Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 22, 15:02

Tiesa ar melas? I.Segalovičienė: tik 6 proc. paskatino vakcinuotis galimybių pasas

Netylant diskusijoms, kad išplitus koronaviruso omikron atmainai reikėtų atsisakyti galimybių paso, vyriausioji prezidento patarėja Irena Segalovičienė pareiškė, esą galimybių pasas pasiskiepyti paskatino vos 6 proc. žmonių. Šie duomenys gauti iš vienos gyventojų apklausos. Tačiau mokslininkai tvirtina, kad, siekdami išvengti įvairių ribojimų, suskubo skiepytis gerokai daugiau gyventojų. Kiek pagrįstos abejonės dėl galimybių paso įtakos vakcinacijai?
Irena Segalovičienė Tik prenumeratoriams
Irena Segalovičienė / LRPK/ Roberto Dačkaus nuotr.

Vakcinuotis paskatino tik 6 proc., todėl išsisėmė

„Galimybių pasas, ko gero, išsisėmė, – antradienį Žinių radijui teigė šalies vadovo vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais. – Reikia ieškoti naujų būdų, jis turi būti peržiūrimas iš esmės, atsakant į klausimus, kaip mes toliau valdysime pandemiją.“

I.Segalovičienės teigimu, galimybių pasas visų pirma buvo epidemiologinė priemonė pandemijai, žmonių srautams suvaldyti, tačiau esą neturėjo tapti politiniu spaudimu vakcinuotis.

„Jis kuria paskatas vakcinuotis ir ne visą laiką turbūt tas pozityvias. Tą patį tikslą galima pasiekti ir įvairiais kitais būdais. Pats tvariausias būdas – skatinti žmonių sąmoningumą“, – sakė ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Irena Segalovičienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Irena Segalovičienė

Patarėja paminėjo išsamų sociologinį tyrimą, kurio autoriai vertino priežastis, kodėl gyventojai vakcinuojasi. Tyrimas, anot jos, parodė, kad galimybių pasas pasiskiepyti paskatino tik 6 proc. žmonių.

„Matėme, kad dauguma – per 50 proc. žmonių – vakcinuojasi iš sąmoningumo, tik 6 proc. respondentų paskatino vakcinuotis galimybių pasas, – kalbėjo I.Segalovičienė. – Tai yra skaičius, kuris parodo, viena vertus, žmonių sąmoningumą, kita vertus, rodo ir galimybių paso nepakankamą veiksmingumą politiniam lūkesčiui dėl vakcinavimo.“

Jaunesniems galimybių pasas – svarbesnis

Kaip portalą 15min informavo prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, radijo laidoje buvo paminėta LRT užsakymu Norstat LT“ lapkričio 3-24 d. atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Jos rezultatai, gauti telefonu ir internetu apklausus 1 000 suaugusių Lietuvos gyventojų, gruodžio pradžioje buvo apžvelgti portale lrt.lt. Respondentai buvo paklausti, kaip vertina galimybių pasą ir kas juos labiausiai paskatino pasiskiepyti nuo COVID-19.

Taip pat skaitykite: Omikron banga Lietuvoje: prezidento suburti ekspertai siūlo mažinti galimybių paso reikšmę

56 proc. apklaustųjų nurodė, kad pasiskiepijo norėdami apsisaugoti nuo koronaviruso apskritai ar bent sunkios ligos formos. Skiepijęsi dėl galimybių paso išties nurodė 6 proc. žmonių (tai buvo antroji pagal svarbumą priežastis). Tiek pat – dėl tikimybės netekti darbo.

Perpus mažiau vakcinuotis paskatino artimųjų spaudimas, vos 1 proc. apklaustųjų nurodė, kad įtikino gydytojas.

Prioritetai gerokai skyrėsi, priklausomai nuo amžiaus. Kuo jaunesnė respondentų grupė, tuo silpnesnis noras apsisaugoti nuo koronaviruso ar sunkios ligos formos (svarbiausia tai buvo 46 proc. žmonių iki 44 metų amžiaus).

18-24 ir 25-34 metų amžiaus grupėse pagrindinė priežastis pasiskiepyti net 13 proc. ir 14 proc. apklaustųjų buvo kaip tik galimybių pasas.

Įdomu, kad grupėse nuo 35 metų amžiaus reikšmės galimybių pasui teikė kelis kartus mažiau žmonių, tačiau 65-74 metų amžiaus grupėje jo svarba vėl padidėjo (iki vidurkio – 6 proc.). Tik patys vyriausieji galimybių paso, kaip paskatos vakcinuotis, beveik neminėjo.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Skiepijimas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Skiepijimas

Beje, daugiau nei pusė respondentų – 53 proc. (ypač – vyriausiųjų grupėje) galimybių pasą įvertino kaip pasiteisinusią priemonę ir tik 37 proc. nurodė manantys priešingai.

Ribojimai pagerino skiepijimosi statistiką

Galimybių pasą asmenims, turintiems imunitetą COVID-19 arba neigiamą koronaviruso testo rezultatą, Vyriausybė patvirtino pernai gegužę. Tiesa, jo atsiradimą nulėmė labiau noras padėti įvairiems verslams, o ne paskatinti žmones skiepytis.

Bet liepos vidury premjerė Ingrida Šimonytė žurnalistams užsiminė, kad, epidemiologinei situacijai negerėjant ir ypač vangiai skiepijantis jauniems – aktyviausiems bei mobiliausiems – žmonėms, vis daugiau veiklų bus prieinamos tik su galimybių pasu.

Nuo rugsėjo 13-osios buvo sugriežtintos galimybių paso taikymo sąlygos. Jis tapo privalomas net kai kuriose būtinųjų prekių ir visose nebūtinųjų prekių parduotuvėse, maitinimo įstaigose, grožio salonuose, kitose paslaugų, laisvalaikio ir pramogų įstaigose, renginiuose ir pan.

Analizuojant šalies gyventojų skiepijimosi aktyvumą, galima įžvelgti tam tikrą reakciją į žinias apie galimybių paso naudojimą.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Užduokite klausimą
Kviečiame pateikti klausimą 15min studijos svečiui.
* privalomi laukai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min