Dabar populiaru
Publikuota: 2018 sausio 4d. 15:31

Tiesa ar melas? Saulius Skvernelis: „Su Rusija neturime absoliučiai jokių kontaktų“

Saulius Skvernelis Patikrinta 15min
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Saulius Skvernelis

Labai retai kada apie užsienio politiką kalbantis premjeras Saulius Skvernelis daug ką nustebino pareiškimu, kad Lietuva yra unikali ES valstybė, nes neturi absoliučiai jokių kontaktų su Rusija. 15min nutarė patikrinti, ar premjeras teisus ir jokių kontaktų su Rusija tikrai nėra.

„Esame unikali ES valstybė, neturėdami jokių, pabrėžiu – absoliučiai jokių, kontaktų su valstybe, nors kitos valstybės, tos pačios kaimyninės valstybės, labai aktyviai darbuojasi ekonominiais klausimais“, – interviu LNK laidai „Savaitės panorama“ sakė S.Skvernelis.

Tame pačiame interviu jis tikino, kad dėl pragmatiškų klausimų nereikia atsisakyti strateginių pozicijų dėl Ukrainos, tačiau tikino, kad būtent šiemet paranku būtų megzti ryšius su Rusija.

Patikrinta 15min

„Čia mes irgi turėtume pažiūrėti pragmatiškai, išlaikyti savo labai aiškias strategines ribas, nuo kurių mes negalime atsitraukti, kalbant ypatingai apie situaciją Ukrainoje, apie Minsko susitarimų įgyvendinimą, apskritai apie žmogaus teisių apsaugą ir tarptautinės teisės gerbimą, bet kontaktai su kaimyninėmis valstybėmis privalo būti, ir kiti metai parankūs, kad tokie žingsniai būtų padaryti“, – sakė premjeras.

Vėliau jis socialiniame tinkle „Facebook“ išplatino pranešimą, kuriuo patikslino, kad kalbėjo tik apie Lietuvos ir Rusijos atstovų darbinius kontaktus politiniame lygmenyje.

Tą patį teigė ir premjero patarėjas Tomas Beržinskas. Pasiteiravus, kuo remdamasis premjeras sako, kad Lietuva neturi jokių kontaktų su Rusija, jis nurodė, kad S.Skvernelis kalba tik apie tiesioginius politinius kontaktus.

„Nuo agresijos prieš Ukrainą pradžios politiniame lygmenyje jokių oficialių darbinių Lietuvos kontaktų su Rusija nėra buvę. Būtent šioje vietoje, šiuo aspektu Lietuva išsiskiria visame ES kontekste. Būtent apie tai kalbėjo ir tai pabrėžė premjeras. Šią informaciją, tikiu, jums mielai patvirtins Užsienio reikalų ministerija“, – nurodė jis.

URM: „Praktinis bendradarbiavimas vyksta“

Tačiau Užsienio reikalų ministerija 15min nurodė, kad, nepaisant politiniam bendradarbiavimui nepalankaus fono, Lietuva tęsia praktinį bendradarbiavimą su Rusija srityse, kurios svarbios Lietuvai.

URM paminėjo šiuos svarbiausius 2017 m. pasiekimus:

