Dabar populiaru
Publikuota: 2014 vasario 20d. 10:18 , atnaujinta: 2014 vasario 21d. 14:06

Tiesioginėje 15min.lt konferencijoje dalyvavęs finansų ministras Rimantas Šadžius: „Kitais metais būtina didinti pensijas“

Rimantas Šadžius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Rimantas Šadžius

15min.lt redakcijoje tiesioginės konferencijos metu į portalo lankytojų klausimus atsakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

– Gerbiamas ministre, jei ketinate įvesti mokesčius už automobilius, jie turėtų būti nukreipti į kelių gerinimą, naujų tiesimą, avaringumo mažinimą, ekologiją, bet ne skirti valstybės skolų pensininkams grąžinimui. Ką bendro automobiliai turi su pensininkais?

– Iš tikrųjų klausimas ne apie automobilius, o apie pensijų kompensavimą. Turime užduotį, kurią mums suformulavo Konstitucinis Teismas. Mes turime tai padaryti. Skrynutės su pinigais nėra, jie ant medžių neauga, todėl reikia juos iš kažkur surinkti. Pensijos jau atkurtos iki krizinio lygio, bet kompensavimui pinigų reikia. Buvo sukurta darbo grupė šiam klausimui, kuriai vadovavo A.Pabedinskienė. Ji vienbalsiai nutarė įvesti automobilių mokestį ir didinti akcizą alkoholiui. Diskusija nėra pasibaigusi. Politinė taryba tebesvarsto, tad toliau šnekėti būtų sudėtinga.

– Ar ne geriau būtų įvesti progresinius pajamų mokesčius? Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?

– Pajamų mokestis iš tiesų turi būti progresinis, tačiau yra klausimas, kaip tuos mokesčius įvesti. Jei mes dar labiau apmokestinsime tuos, kurie uždirba daugiau, darbuotojų kaina dar labiau augs. Tai nebus naudinga šalies ūkiui. Progresiniai mokesčiai turėtų palengvinti naštą mažiau uždirbantiems, jie tikrai negali dengti kitų išlaidų. Darbas šiuo klausimu vyksta, tik dar nėra siūlymų, kuriuos būtų galima dėti ant stalo.

– Ar negalvojate, kad gal būtų teisingiau panaikinti Lietuvoje kai kurioms verslo rūšims įvestas mokesčių lengvatas, taip neiškraipant rinkos, suvienodinant visų galimybes ir surenkant daugiau mokesčių, o ne dar daugiau didinant mokesčius, nes tiems, kurie neturi jokių lengvatų, mokesčiai darosi nepakeliami?

– Verslo šakoms Lietuvoje lengvatų nėra. Yra pelno mokesčio lengvatos toms įmonėms, kurios investuoja į savo atsinaujinimą. Tai yra gera lengvata. Manau, kad ji turės būti pratęsta dar penkeriems metams. Verslo liudijimai – nėra lengvata. Tai būdas užsiimti veikla ne šešėlyje. Tiesa, neturi būti iškraipymų, kai verslo liudijimus ima įmonių darbininkai.

– Kada Lietuvoje veikiantys bankai pradės mokėti mokesčius?

– Situacija pasikeitė. Pernai buvo priimtos nuostatos, kad nebegalima į ateitį perkelti savo nuostolių. Pirmieji pinigai už likutinį pelną į biudžetą ateis 2015 metais. Kad bankai nemoka mokesčių, yra netiesa. Bankai moka darbuotojams legalius atlyginimus. Manau, kad ten vokelių rizika yra menkutė. Bankai gana nemažas sumas sumoka. O dėl pelno – krizės metu iš tiesų buvo operacijų, kuriose teisingumo socialinio trūko. Todėl Pelno mokesčio įstatymo pataisos buvo priimtos.

– Gerbiamas ministre, kodėl VMI, FNTT bei kitos tarnybos nieko nedaro, kad suardytų vokelių sistemą Lietuvoje? Juk tai nesumokėti mokesčiai. Dvidešimt metų dirbu įmonėje, ir taip vyksta. Jei pranešdavome, tai pirma sužinodavo savininkas.

– Nesutinku, kad nieko nedarome. Senokai kovos su vokeliais sistema, kokia ji bebūtų, veikia. Pasitikėjimo telefonas veikia, pranešimai yra tikrinami. Kita vertus, žmonės, gaunantys vokelius, retai kada net anonimiškai pranešę, paskui gali savo teiginius patvirtinti. Kartu yra ir kitų būdų patikrinti. Jei dvi panašios įmonės sumoka skirtingai mokesčių, tai pradedama su jais kalbėtis ir, kad ir kaip keista, padidėja jose atlyginimai.

