„Kai mes aptarinėjome kelių situaciją su Lietuvos automobilių kelių direkcija ir pinigų „nupjovimą“ jiems dėl gynybos biudžeto, buvo pasakyta, kad Estija turi galimybę keliams panaudoti gynybos infrastruktūrai skirtas lėšas. Kaip ir „Rail Baltica“, taip ir keliai turi būti gynybinės infrastruktūros sudedamoji dalis“, – paprašytas paaiškinti, iš kur gavo šią informaciją, teigė A.Skardžius.
Jis pripažino, kad informacijos pats netikrino, tačiau ja rėmėsi antradienį kalbėdamas su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. A.Skardžius ministrui siūlė sekti šiuo pavyzdžiu ir iš gynybos biudžeto finansuoti fizinį moksleivių ugdymą.
Šios minties A.Skardžius neatsisako. Pasak jo, tikintis, kad ateityje visi moksleiviai atliks privalomąją karo tarnybą, būtent iš gynybos biudžeto reikėtų finansuoti jų fizinį ugdymą ir tam reikalingą infrastruktūrą.
„Manau, kad tokios galimybės yra ne iš piršto laužtos ir reikia tiesiog pasistengti, nes į betoną mes jau pakankamai investavome“, – pareiškė jis.
Nors A.Skardžius tai nutylėjo, Lietuvos automobilių kelių direkcija nurodė, kad A.Skardžius apie iš gynybos biudžeto tvarkomus kariuomenei reikalingus kelius išgirdo viešėdamas Estijoje.
„Apie tai iš tiesų buvo kalbėta per kelionę į Estiją praėjusių metų gegužę prie Otepės miestelio. Tuomet apie tokią naujovę – kad kariškiai patys nusitiesė kelią – A.Skardžių ir Kelių direkcijos atstovus informavo tuometis Estijos kelių direkcijos vadovas. Tik tiek“, – nurodė Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus konsultantas Evaldas Tamariūnas.
Estijos gynybos ministerija: keliai – didelių projektų dalis
Estijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Andresas Sangas 15min informavo, kad kelių tvarkymas iš gynybos biudžeto yra apmokamas tik trimis atvejais:
- Jeigu būtina gynybos infrastruktūrą ar pratybų teritorijas sujungti su egzistuojančiu kelių tinklu;
- Jeigu per karines pratybas keliai sugadinami, jie taisomi iš gynybos biudžeto;
- Jeigu plečiant pratybų teritoriją reikia statyti naujus kelius, jų kaštai dengiami iš gynybos biudžeto, tačiau šia infrastruktūra visuomenė naudotis negali.
„Estijos gynybos biudžetas 2016 m. siekė 450 mln. eurų. Nėra lengva atsakyti, kuri šios sumos dalis buvo skirta būtent keliams, nes dažniausiai kelių kaštai yra įtraukiami į didesnius projektus (pratybų vietų vystymą, naujos infrastruktūros kūrimą) ir nėra išskiriami“, – nurodė A.Sangas.
Estijos gynybos biudžetas 2016 m. siekė 450 mln. eurų. Nėra lengva atsakyti, kuri šios sumos dalis buvo skirta būtent keliams, – sako A.Sangas.
Lietuvos krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuva, kaip ir Estija, iš gynybai skirtų lėšų remontuoja tik kelius poligonuose ir karinių bazių teritorijose, t.y. ten, kur keliai yra karinės infrastruktūros dalis.
„Infrastruktūrai (pastatams ir keliams) per metus skiriama apie 30 mln. eurų. Jeigu iš penkerių metų investicijų sumos kelių rekonstrukcijai išvestume vienerių metų vidurkį, tai išeitų apie 1,3 mln. eurų, o pridėjus remonto lėšas, t.y. 461 600 eurų – iš viso per metus būtų apie 1,76 mln. Eur. Bendrame gynybos biudžete – ašaros“, – 15min teigė krašto apsaugos ministerijos atstovė spaudai Vita Ramanauskaitė.
Ekspertė: „NATO neapgausi“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Margarita Šešelgytė 15min teigė, kad NATO valstybių narių išlaidas gynybai skaičiuoja labai akylai.
„Čia jau tikrai nieko „nenusuksi“, ir Estijos gynybos biudžetas yra tikrai atitinkantis NATO reikalavimus“, – teigia ji.
M.Šešelgytės teigimu, su kariuomene nesusijusių kelių tiesimas ir taisymas po NATO viršūnių susitikimo Stambule niekaip nebegalėtų būti traktuojamas kaip išlaidos gynybai.
„Jeigu koks nors kelias į poligoną buvo statomas arba tvarkomas karinės teritorijos ribose, tai laikoma karinės infrastruktūros gerinimu – viskas teisėta. Estija pastaruoju metu daug investuoja į infrastruktūrą atvykstantiems kariams priimti. Mes taip pat tokią eilutę savo biudžete turime“, – sako M.Šešelgytė.
Patikrinta 15min