  • 2017 m. pabaigoje buvo pasirašyti baigiamieji Lietuvos ir Rusijos sienos demarkavimo dokumentai, kuriuos rengė bendra Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos demarkavimo komisija daugiau kaip 10 metų. Dokumentus pasirašė abiejų šalių ambasadoriai ypatingiems pavedimams, pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius.
  • Praėjusiais metais taip pat sėkmingai derėtasi dėl diplomatinių atstovybių nekilnojamojo turto, baigti spręsti pagrindiniai ginčytini klausimai, laukiama, kol Rusija baigs vidinio derinimo procedūras.
  • Auga Lietuvos ir Rusijos ekonominis bendradarbiavimas. Rusija išlieka didžiausia Lietuvos prekybos partnere. Per pirmuosius 2017 m. dešimt mėnesių ypač išaugo Lietuvos eksportas į Rusiją (jis siekė 3,14 mlrd. eurų ir padidėjo 27,7 proc.). Didėjo ir importas (13,8 proc. augimas, per 10 mėn. siekė 3,12 mlrd. eurų). 2017 m. sausio – spalio mėn. lietuviškos kilmės eksportas į Rusiją sudarė 247,5 mln. eurų ir, palyginti su atitinkamu 2016 m. laikotarpiu, išaugo 10,9 proc. Matyti teigiamas prekybos prekėmis balansas – apie 14,3 proc.
  • Auga Rusijos turistų skaičius Lietuvoje. Turizmo departamento duomenimis, Rusijos turistai – antroje vietoje pagal pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje apsilankiusių turistų skaičių. Sausio-birželio mėn. mūsų šalyje bent vienai nakvynei apsistojo 77,1 tūkst. turistų iš Rusijos, t. y. 10,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Nakvynių skaičius augo 8,7 proc. Be to, beveik penktadaliu padidėjo Rusijos turistų išlaidos Lietuvoje – 2016 m. jos siekė 95,8 mln. eurų, t. y. 18,1 proc. daugiau nei 2015 m. Vidutiniškai Rusijos turistas Lietuvoje vienos viešnagės metu išleidžia 442 eurus ir patenka į daugiausiai Lietuvoje išleidžiančių turistų penketuką.
  • Pernai per 11 mėn. RF piliečiams išduota 84560 vizų. Palyginti su tuo pačiu praėjusiųjų metų laikotarpiu, išduotų vizų skaičius išaugo maždaug 3,5 proc. (nuo 81 787).
  • Geranoriškas šalių požiūris užtikrina sėkmingą „Misija Sibiras“ vykdymą ir jau pora metų organizuojamą Rusijos jaunimo misiją Lietuvoje.
  • Puikiai veikia supaprastinto tranzito sistema.
  • Lietuva tęsia paramą Rusijos pilietinei visuomenei, kaip numatyta ES užsienio reikalų ministrų sutartuose penkiuose santykių su Rusijos Federacija principuose. Geriausias šios veiklos pavyzdys – Lietuvoje rengiami reguliarūs „Vilniaus Rusijos forumo“ susitikimai.
  • Vykdomi ES „Bendradarbiavimo per sieną“ programos (apimančios pasienio regionų bendradarbiavimą) projektai.
  • Tęsiamas kultūrinis bendradarbiavimas. Lietuvos Respublikos ambasada ir konsulinės įstaigos vykdo ypač aktyvią veiklą, plėtodamos kultūrinius ryšius, organizuodamos Lietuvos kultūrinius renginius Rusijos Federacijoje. 2017 m. paminėtinos Kaune sėkmingai surengtos Sankt Peterburgo dienos. Tęsia darbą bendra Lietuvos ir Rusijos istorikų komisija, tęsiami istorinės atminties išsaugojimo Karaliaučiaus srityje projektai, atidengtas paminklas Tomske politinių represijų aukoms atminti.

Ambasadorių priėmė Seimo pirmininkas ir ministrė

Negana to, pernai Rusijos atstovams laiko rado ir politikai. Štai beveik lygiai prieš metus – pernai sausio 9 dieną Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje Aleksandru Udalcovu.

Vasarį su ambasadoriumi susitiko užsienio reikalų viceministras D.Skusevičius. Po susitikimo jis pakartojo, kad bendradarbiavimas su Rusija įmanomas tik nutraukus agresiją Ukrainoje.

Premjeras kalba apie tiesioginius politinius kontaktus tarp Lietuvos ir Rusijos pareigūnų (pvz., viceministrų) ir tokių kontaktų nebuvimą. Jūsų minimas Rusijos ambasadorius yra valstybės atstovas, tačiau ne politikas, – teigė T.Beržinskas.

Gruodį Rusijos ambasadorių A.Udalcovą priėmė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Susitikime aptarti kapų tvarkymo, muziejų įrengimo ir archyvų grąžinimo klausimai.

Tačiau premjero atstovas spaudai T.Beržinskas aiškina, kad ir šių susitikimų premjeras nelaiko politinio lygmens kontaktais su Rusija.

„Premjeras kalba apie tiesioginius politinius kontaktus tarp Lietuvos ir Rusijos pareigūnų (pvz., viceministrų) ir tokių kontaktų nebuvimą. Jūsų minimas Rusijos ambasadorius yra valstybės atstovas, tačiau ne politikas“, – aiškina T.Beržinskas.

Tarpparlamentinių ryšių nėra

Rusijos ambasadorius A.Udalcovas po apsilankymo pas Seimo pirmininką pernai pareiškė, kad artimiausiu metu Rusijos Dūmoje turėtų būti įkurta tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupė ir abiejų šalių parlamentarai turėtų pradėti nuo dvišalių santykių atmosferos gerinimo.