– Pernai sakėte, kad VMI veiklos tyrimas parodė, kad jos padėtis prastesnė nei manyta. Dabar skelbiama, kad mokesčių surinkimo planai viršyti. Kaip vertinate VMI ir jos vadovo veiklą?

​ – Bendras mokesčių surinkimo planas viršytas tik simboliškai. Mes nesurinkome PVM, akcizų mokesčių, bet surinkome daugiau pelno mokesčio. Rūpestis man išlieka. Ėmėmės ryžtingų priemonių kovoje su šešėliu, nuo praėjusio penktadienio vežėjai turi deklaruoti degalų kiekius. Pirmųjų rezultatų dar reikia palaukti, bet dyzelinių degalų kontrabandą, manau, pradėsime valdyti. Pasigendu aktyvumo iš VMI dėl PVM mokesčio surinkimo, bet siekiama kirsti kelią bent tarptautinėje prekyboje, kai neaišku, ar prekės išvažiuoja iš Lietuvos, ar pirkėjas išvis yra. Siūlysime Seimui pataisas, kurios leistų patobulinti garantijų laidavimo sistemą. Milžiniška problema dar Lietuvoje yra įmonės-„feniksai“. Čia reikia teisinio reguliavimo tobulinimo. Tai nėra paprasta, bet čia bus siūlomi griežti sprendimai, kurie nebūtinai patiks verslui.

– Ar kada nors sulaukėte spaudimo iš verslo grupių?

​ – Grasinimų sulaukęs nesu. Verslo grupėms, kiek dirbu viešajame sektoriuje, atstovauja asociacijos. Kai kurios iš jų dirba kiečiau, pavyzdžiui, pasiūlius didinti akcizą alkoholiui.

– Kodėl visada, kai yra kalbama apie pinigus, reikalingus kažką kompensuoti, atkurti, grąžinti yra žiūrima tik kaip juos iš ko nors paimti. Kodėl niekada nėra galvojama kaip juos sutaupyti? Ar tikrai viešasis sektorius yra 100 proc. efektyvus? Nemanote, kad aptvarkius tam tikrais atvejais protu nesuvokiamus išlaidavimus, sutaupytų pinigų sumos gali šokiruoti?

– Turbūt neįmanoma, kad viešasis sektorius būtų 100 proc. efektyvus. Viešuosiuose pirkimuose visada lieka bent maža erdvė piktnaudžiavimui. Ne paslaptis, kad dažniau spaudimas naudojamas iš verslo, o ne iš viešojo sektoriaus. Tikrai nebus to, kad milžiniškas sumas iš to sutaupytume.

Sakoma, kad sumažinę valdininkų iškart sutaupytume, bet jų Lietuvoje yra apie 60 tūkst. – čia kartu su policininkais

Sakoma, kad sumažinę valdininkų iškart sutaupytume, bet jų Lietuvoje yra apie 60 tūkst. – čia kartu su policininkais. Visi likę – tai mokytojai, gydytojai ir pan. Jei mes čia norėsime taupyti, tai turėtume uždaryti trečdalį mokyklų, trečdalį muziejų. Tikra kultūra niekada nebus pelninga, ji turi būti išlaikoma valstybės. Klausimas dėl priežiūros institucijų mažinimo yra pasistūmėjęs. Bet čia reikia matyti ir antrą pusę, nes ką nors panaikinę galime neturėti, kas rinks mokesčius, neturėsime, kas prižiūrės maisto kokybę. Galima padaryti, kad tie tikrintojai vaikščiotų ne po vieną, o kartu.

– Esate palyginęs valstybę su voveraite, kuri turi pasiruošti riešutų žiemai. Buvote ministru Gedimino Kirkilo vyriausybėje. Prieš krizę buvo keliami atlyginimai, pinigai taškyti viešuosiuose pirkimuose, kai Estija tuo metu kaupė rezervus. Ar dabar nesukama tuo pačiu keliu?

Mes negalime pasukti tuo pačiu atlyginimų didinimo keliu, nes neturime tam lėšų. Fiskalinė drausmė yra privalomas principas. Estai nėjo kompensavimų keliu. Jie neplanuoja kompensuoti jokių rublinių indėlių, ką mes turėjome padaryti. Jei nebūtume – turėtume apie 6 mlrd. litų dabar. Lietuva Europos mastu žiūrint nėra labai prasiskolinusi. Mūsų pastangas gyventi pagal pajamas vertina ir pasaulio rinkos. Mūsų rizikingumas, kaip skolininko, vertinamas vis geriau. Ateityje, žinoma, stengsimės tvarkytis dar efektyviau.

