Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti
2017 08 22

Tikėtiniausia versija: žuvis Minijos upėje pražudė elektra

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) pareigūnai pranešime žiniasklaidai teigia atmetę versiją, kuria manyta, jog žuvys Minijos upės atkarpoje netoli Žemsodžio kaimo išgaišo dėl srutų. ŠRAAD Plungės rajono agentūros vedėja Irena Latakaitė spėja, kad žuvys nustipo dėl elektros.
Nugaišusi žuvis
Nugaišusi žuvis / 15min.lt koliažas

„Išoriškai mes nieko tokio nerandame, – 15min teigia I.Latakaitė. – Kaip jums ir sakiau, buvo paimti mėginiai. Pirminiais duomenimis, ten ne srutos ir ne dumblas. Krypstam į tą, kad galėjo elektrikai padirbėti – su elektra mušama žuvis. Čia viena iš versijų.“

Šią versiją tikėtiniausia laiko ir asociacijos „Klaipėdos rajono žvejai“ pirmininkas Mindaugas Limontas. Su 15min jis pasidalijo keliomis nuotraukomis, kuriose matomas nuotekų vamzdis ir cisterna.

Mindaugo Limanto nuotr./Ekologinė nelaimė Minijos upėje – nugaišo žuvys
Mindaugo Limanto nuotr./Ekologinė nelaimė Minijos upėje – nugaišo žuvys

„Netoli tos vietos, kur buvo didžiausias kritusios žuvies susikaupimas, aptikome bačką, kuri buvo plaunama. Tiesiog į bačką pajungta vandentiekio žarna. Iš bačkos perteklinis vanduo nubėginėjo į drenažinį vamzdį, bet tuo vamzdžiu į upę nepatenka. Mintis, kad galėtų būti išpilta bačka kitoje vietoje, o ten tiesiog buvo plaunama. Visgi manau, kad ne nuo teršalų, o nuo elektros krito žuvis“, – teigia įvykio vietoje lankęsis M.Limontas.

Anot jo, į upę išsiliejusius teršalus, pavyzdžiui, srutas, būtų nuplovusi srovė, o ir tokia kritusių žuvų koncentracija Minijoje nebūtų susidariusi.

Tiriamos gaišenos

Antradienį ŠRAAD informavo atlikusi pirminius vandens tyrimus. Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus laboratorijos duomenimis amonio ir fosforo ištirpusio kiekiai Minijos upės vandenyje nėra dideli ir neviršija normų.

„Jei į vandenį patektų srutų, šie rodikliai būtų ženkliai didesni“, – teigiama pranešime žiniasklaidai.

Gal ką nors kažkur išpylė, gal pateko į upelį, bet ir aš nieko neradau, ir tyrimai vandenyje nerodo srutų.

Laboratorijoje, anot I.Latakaitės, vis dar tiriama, ar vanduo nėra užterštas kitomis cheminėmis medžiagomis, taip pat tiriama ir nugaišusi žuvis.

„Apėjau visus laukus, ten kur buvo tręšimas srutomis. Sakau, gal ką nors kažkur išpylė, gal pateko į upelį, bet ir aš nieko neradau, ir tyrimai vandenyje nerodo srutų“, – sako Plungės rajono agentūros vedėja.

Kritusių žuvų nėra tiek daug

Anksčiau apie įvykį žiniasklaidą informavusi sekmadienį Minijos upe plaukiojusi Alberta Lukoševičienė rašė, kad gaišenos kiekiai skaičiuojami ne šimtais, bet tūkstančiais vienetų.

„Mirusios žuvies kiekį bei gausą sunku žodžiais apibūdinti. Tai ir kelių kilogramų lydekos, ešeriai, šapalai, upėtakiai, šlakiai ir daug kitų didesnių ir mažesnių žuvų. Kiekis turėtų būti skaičiuojamas ne šimtais, bet tūkstančiais vienetų, – teigė ji ir pridūrė esanti sukrėsta tokio vaizdo. – Panašu, kad buvo sunaikinta viskas, kas gyva toje upės atkarpoje.“

Vis dėlto tiek I.Latakaitės, tiek M.Limonto teigimu, gaišenų nėra tiek daug.

„Čia ne žuvų veisykla. Yra vietomis tokių smulkių žuvelių po dešimt, yra pavienių. Minija nėra tokia žiauriai žuvinga. Yra tų žuvelių, bet ne taip, kad ten tūkstančiai. Nėra dugnas nuklotas žuvim, – sako Plungės rajono agentūros vedėja. – Bet, žinot, aš visai nekaltinu žmonių. Tokių dalykų nemačiusiems, aišku, atrodo tragedija, nes nemalonu.“

Vargu, ar brakonieriai bus sučiupti

Ji teigia neprisimenanti, ar panašių žuvų brakonieriavimo atvejų būtent toje upės atkarpoje yra pasitaikę anksčiau.

„Čia yra sunkus atvejis, nes jie (brakonieriai – aut. past.) nestovėjo ir nelaukė, kol kas atvažiuos ir pasakys, kad esate brakonieriai. Visi slepiasi ir visi stengiasi savo pėdsakus sumėtyti“, – pasakoja I.Latakaitė ir teigia nesitiki lengvai surasti galima elektra žuvį nukračiusius asmenis. Už tokius darbelius jiems grėstų bauda, reikėtų atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

ŠRAAD atstovai pranešime žiniasklaidai teigia renkantys kritusias žuvis ir pagal jų kiekį bandysiantys nustatyti, kokie nuostoliai padaryti žuvų ištekliams.

„Šis darbas nėra paprastas, mat vandens srovė kritusias žuvis nunešė kelis kilometrus žemyn vaga. Be to, tarp kritusių žuvų nemažai mailiaus, kurį sunku pastebėti žolėse“, – priduria aplinkosaugininkai ir oficialių atsakymų, padėsiančių nustatyti nelaimės priežastis, nepateikia.

Apie įvykį ŠRAAD Plungės rajono agentūrai sekmadienio rytą pranešė upės pakrantėje įsikūrusios poilsiavietės savininkė. Kritusias žuvis, kaip informuoja departamentas, aplinkosaugininkai rado 500 metrų upės atkarpoje. Pavasarį minėtoje upės atkarpoje Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos paleido 2500 vienetų lašišų.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ekologinė nelaimė: Minijos upėje nugaišo didelis kiekis žuvų

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius