Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 16d. 06:06

Tiesa ar melas? M.Puidokas: ratifikavus Stambulo konvenciją į savo švietimo sistemą turėtume įtraukti pasakas apie dviejų princų meilę

Mindaugas Puidokas BNS spaudos konferencijoje Patikrinta 15min
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Mindaugas Puidokas BNS spaudos konferencijoje

Kandidatas į Seimą parlamentaras Mindaugas Puidokas pareiškė, kad jo atstovaujama Darbo partija negali pritarti vadinamosios Stambulo konvencijos, skirtos apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, ratifikavimui. Jis aiškina, kad įtvirtinus šią tarptautinę sutartį į savo švietimo sistemą turėtumėme įtraukti pasakas apie dviejų princų meilę, vaikai būtų ugdomi taip, jog būtų įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos, galimybė tokioms poroms įsivaikinti. Ar jis teisus?

Artėjantys Seimo rinkimai verčia politikus griebtis išradingumo siekiant rinkėjų dėmesio, o 15min imasi tikrinti, kiek tiesos politikų reklamose ir rinkiminiuose pasisakymuose. Įtariate, kad politiko išsakyti faktai – melagingi? Pastebėjimus siųskite el.paštu patikrinta@15min.lt arba užpildykite formą po šia naujiena.

LRT televizijos trečiadienį transliuotuose Seimo rinkimų debatuose dalyvavusių keturių politinių partijų atstovų buvo paklausta: ar remiate Stambulo konvencijos dėl smurto artimoje aplinkoje uždraudimo ratifikavimą? Jei ne, kodėl?

Atsakydamas į klausimą, M.Puidokas aiškino, kad Darbo partija pritaria Stambulo konvencijos daliai, kurioje kalbama apie smurtą prieš moteris.

„Bet ta konvencija niekaip nesprendžia tų problemų, dėl to, kad tas problemas galima išspręsti per nacionalinį teisyną. Ir šiandien beveik visi tie įstatymai arba dauguma jų yra priimti“, – teigė kandidatas į Seimą.

Kartu M.Puidokas sakė, kad į Stambulo konvencijos rengimą buvo įsijungusios europinės LGBT organizacijos.

„Ir mes tada turėtumėme į savo švietimo sistemą įtraukti tokius dalykus, kaip pasakas apie dviejų princų meilę ir kad mūsų vaikai tiek darželiuose, tiek pradinėse klasėse turėtų būti ugdomi ta dvasia ir kad dėl to atsirastų įteisinimas tos pačios lyties asmenų santuokų, įvaikinimas iš to išplaukiantis atsirastų“, – kalbėjo jis.

M.Puidokas taip pat sakė, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas su išlygomis nėra galimas.

„Kadangi jis nėra galimas su išlygomis, mes negalime tokiai konvencijai pritarti“, – nurodė Darbo partijos atstovas.

„Atvira interpretacijai“ sąvoka

15min paprašė M.Puidoko patikslinti, kokiais Stambulo konvencijos straipsniais ir jų dalimis jis remiasi teigdamas, kad ratifikavus konvenciją į švietimo sistemą turėtumėme įtraukti pasakas apie du princus, vaikai būtų ugdomi taip, kad būtų įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos, įsivaikinimo galimybė.

Politikas aiškino, kad Konvencija siekia į Lietuvos teisinę sistemą įvesti socialinės lyties (angliškai: gender) sąvoką ir nediskriminavimo dėl socialinės lyties tapatybės (gender identity) principą.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Vilniuje rengiamos LGBT eitynės už lygybę
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Vilniuje rengiamos LGBT eitynės už lygybę

„Konvencijos aiškinamojo memorandumo 53 punktas sako, kad Konvencijoje įtvirtinta nediskriminavimo dėl socialinės lyties tapatybės nuostata apima translyčius, transseksualus, transvestitus, vyrus, kurie rengiasi moteriškais rūbais ar atvirkščiai, t.y. visus tuos, kurių socialinės lyties tapatybė neatitinka lyties, kuri buvo priskirta jiems gimus“, – teigė M.Puidokas.

Anot jo, Stambulo konvencijos 14 straipsnis numato pareigą medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“ įtraukti į visas privalomo vaikų ugdymo programas.

„Pastaroji sąvoka, be abejo, yra atvira interpretacijai, o jos turinys priklausys nuo konvenciją įgyvendinančių asmenų pasaulėžiūros. Tačiau iš bendros konvencijos ir parengiamųjų dokumentų „dvasios", galime numanyti, kas turima omenyje. „Du princai“ arba „princas, apsirengęs princesės suknele“ mūsų šalyje puikiai atitiktų „nestereotipinių lyčių vaidmenų“ terminą, nes bent kol kas tokių stereotipų Lietuvoje dar neturime.

Tikėtina, kad būtų skatinami priešingos lyties drabužiai, aksesuarai, eksperimentavimas su savo lyties tapatybe. Reikia turėti galvoje, kad konvencijos įgyvendinimą vertins žmonės, joje įrašę nediskriminavimą dėl lyties tapatybės“, – kalbėjo jis.

„Du princai“ arba „princas, apsirengęs princesės suknele“ mūsų šalyje puikiai atitiktų „nestereotipinių lyčių vaidmenų“ terminą, nes bent kol kas tokių stereotipų Lietuvoje dar neturime.

„Verta prisiminti, kad rengiant Stambulo konvenciją ekspertų komitete kaip stebėtojas dalyvavo ILGA-Europe (Tarptautinės gėjų ir lesbiečių asociacijos Europos regiono padalinys), kuris parengė Konvenciją, norėdamas įrodyti, kad joje būtina apimti seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę. Nuostatos taikymas paliekamas įgyvendintojams ir Konvenciją vertinantiems Europos Tarybos ekspertams. ILGA organizacija yra tarp stebėtojų tose šalyse, kurios yra ratifikavusios konvenciją, ir galimai daro bei darys įtaką jos įgyvendinimui“, – svarstė M.Puidokas.

„Melagiena“

Įvertinti, ar teisus M.Puidokas, 15min paprašė Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC), nevyriausybinės organizacijos, kurios vienas tikslų – skleisti žinias apie Europos Sąjungoje ir visoje tarptautinėje bendruomenėje pripažįstamus žmogaus teisių apsaugos standartus, skatinti tolerancijos plėtotę bei ugdyti pagarbą įvairovei, direktorės, teisės ir advokacijos ekspertės Birutės Sabatauskaitės.

Martyno Ambrazo nuotr./Lietuvos žmogaus teisių centras. Birutė Sabatauskaitė
Martyno Ambrazo nuotr./Lietuvos žmogaus teisių centras. Birutė Sabatauskaitė

Ar ratifikavus Stambulo konvenciją turėtumėme į švietimo sistemą įtraukti M.Puidoko minėtas pasakas, kas esą vestų prie tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimo ir galimybės jiems įsivaikinti?

„Melagiena“, – įvertino LŽTC vadovė.

Anot B.Sabatauskaitės, Stambulo konvencijos 4 straipsnyje yra įtvirtinamas vadinamasis nediskriminavimo principas.

„Tas straipsnis reiškia, kad Konvencijos nuostatos, ypač susijusios su priemonėmis, skirtomis ginti aukų teises, turi būti taikomos visiems asmenims be diskriminacijos: ar tai būtų bet kurios tautybės asmenys, ar tai būtų moterys, vyrai, ar asmenys turėtų negalią, ar priklausytų kažkokiai nacionalinei mažumai ir nepriklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės, ar būtų imigrantai, pabėgėliai ir taip toliau.

Ir tarp visų tų išvardytų pagrindų taip pat yra paminėta, kad nepriklausomai nuo asmenų seksualinės orientacijos. Tai viso labo reiškia, kad Konvencijos apsauga nuo smurto galiotų ir moterims lesbietėms arba biseksualioms moterims, taip pat – vyrams. Tokia apsauga šiuo metu pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir pagal kitus Lietuvos įstatymus jau galioja. Tai šituo atžvilgiu Konvencija nieko naujo neįveda“, – aiškino nevyriausybininkė.

Tai viso labo reiškia, kad Konvencijos apsauga nuo smurto galiotų ir moterims lesbietėms arba biseksualioms moterims, taip pat – vyrams.

Kalbant apie ugdymo sritį, kaip nurodė B.Sabatauskaitė, Stambulo konvencijos 12 straipsnis numato, kad šalys privalo užtikrinti ir imtis reikiamų priemonių skatinti socialinių ir kultūrinių moterų bei vyrų elgesio modelių pokyčius, siekiant panaikinti išankstinę nuomonę, papročius ir tradicijas bei kita, kas yra paremta idėja, jog moteris yra nevisavertė, arba kurie paremti stereotipiniais moterų ir vyrų vaidmenimis.