– Kodėl netaisote konservatorių padarytų klaidų. Paėmę apie 40 milijardų litų paskolų, jų aptarnavimui išleidžiame apie 2 milijardus kasmet. Refinansuokite paskolas, nes dabar mažesni procentai. Lietuvos gyventojai galėtų pusę sumos refinansuoti ir turėtumėte lėšų pensininkams grąžinti sumažintas pensijas.

​ – Vidaus rinkos skolinimo pajėgumai valstybėje yra maži. Be to, valstybė skolindamasi viduje sudaro blogas sąlygas verslui, nes bankai mieliau skolins valstybei nei rizikingam verslui. Išorinėje rinkoje, jei išleidai obligacijas ir norėdamas jas refinansuoti jas pirksi, išleisi tą sumą, kurią turėjai, nes tokie veiksmai jas pabrangins. Protingiausia yra išlaukti. Tai šiemet ir padarysime su 2009 m. emisija.

– Paskaičiuota, kad Lietuva legalizavusi marihuaną kasmet surinktų po 600 milijonų litų pajamų mokesčio. Ar nemanote, kad tai yra geresnė alternatyva pensijoms kompensuoti nei mokestis už automobilius?

– Nežinau, kas tai skaičiavo. Skaičiuokime, kad tada 400 litų kiekvienas išleistume. Ar tai atitinka sveiką protą, aš labai abejoju.

– Gyvenantiems daugiabučiuose už šildymą mokamos kompensacijos, šildymo PVM yra daug mažesnis, jiems suteikiamos palankios sąlygos namo renovacijai, šaltesnę žiemą kokiai 3-4 kambarių buto pensininkei pavirkavus, kad gavo didelę sąskaitą, visa valdžia ieško būdų, kaip ją nuraminti. Aš savo name turiu už didelius pinigus įsirengti šildymo sistemą, pirktis katilą, kurą, ir už viską PVM lengvatos kažkodėl nėra, kompensacijų niekas nesiūlo, renovuoti namą reikia už savo pinigus, ir kažkaip išgyvenu. Tai gal reikia suvienodinti sąlygas visiems?

Individualūs namai yra daug efektyvesni nei daugiabučiai. Todėl mes skiriame lėšas renovuojant pirmiausia kiauriausiems namams, kuriuose paprastai gyvena skurdžiausi žmonės, kurie gauna kompensacijas. Todėl paradoksalu, bet valstybė čia remia save, kad sutaupytų kompensacijoms išleidžiamus pinigus. Be to, statybų sektorius nėra pajėgus renovuoti visus namus iškart. Galbūt ir man norėtųsi, kad šeimininkai patys rūpintųsi savo namų kokybe ir verte. Tikiuosi, kad ateis laikas, kai valstybei nereikės remti renovacijos procesų.

– Kada bus sutvarkytas darbo užmokesčio apmokėjimas biudžetinėse įstaigose. Nuo 2006 m. minimalus atlyginimas nuo 350 Lt iki dabar pakilo 2,85 karto (1000 Lt). Taip kvalifikuoti darbininkai ir specialistai tapo lygūs su valytojomis. Kitoms pareigybėms ir specialistams nuo 2006 m. koeficientai nebuvo pakelti, tik sumažinti, nes bazinė alga nuo 128 Lt krito iki 122 Lt. Ar tai teisinga?

– Tai problema. Bet norėdami geriau jiems mokėti, mes turime surinkti daugiau mokesčių. Nors mokesčių tarifai ES yra vidutiniai, mes mažiausiai surenkame mokesčių ir esame tik šešėlio lyderiai.

Kitąmet mes turėtume pasirūpinti, kad bent simboliškai padidėtų algos viešajame sektoriuje, o dar labiau būtina didinti pensijas

Kitąmet mes turėtume pasirūpinti, kad bent simboliškai padidėtų algos viešajame sektoriuje, o dar labiau būtina didinti pensijas.  Tam reikia panaudoti natūralų prieaugį, kurį kai kas siūlė skirti pensijų kompensacijoms.

– Prašau paaiškinkite, kaip reikia išgyventi iš 900 litų per mėnesį? Vaikas nuolatos serga, už vaistus tenka sumokėti po 400-500 litų, dar reikia mokėti už butą, pavalgyti ir dar išleisti vaiką į mokyklą, reikia pirkti pratybas, batus, rūbus. Ar lietuviai išties visi laikosi iš šešėlio, o gal yra ypač taupūs?

