tvirtina politologai ir apžvalgininkai. Tuo metu opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), pasak politikos apžvalgininko Virginijaus Savukyno, „turės sukti galvą dėl galimų koalicijos partnerių – kitaip nei 2008-aisiais, per 2016-ųjų Seimo rinkimus nebus Arūno Valinsko ir draugų.“

Dabartinei valdančiajai koalicijai ir A. Butkevičiaus vadovaujamai vyriausybei – dveji metai. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vykdytos apklausos, kurias užsakė DELFI, rodo, jog per pirmus dvejus kadencijos metus dabartinės vyriausybės veiklos vertinimai yra vidutiniški.

Vis dėlto visuomenės požiūris į dabartinę vyriausybę (teigiamai ją vertina 38,6 proc., neigiamai – 48 proc.) yra kur kas geresnis už požiūrį į buvusią dešiniųjų – Andriaus Kubiliaus vadovautą vyriausybę, kurią kadencijos viduryje teigiamai vertino tik 11,11 proc., o neigiamai – net 83,2 proc. apklaustųjų.

TS-LKD bei Liberalų sąjūdis balsų surinktų gerokai mažiau, ir jų vargu ar pakaktų, norint sudaryti valdančiąją koaliciją.

Kad Vyriausybės vadovu labiausiai yra vertas būti A. Kubilius, 2009 ir 2010 metais manė 5,3 proc., A. Butkevičius – 9,9 proc. Tuo metu 2013-aisiais ir 2014-aisiais premjeru A. Kubilių nori matyti 4,5 proc., A. Butkevičių – 32,5 proc.

Apklausos rodo, kad, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausiu metu, daugiausiai balsų turėtų surinkti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT) bei Darbo partija (DP). Savo ruožtu TS-LKD bei Liberalų sąjūdis balsų surinktų gerokai mažiau, ir jų vargu ar pakaktų, norint sudaryti valdančiąją koaliciją.

Pasak portalo LRT.lt kalbintų politologų bei apžvalgininkų, nors iki kitų Seimo rinkimų dar liko dveji metai, klostosi palankios tendencijos valdantiesiems.

Kaip nuotaikos pasikeis po euro įvedimo

„Asmeniškai esu nustebęs labai aukštais premjero ir valdančiosios koalicijos reitingais, turint omenyje nesutarimus koalicijos viduje bei kitus dalykus. Buvo keletas dalykų, kurie galėjo padidinti šios vyriausybės populiarumą – pirmasis minimalios algos kėlimas (MMA), artėjantis pensijų atstatymas, sugebėjimas pabaigti SGD terminalo projektą“, – portalui LRT.lt sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas Vincentas Vobolevičius.

YouTube nuotr./Vincentas Vobolevičius
YouTube nuotr./Vincentas Vobolevičius

„Kita vertus, yra geležinė taisyklė, kad tiesioginis buvimas valdžioje ilgainiui neleidžia išvengti klaidų ir mažina populiarumą. Šios vyriausybės atveju tas mažėjimas yra sąlyginai nedidelis“, – priduria jis.

Politologo nuomone, nors euro įvedimas kol kas vertinamas kontraversiškai ir nemažai žmonių jaučiasi dėl to nejaukiai – bijo kainų kilimo ar tiesiog gaila lito – po euro įvedimo šalyje nuotaikos esą gali pasikeisti : „Žmonės pamatys, kad kainos kils nežymiai, todėl euras gali dar padidinti valdančiųjų populiarumą prieš savivaldos rinkimus.“

Tuo metu kiti ekspertai dėl euro įvedimo nėra tokie optimistiški – pasak jų, visuomenė matys išaugusias maisto bei paslaugų kainas, šildymo sezonas bus pačiame įkarštyje, todėl požiūris į valdančiuosius gali greitai pasikeisti.

Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto (VPAI) direktorius Algis Krupavičius sutinka, jog dabartinės susiklosčiusios tendencijos yra palankios visoms koalicijos partijoms.