Esą taip nurodoma, kad reikia visų lygių ugdymo užtikrinant, kad būtų atsisakyta tų kultūrinių normų, kuriomis yra pateisinamas smurtas, kaltinamos moterys, norinčios išeiti iš smurtinio santykio ir panašiai.

„Scanpix“/AP nuotr./Lyčių lygybė
„Scanpix“/AP nuotr./Lyčių lygybė

„Viso labo yra kalbama apie tai ir, aš manau, kad netgi ir M.Puidokas negalėtų nuneigti, jog tokios priemonės yra reikalingos“, – teigė LŽTC direktorė.

B.Sabatauskaitė pridūrė, kad Stambulo konvencijos 14 straipsnis nurodo, jog reikia imtis atitinkamų žingsnių, kad į formalųjį visų ugdymo lygmenų mokymosi turinį būtų įtraukta pagal besimokančiųjų gebėjimus pritaikyta mokymo medžiaga apie lygybę tarp moterų ir vyrų.

„Manau, M.Puidoko pamąstymai apie tai, kad į mokymo turinį reikės įtraukti pasakas apie du princus, yra visiškai nesusiję su Konvencija. Vis dėlto jeigu tokios pasakos būtų įtrauktos, aš nematau jokios žalos, tik vaikų supažindinimą su įvairove visuomenėje“, – kalbėjo nevyriausybininkė.

Manau, M.Puidoko pamąstymai apie tai, kad į mokymo turinį reikės įtraukti pasakas apie du princus, yra visiškai nesusiję su Konvencija.

Neprašoma, kad berniukai rengtųsi kaip mergaitės

Europos Tarybos parengtame leidinyje „Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija): klausimai ir atsakymai“ aiškinama, ką Konvencija teigia apie lyčių stereotipus ugdymo procese.

Nurodoma, kad siekiama per švietimo sektorių skatinti lyčių lygybės vertybes, tarpusavio pagarbą, nesmurtinius tarpasmeninius santykius, nestereotipinius lyčių vaidmenis, teisę į asmens neliečiamybę, smurto prieš moteris dėl lyties suvokimą ir būtinybę su juo kovoti (Konvencijos 14 straipsnis).

Sauliaus Žiūros nuotr./Vaikų darželis
Sauliaus Žiūros nuotr./Vaikų darželis

„Šių vertybių diegimas vaikams padeda jiems tapti oriais, demokratiškais piliečiais. Tai neturi įtakos jų seksualinei orientacijai ar lyties tapatybei“, – sakoma Europos Tarybos informaciniame leidinyje.

Šių vertybių diegimas vaikams padeda jiems tapti oriais, demokratiškais piliečiais. Tai neturi įtakos jų seksualinei orientacijai ar lyties tapatybei.

Kartu pažymima, kad valstybėms narėms paliekama laisvė elgtis lanksčiai, nes sprendimas, kada ir kaip organizuoti tokį mokymą, priklauso nuo jų pačių.

„Siekiama, kad moterys ir mergaitės būtų saugios savo šeimos aplinkoje ir kitur, o ne „prašyti, kad berniukai rengtųsi ar žaistų kaip mergaitės“ ar atvirkščiai“, – rašoma leidinyje.

Vida Press nuotr./Vaikai darželyje
Vida Press nuotr./Vaikai darželyje

Kaip Stambulo konvencija susijusi su seksualinės orientacijos ir lyties tapatybės klausimais?

Europos Taryba pabrėžia, kad konvencijoje nenustatomi nauji su lyties tapatybe ar seksualine orientacija susiję standartai, „įskaitant ir susijusius su teisiniu tos pačios lyties asmenų partnerystės pripažinimu“.

Europos Taryba pabrėžia, kad konvencijoje nenustatomi nauji su lyties tapatybe ar seksualine orientacija susiję standartai, „įskaitant ir susijusius su teisiniu tos pačios lyties asmenų partnerystės pripažinimu“.

Pažymima, kad nediskriminavimo principas lyties ar seksualinės orientacijos pagrindu yra teisinė prievolė, paremta kitais teisiniais dokumentais, pirmiausia Europos žmogaus teisių konvencija ir panašiai.

Leidinyje taip pat sakoma, kad nemažai religinių ir ultrakonservatyvių grupių pastaraisiais metais skleidžia neteisingą informaciją apie konvenciją, ypač apie joje vartojamą sąvoką „lytis socialiniu aspektu“ (gender).