„Sutarėme, kad turime rezervo bendradarbiauti mūsų deputatams. Tarp mūsų parlamentų jau seniai jokių kontaktų nebuvo dėl suprantamų priežasčių. Mane informavo, kad Seime sudaryta Tarpparlamentinių ryšių grupė su Rusijos Federacija (...) Tokios grupės sukūrimą vertiname labai pozityviai. Maskvai perduosiu, kad ir mes turėtume paskubėti su analogiškos grupės steigimu Valstybės Dūmoje ir organizuoti mūsų parlamentarų susitikimą, dėl ko, manau, sutarėme“, – teigė A.Udalcovas.

Lietuvos parlamente įkurtos Tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacija grupės, kuriai priklauso 25 parlamentarai, pirmininkas „socdarbietis“ Antanas Vinkus tikino žinantis, kad Rusijos Dūmoje pernai metų pradžioje buvo sukurta Tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupė.

„Taip, yra sukurta grupė, bet neturėjau dar galimybės susitikti ir pakalbėti. Yra garsi parolimpinio sporto čempionė ponia Batalova pirmininkė. Grupėje nedaug žmonių – vos keli, bet mes dar nebuvome susitikę, nes buvo čia visokių kitokių darbų ir nesuaktyvinome tos veiklos“, – teigė A.Vinkus.

Pasak A.Vinkaus, Seime veikianti grupė kol kas ketina dirbti su Lietuvos pasienio miestų savivaldybėmis ir padėti joms spręsti su Rusija susijusius dvišalius klausimus.

A.Vinkus neatmeta, kad dar šiemet įvyks susitikimas ir su Rusijos parlamentarais.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Antanas Vinkus
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Antanas Vinkus

Prabilo apie tarpvyriausybinės komisijos atkūrimą

Trečiadienį 15min pasiteiravus, kokius būdus kontaktams atkurti mato premjeras, T.Beržinskas į šį klausimą neatsakė.

Tačiau ketvirtadienį ryte Žinių radijui premjeras S.Skvernelis pareiškė, kad veiklą galėtų atnaujinti šešerius metus nesirinkusi Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinė komisija.

Aš seniai sakau, kad mes niekada neturėsime gerų su santykių su Rusija, jei staiga pati Rusija to neužsinorės. Mes negalime jų turėti, – sako D.Jakniūnaitė.

„Aš manau, kad taip“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas, paklaustas, ar reikėtų atkurti tarpvyriausybinę komisiją.

Politinius kontaktus su Maskva atnaujinti pasiūlęs ministras pirmininkas teigia, kad Lietuvos ir Rusijos dialogas galėtų apimti prekybos ryšius, energetikos, vežėjų, žemės ūkio, transporto klausimus, lietuvių mokytojų situaciją Karaliaučiaus krašte.

Už užsienio politiką atsakinga prezidentė Dalia Grybauskaitė premjero pasiūlymą netruko sukritikuoti.

„Dvišaliai aukščiausio lygio politiniai kontaktai gali vykti su draugiškus santykius demonstruojančiomis šalimis. Tuo tarpu Rusija laužo tarptautinės teisės normas, vykdo agresyvią karinę, informacinę ir kibernetinę politiką kaimynių adresu. Būtų naivu įsivaizduoti, kad su šia šalimi įmanomi ekonominiai santykiai, atsieti nuo politikos. Rusija visada naudojo energetiką, prekybą ir kitus instrumentus kaip politinio spaudimo ir įtakos didinimo priemonę kitoms šalims. Mūsų ligšiolinė patirtis tai tik patvirtina. Svarbiausi strateginiai energetikos, transporto ar prekybos klausimai sprendžiami pasitelkus ir ES institucijų svorį. Todėl šiuo metu gaivinti dvišalę „komisijų“ veiklą nėra tikslinga ir nacionalinio saugumo požiūriu neatsakinga“, – teigia D.Grybauskaitė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė ir Saulius Skvernelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė ir Saulius Skvernelis

Prieš metus galimybių bendradarbiauti nematė

Dar prieš metus S.Skvernelis ir pats laikėsi šiek tiek kitokios nuomonės dėl bendradarbiavimo su Rusija. Pernai kovą interviu vokiečių „Die Welt“ S.Skvernelis sakė, kad „bendradarbiauti galima tik su tomis šalimis, kurios prisilaiko tarptautinės teisės, pavyzdžiui, valstybinės sienos neliečiamumo principo. Rusija to nedaro“. Dar kartą perklaustas, ar Rusija, jo požiūriu, negalima pasitikėti, S.Skvernelis tai patvirtino ir pareiškė, kad reikia žiūrėti į šios šalies darbus, o ne žodžius.