„Jomis yra labiau pasitikima, nei buvo pasitikima buvusios dešiniosios koalicijos [partijomis]. Vyriausybės reitingai, jei pažiūrėtume į „Spinter“ tyrimus, apskritai yra labai geri – visiškai pasitiki ir pasitiki Vyriausybe apie 40 proc. žmonių“, – skaičiuoja politologas.

A. Krupavičius: visuomenė turi pakankamai priežasčių būti nepatenkinta

Analizuodamas apklausų rezultatus, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas atkreipia dėmesį, jog ši vyriausybė dirba turėdama visai kitokią ekonominę bei socialinę situaciją, nei buvo po 2008-ųjų rinkimų, todėl ir yra geriau vertinama.

Ši vyriausybė dirba turėdama visai kitokią ekonominę bei socialinę situaciją, nei buvo po 2008-ųjų rinkimų, todėl ir yra geriau vertinama.

„Nėra krizės ir priimamų nepopuliarių sprendimų. A. Kubiliaus vyriausybė pateko į istoriją kaip „naktinės“ mokesčių reformos vyriausybė, prisidėjusi prie taupymo politikos. Tuo metu socdemai ir kitos valdančiosios partijos bent minimaliai padidino MMA, taip nebetaupo, o priima daug populiaresnių sprendimų. Taigi ekonominis ir socialinis kontekstas yra ramus, jis prisideda prie stabilių reitingų. Galiausiai beveik nebelieka kritikos Vyriausybės atžvilgiu ir iš Prezidentės“, – LRT.lt kalbėjo B. Ivanovas.

Tačiau su tokiomis mintimis nesutinka KTU VPAI direktorius A. Krupavičius, pasak kurio, reitingai automatiškai neauga dėl gerų ekonominių ir socialinių sąlygų.

„Ekonominės aplinkybės tikrai gana neblogos, Lietuva, pagal makroekonominius rodiklius, yra viena iš pirmaujančių šalių ES. Kita vertus, ekonominis augimas mechaniškai nevirsta socialine gerove. Čia Lietuva gerokai šlubuoja, turime aukštą pajamų nelygybę su socialine diferenciacija, vidutinės pajamos Lietuvoje yra mažos, palyginti su kitomis ES šalimis. Pajamų skirtumas dar labiau matysis, kai Lietuva pereis kitų metų pradžioje prie euro. Matyt, visuomenė turi pakankamai priežasčių nebūti itin patenkinta, todėl ir Vyriausybės populiarumas tikrai nėra nulemtas vien ekonominių ar socialinių aplinkybių“, – dėsto A. Krupavičius.

Tuomet už ką ši vyriausybė yra mėgstama? Kaip teigia A. Krupavičius, koalicija elgiasi labai nuosaikiai, vyksta dialogas su įvairiomis interesų grupėmis bei visuomene.

 KTU profesorius Algis Krupavičius
KTU profesorius Algis Krupavičius

„Per krizę Estijoje vyriausybė ir premjeras buvo perrinkti naujai kadencijai. Ta pati situacija atsitiko ir su buvusiu Latvijos premjeru Valdžiu Dombrovskiu, nepaisant to, kad latviai vykdė itin griežtą taupymo politiką. Didele dalimi krizę turėjo įveikti visuomenė. Nuosaikumas ir diskusija su visuomene ir interesų grupėmis Latvijos bei Estijos lyderiams ir partijoms padėjo išlikti valdžioje. Lietuvoje atsitiko priešingai – politiko stilius, būdas, kaip buvo priimami buvusios vyriausybės sprendimai, labiausiai pakišo koją TS-LKD ir kitoms centro dešinės koalicijos partnerėms“, – mano A. Krupavičius.

Dešiniesiems gali pritrūkti sąjungininkų?

Pasak A. Krupavičiaus, TS-LKD kol kas sunkiai sekasi atkurti savo autoritetą ir įvaizdį. „Ta problema bus dar aštresnė, artėjant Seimo rinkimams. Vienas labiausiai nepriimtinų būtų siūlymas trečią kartą į Ministro Pirmininko postą skirti A. Kubilių kaip TS-LKD lyderį“, – aiškina politologas.