Leidinyje aiškinama, kad Stambulo konvencijos rengėjai, atsižvelgdami į vyrų ir moterų santykius, jų vaidmenis bei bruožus visuomenėje, manė, kad svarbu pateikti „lyties, socialiniu aspektu“ apibrėžimą.

123RF.com nuotr./Vyro ir moters socialiniai vaidmenys
123RF.com nuotr./Vyro ir moters socialiniai vaidmenys

„Šio termino tikslas nėra užimti biologinio „fizinės lyties“ apibrėžimo, ar terminų „vyrai“ ir „moterys“ vietą, tačiau pabrėžti, kiek daug nelygybės, stereotipų ir dėl to kylančio smurto nėra biologinių skirtumų priežastis, o nulemti socialinių konstruktų, t.y. požiūrių ir suvokimų, kokie vyrai ir moterys yra ir turėtų būti visuomenėje“, – teigiama Europos Tarybos leidinyje.

„Neišspręstų smurto problemos“

Paklaustas, kodėl sako, kad Stambulo konvencija nesprendžia smurto prieš moteris problemų, nors būtent toks jos nurodomas tikslas, M.Puidokas aiškino, jog vienas dalykas yra Stambulo konvencijos deklaruojami tikslai, o kitas dalykas – jos turinys.

„Jei skaitytume ne vien preambulę, o visą konvencijos tekstą, pamatytume, kad konvencijos siūlomos priemonės kovai su smurtu prieš moteris yra labai ribotos. Pirmiausia, konvencija kovoja tik su smurtu prieš moteris dėl lyties, t.y. tik su tokiu smurtu, kai vyras prieš moterį smurtauja dėl to, kad ji yra moteris. Todėl konvencija yra nusitaikiusi keisti tokį smurtą pateisinančias tradicijas, papročius, kultūrines normas. Tačiau tai neatitinka Lietuvos realybės, nes skirtingai nei, pavyzdžiui, musulmoniškuose kraštuose, Lietuvos visuomenei nėra būdinga kultūrinė nuostata, kad vyras turi teisę mušti moterį“, – komentavo jis.

123RF.com nuotr./Smurtą kenčianti moteris
123RF.com nuotr./Smurtą kenčianti moteris

Pasak M.Puidoko, tyrimai Lietuvoje rodo, kad dažniausios smurto prieš moteris priežastys yra ne kultūrinės tradicijos, bet šeiminiai konfliktai, vyro alkoholizmas, depresija, žiaurus partnerio charakteris, nemokėjimas konstruktyviai spręsti šeimos konfliktų, vaikų auklėjimo problemos, nuolatiniai moterų priekaištai, nedarbas bei skurdas.

„Su šiomis priežastimis, kurios yra tikrosios smurto prieš moteris priežastys, Konvencija visiškai nekovoja, todėl realiai ir neišspręstų smurto prieš moteris problemos“, – įsitikinęs parlamentaras.

Jis sakė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau parengė įstatymo projektą, kuris kaip tik ir perkelia kai kurias nuostatas, kurios gali padėti kovoti su smurtu prieš moteris, pavyzdžiui, arešto orderis.

„Lietuvoje nuo 2011 metų yra kuriama asmenų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistema, yra daugybė teisės aktų priimta. Reikia efektyvesnio jų įgyvendinimo, o ne jų dauginimo“, – mano M.Puidokas.

Ekspertų vertinimas

Komentuodama M.Puidoko žodžius, kad problemas, apie kurias kalbama Stambulo konvencijoje, būtų galima išspręsti per nacionalinį teisyną ir kad šiandien beveik visi reikiami įstatymai ar dauguma jų jau priimti, B.Sabatauskaitė sakė, jog daugybę problemų būtų galima išspręsti per nacionalinį teisyną, nacionaliniu mastu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tarptautinės kovos su smurtu prieš moteris diena Briuselyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tarptautinės kovos su smurtu prieš moteris diena Briuselyje

„Bet Lietuva yra globalaus pasaulio dalis ir ne veltui yra prisijungusi prie įvairių tarptautinių organizacijų, taip pat – ir prie Europos Tarybos, kuri ir yra sukūrusi Stambulo konvenciją. Prisijungimas prie tarptautinės konvencijos ir parodo nusiteikimą spręsti kai kuriuos klausimus, kurie ilgą laiką nebuvo vis dėlto išspręsti. Nepaisant to, kad Lietuvoje jau aštuonerius metus galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, mes turime vis dar daugybę dalykų, kurie nėra visiškai taip užtikrinti, kaip to reikalauja Konvencija“, – teigė ji.