​ – Pirmiausia, žinoma, mūsų vidutinio atlyginimo dydis yra darbo našumo rodiklis, kuris nuo ES šalių atsilieka. Teisybės dėlei pripažinkime, kad ir kainos Lietuvoje nėra to paties lygio, kaip Vakaruose. Pieno litras Lietuvoje kainuoja apie 3 litus – 80 euro centų, Briuselyje pienas kainuoja 1,5 euro. Galėsime tai palyginti po euro įvedimo. Skirtumų yra net tarp Lietuvos regionų. Negalime tikėtis, kad gausime švedišką atlyginimą, dirbdami kaip dabar.

– Ministre, ar buvote Latvijoje, Estijoje anksčiau ir po euro įvedimo? Šiuo maršrutu važinėju jau ketverius metus. Latvijoje prieš mėnesį vaistinėn užėjau nuo galvos skausmo tabletės nusipirkti. Dabar jos kainuoja 20 euro centų daugiau. Duona pabrango 18 euro centų. Kaip bus Lietuvoje?

​ – Aš tikrai detaliai nepasakysiu, kas brango, o kas pigo. Latviai, kaip ir mes darysime, stebėjo 100 prekių kainas ir, pagal statistinius duomenis, jokių kainų kitimo tendencijų dėl euro įvedimo nematyti. Kainos kinta visos. Infliacija veikia. Vienos prekės pinga, kitos brangsta, jos reaguoja į sezoniškumą. Manau, vasarį Latvijoje gali paryškėti paslaugų kainų kilimas dėl jų apvalinimo, tačiau nebus ryškaus pabrangimo. Tai apie 0,2-03 proc., kai natūraliai krepšelis brangsta apie 2-3 proc. per metus. Rygoje buvau sausio 10 d. Man pasirodė, kad ten labai brangu.

– Ar neįpareigojantys susitarimai su verslu gali apsaugoti nuo kainų kilimo? Kodėl nenumatytos rimtos baudos už bandymus užsidirbti įvedant eurą?

– Mes visada kalbame apie pilietinę visuomenę, bet kai reikia išspręsti mūsų bendruomenę liečiančius klausimus, siūlome griebtis vėzdo. Man atrodo verta garbingai susitarti, o jei kas susitarimo nesilaiko, paviešinti. Viešinimas muša per reputaciją, ir tai geriausia bausmė už tokį elgesį. O bausmes pasilikime rimtesniems piktnaudžiavimo atvejams.

– Pogrindžio milijonieriai suka galvas, kaip iškeisti nelegalius pinigus į eurus. Ar euro įvedimas padės į dienos šviesą ištraukti dalį šešėlio verslininkų? Kaip juos sugaudysite?

​ – Euro įvedimas nėra skirtas kovoms su kažkuo. Tai žingsnis, kuris gerins ekonominę Lietuvos padėtį. Nesakau, kad tai burtų lazdelė, bet tai turėtų pagerinti sąlygas verslui. O kovai su šešėliu egzistuoja kitos struktūros, taisyklės, tai stebėsena bankinių operacijų, pervežimo per sieną. Visos tos priemonės yra ir bus ateityje. Ypatingų priemonių įvedant eurą imtis nereikės. Žinoma, jei keisite daugiau pinigų, bus patikrinama asmenybė. Taip yra ir dabar. Lengviausia dabar turintiems grynųjų yra padėti pinigus į banką. Jie sausio naktį pasikeis automatiškai.

– Kaip manote, ar alkoholio akcizų didinimas padės surinkti daugiau pinigų? Kam bus skiriamos papildomos lėšos, kai pensijos bus kompensuotos?

– Akcizas yra mokestis, kuris turi du uždavinius. Vienas – surinkti pinigų į biudžetą. Antras – riboti vartojimą, kad visuomenė būtų saugesnė. Savikaina jų yra mažytė ir neauga, tačiau akcizas leidžia nustatyti tokią kainą, kuri motyvuoja žmones vartoti mažiau. Žinoma, kaina nepagydys alkoholikų, bet specialistai nurodo, kad kaina lemia vartojimo kiekį. Reikmių visada yra – yra ambasados, yra kariuomenė, yra begalė kultūrinių reikmių valstybėje.

– Ar Lietuvos ekonomika pajustų neigiamas pasekmes, jei Ukraina susidurtų su rimtomis finansinėmis problemomis.

– Be abejo, mums yra svarbu ne Ukrainos valstybės finansinė padėtis, bet to verslo, kuris bendradarbiauja su Lietuva. Prekyba, paslaugų teikimas vyksta. Jeigu ekonominis gyvenimas smarkiai sutriktų tam tikrą įtaką tai ir Lietuvos ekonomikai turėtų. Įverčių konkrečių aš neturiu. Poveikį aš vertinčiau kaip ribotą.

Vaizdo konferencija:

VIDEO: Konferencija
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min