TS-LKD kol kas sunkiai sekasi atkurti savo autoritetą ir įvaizdį. 

Anot V. Vobolevičiaus, TS-LKD pirmininko A. Kubiliaus nepopuliarumą išties galėjo  lemti jo nesugebėjimas paaiškinti atliekamus veiksmus ir sprendimus: „Jie turi Ronaldo Reigano klubą, bet nė vienas iš konservatorių jokių panašumų su R. Reiganu neturi.“

Be to, pasak V. Vobolevičiaus, jei dabartinė koalicija nesugebėtų išsilaikyti ar jos populiarumas kristų, tai įvyktų esą ne dėl opozicijos, bet vidinių problemų, pavyzdžiui, DP lyderio V. Uspaskicho ar partijos „Tvarka ir teisingumas“ reitingų, artėjant Seimo rinkimams.

„Mano manymu, opozicijos puolimai neturi  dantų. Internete, socialiniuose tinkluose kairieji stipriai gauna į skudurus, bet jauni žmonės – ne pagrindiniai rinkėjai. Kiti turi skeptišką požiūrį į A. Kubilių ir konservatorius bei liberalus, todėl puolimas valdančiosios koalicijos populiarumo, ko gero, smarkiai nesumažins, nes yra skirtingos auditorijos“, – aiškina V. Vobolevičius.

Pasak A. Krupavičiaus, opozicijos problema šiandien yra ta, kad ji neturi jokios aiškios alternatyvios politikos darbotvarkės: „Yra dalykų už ką galima valdančiuosius kritikuoti, kurie nebus padaryti. Jiems teks pasakyti, ką darys po euro įvedimo, kokie esminiai ir svarbiausi tikslai. Jie turi būti aiškiai nubrėžti, o to kol kas nėra. Ar tai bus padaryta, neaišku, bet jokios alternatyvios politikos darbotvarkės kurį laiką neturi ir opozicija. Kartais kariaujami vietiniai mūšiai dėl vienos ar kitos temos, bet jie – reti ir simboliniai.“

Tuo metu žurnalistas, politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas svarsto, jog dar liko nemažai laiko iki naujų Seimo rinkimų, o dešinieji turėtų suaktyvėti likus metams ar pusmečiui iki rinkimų.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Virginijus Savukynas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Virginijus Savukynas

„Prieš ketverius metus opozicija taip pat per daug nežibėjo. Žinoma, jie buvo populiaresni už valdančiuosius, anos vyriausybės ir premjero reitingai buvo kur kas mažesni nei dabartinės vyriausybės ir A. Butkevičiaus, bet „naktinė“ mokesčių reforma tikrai kirto per pasitikėjimą, o krizė taip pat nepridėjo populiarumo. Man atrodo, kad reikia palaukti: konservatoriai taupo savo jėgas ateičiai“, – įsitikinęs V. Savukynas.

Anot politikos apžvalgininko, konservatoriams didesnis galvos skausmas turėtų būti dėl koalicijos formavimo – jiems gali pritrūkti sąjungininkų.

„Jei prisiminsime 2008-uosius, tai dešiniųjų koalicija galėjo sudaryti Vyriausybę tik todėl, kad buvo pramoginių politikų, tokių, kaip Arūnas Valinskas su savo draugais. Būtent jų apsisprendimas dalyvauti dešiniųjų koalicijoje lėmė, jog konservatoriai ir A. Kubilius buvo joje. Dabar, kai populistinių partijų nebėra ir, atrodo, per naujus rinkimus jų nebus arba jos bus nestiprios, iš tiesų dešiniesiems iškyla rimta problema: jie neturi partnerių. Konservatoriai ir liberalai šią situaciją supranta, ir tai yra jiems didžiausias iššūkis“, – portalui LRT.lt kalbėjo V. Savukynas.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min