T.Beržinskas sako, kad ir dabar S.Skvernelis nuomonės nepakeitė. Esą todėl jis akcentuoja būtinybę laikytis principinės pozicijos ir retorikos strateginiais klausimais dėl Ukrainos ar sankcijų Maskvai.

„Tiek interviu „Die Welt“, tiek ir paskutiniuose viešuose pasisakymuose premjeras akcentuoja, kad nėra ir negali būti grįžimo į tuos laikus, tokį bendradarbiavimą, kuris vyko iki agresijos prieš Ukrainą (business as usual, jei norite). Tokio – ar to lygio – bendradarbiavimo negali būti ir nebus iki tol, kol Rusija pažeidinės tarptautinės teisės bei kitus reikalavimus. Tačiau premjeras sako kartu, kad visiškas dialogo nebuvimas – irgi ne išeitis ir būtina ieškoti komunikacinių kanalų siekiant visų pirma naudos Lietuvai“, – aiškina T.Beržinskas.

Politologė: „Naivu“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Dovilė Jakniūnaitė 15min tikino, kad jokiu būdu negalima tvirtinti, kad Lietuva neturi absoliučiai jokių kontaktų su Rusija.

Tačiau politologė pripažino, kad aukščiausio politinio lygmens susitikimų nebuvo nuo 2009-ųjų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dovilė Jakniūnaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dovilė Jakniūnaitė

Pasak jos, politikų susitikimus su Rusijos ambasadoriumi reiktų laikyti diplomatiniais kontaktais.

„Tai būtų vadinama diplomatinio lygmens susitikimais. Tas ambasadoriaus susitikimas su Seimo pirmininku, aišku, buvo politinis Lietuvos ir jos santykių su Rusija kontekste, tačiau kasdiene užsienio politikos prasme jis diplomatinis“, – aiškino ekspertė.

Tačiau D.Jakniūnaitė nemano, kad be Rusijos valios būtų įmanoma atnaujinti politinius kontaktus su kaimynine šalimi ir premjero pasiūlymą atkurti tarpvyriausybinę komisiją vadina naiviu.

„Aš seniai sakau, kad mes niekada neturėsime gerų su santykių su Rusija, jei staiga pati Rusija to neužsinorės. Mes negalime jų turėti. Net jeigu Rusija pasikeičia, tai bet kokiu atveju, akivaizdu, kad santykiai gali būti geri tik, jei juos inicijuoja, sutinka ir nori jų antra pusė. Man naivūs sakymai, kad reikia perkrauti santykius su Rusija. Tai ne pirmas kartas, kai apie kalbama, bet tai tiesiog naivu“, – teigė politologė.

Ji priminė, kad 2011-aisiais komisijos veikla nutrūko būtent dėl Rusijos pusės abejingumo, todėl neatmestina, kad Rusijos politikai nemato prasmės susitikinėti su Lietuvos atstovais.

D.Jakniūnaitės teigimu, jei Lietuvos ministrai ar viceministrai imtų patys siūlytis susitikti, Rusija gal net visai apsidžiaugtų, tačiau vargu, ar tokie susitikimai įvyktų, o, jei įvyktų, tai ar duotų kokios nors realios naudos, ar tebūtų išnaudojami kaip alyva Rusijos propagandos mašinai.

15min vertinimu premjeras S.Skvernelis sakė netiesą teigdamas, kad Lietuva neturi absoliučiai jokių kontaktų su Rusija, nes Užsienio reikalų ministerija nurodė konkrečius atvejus, kai praktiniais klausimais bendradarbiaujama. Rusijos diplomatams durų neužveria ir Lietuvos politikai. Tiesa, politinių aukšto lygio susitikimų nebuvo, tačiau politologė D.Jakniūnaitė įsitikinusi, kad jų nebuvo dėl to, kad jų nepageidavo ne tik Lietuva, bet ir, pirmiausia, pati Rusija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie 15min