Nepaisant to, kad Lietuvoje jau aštuonerius metus galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, mes turime vis dar daugybę dalykų, kurie nėra visiškai taip užtikrinti, kaip to reikalauja Konvencija.

Kaip pavyzdį B.Sabatauskaitė minėjo, institucijų veiksmų koordinavimo trūkumą. Pasak jos, dėl to kai kuriais atvejais asmenys yra nužudomi, traumuojami vaikai, moterys ir panašiai.

„Konvencija reikalauja, kad būtų užtikrinta tam tikro lygio apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje esant iškvietimams. Taip, vyksta diskusijos apie apsaugos orderį jau keletą metų, tačiau jos niekur nėra pajudėjusios“, – minėjo LŽTC direktorė.

B.Sabatauskaitės teigimu, jei būtumėme Stambulo konvencijos šalimi nare, Ekspertų grupė kovai su smurtu prieš moteris ir šeiminiu smurtu (GREVIO) leistų įsivertinti bei pasižiūrėti, kas veikia, o kas – ne, ką galima daryti geriau užtikrinant visuomenės apsaugą nuo smurto, didesnį saugumą ir emocinę gerovę.

Tikslas – moterų apsauga

Europos Tarybos parengtame leidinyje „Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija): klausimai ir atsakymai“ pažymima, kad konvencijos tikslas – smurto prieš moteris panaikinimas bei moterų žmogaus teisių apsauga.

Tačiau Europos Tarybos šalys narės skatinamos taikyti Stambulo konvencijos nuostatas visoms smurto artimoje aplinkoje aukoms, įskaitant vyrus, vaikus ir vyresnio amžiaus asmenis.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus Moterų namai rengia akciją išreikšti paramą smurto prieš moteris įveikimui
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus Moterų namai rengia akciją išreikšti paramą smurto prieš moteris įveikimui

„Kiekviena Konvencijos nuostata siekiama užkirsti kelią smurtui, padėti aukoms ir užtikrinti, kad smurtautojai sulauktų teisingumo. Todėl reikia kriminalizuoti įvairias smurto prieš moteris formas (pavyzdžiui, smurtą artimoje aplinkoje, persekiojimą, seksualinį priekabiavimą, psichologinį smurtą) ir taikyti teisines sankcijas. Smurto prieš moteris įvardijimas ir suvokimas, kad tai yra nusikaltimas, padės jį sustabdyti“, – rašoma leidinyje.

Smurto prieš moteris įvardijimas ir suvokimas, kad tai yra nusikaltimas, padės jį sustabdyti.

Lietuva – tarp kelių neratifikavusių

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo – vadinamoji Stambulo konvencija – buvo priimta 2011 metais. Ji įsigaliojo 2014 metais.

Europos Sąjunga prie jos prisijungė 2017 metų birželį.

Tai pirmasis tokio pobūdžio tarptautinis dokumentas – ją ratifikavusios valstybės privalo laikytis išsamių teisiškai privalomų standartų, skirtų užkirsti kelią smurtui dėl lyties, apsaugoti aukas ir nubausti smurtautojus.

Jos vis dar neratifikavusios kelios ES valstybės narės: Bulgarija, Čekija, Latvija, Lietuva, Slovakija ir Vengrija.

15min vertinimu, M.Puidokas per Seimo rinkimų debatus buvo neteisus sakydamas, kad ratifikavus Stambulo konvenciją į švietimo sistemą turėsime įtraukti pasakas apie dviejų princų meilę ir kad vaikai turėtų būti ugdomi tokia dvasia, kad atsirastų tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimas, galimybė jiems įsivaikinti.

Stambulo konvencijoje apie tai nekalbama. Konvencijoje taip pat nenustatomi nauji su lyties tapatybe ar seksualine orientacija susiję standartai, „įskaitant ir susijusius su teisiniu tos pačios lyties asmenų partnerystės pripažinimu“.

Komentarai: 64
Jūs klausiate – tikriname mes
Įveskite politiko ar kito visuomenės veikėjo teiginį, kurį reikia patikrinti. Jei tik įmanoma, nurodykite, kur ir kada tai buvo pasakyta.
* privalomi laukai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min