Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 10 12

Tikina, kad kremas nuo saulės sukelia melanomą, nors mokslas „kalba“ priešingai

Šiltuoju metų laiku specialistai kaip mantrą kartoja, kodėl svarbu nepamiršti apsauginio kremo nuo saulės. Visgi socialiniuose tinkluose pasitaiko tvirtinančių esą saulės žala tėra tik mitas, o melanomą sukelia ne saulė, o būtent apsauginiai kremai nuo jos. Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė profesorė Skaidra Valiukevičienė tikino, kad mokslas nustatė priešingai, nes nėra įrodyta, kad kremas nuo saulės – odos vėžio sukėlėjas.
Veido deginimas
Veido deginimas / 123RF.com nuotr.

Saulės žalą vadina mitu

„Melanomą sukelia ne saulė, bet apsauginiai kremai, sako gydytojai! Štai kaip tai veikia“, – skelbiama internetinio puslapio vmarkus.lt publikuoto teksto antraštėje.

Naujienų agentūra „Associated Press“ (AP) šįmet jau paneigė tokius teiginius.

Informacijos apie šį puslapį nedaug – socialiniame tinkle „Facebook“ pateikta vos pora sakinių.

„Įdomios žmonių gyvenimų istorijos, požiūriai ir nuomonės svarbiomis socialinėmis temomis“, – nurodoma feisbuke, apie ką rašoma vmarkus.lt. Pramogų svetaine įvardijamas puslapis socialiniame tinkle turi daugiau kaip 147 tūkst. stebėtojų.

Kaip pastebima straipsnyje be autorystės, nustatomų odos vėžio atvejų skaičius nuolat didėja, nors apsauginis kremas nuo saulės yra išrastas.

„Mokslų daktarė iš Kalifornijos Elizabeth Plourde aptiko, kad piktybinių melanomų ir kitų odos vėžio ligų per 30 pastarųjų metų gerokai išaugo, nepaisant to, kad naudojamos nuo saulės saugančios priemonės“, – pristatyta straipsnyje ir paaiškinta, kad taip esą yra todėl, nes apsauginiuose kremuose nuo saulės yra kancerogenų ir cheminių medžiagų, darančių įtaką hormoniniam fonui.

Anonimas straipsnio autorius kėlė klausimą – kodėl taip tikima apsauginiu kremu nuo saulės?

„Kodėl mums sako, kad be jo negalima išsiversti? Kaip mes gyvenome tūkstančius metų, kol jį išrado? Juk Saulė buvo gyvybės šaltinis nuo pat žmonijos atsiradimo“, – samprotaujama tekste.

123RF.com nuotr./Smarkiai nudegęs vyras
123RF.com nuotr./Smarkiai nudegęs vyras

Saulės žala, konstatuojama straipsnyje, yra mitas. Pasak teksto autoriaus, tai įrodyta moksliškai: „Vieną naujausių ir didžiausių tyrimų publikavo Karolinos institutas Švedijoje 2014 metais.“

Tyrime esą nustatyta, kad moterų, kurios vengė saulės vonių, mirtingumas yra du kartus didesnis nei tų, kurios deginosi kasdien.

„Ir tai buvo nemažas tyrimas. Buvo stebima 30 000 moterų 20 metų!“ – teigiama tekste.

Tekste minima E.Plourde apie apsauginių kremų nuo saulės pavojų parašė dvi knygas. Antroji knyga, kaip rašoma anotacijoje, skirta atnaujinti pirmojoje paskelbtai informacijai apie apsauginius kremus nuo saulės ir jų poveikį žmonijai ir aplinkai.

Svarbiausia antrosios knygos žinia įvardijama tai, jog esą niekada nebuvo įrodyta, kad apsauginiai kremai nuo saulės apsaugo nuo melanomos, o visos JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtintos cheminės medžiagos yra toksiškos.

Tiesa, „PubMed“, kur surinkta daugybė mokslinių straipsnių, jos darbų nėra.

Kremas nuo saulės nesukelia odos vėžio

Mokslas nustatė priešingai, nes jokiais moksliniais, eksperimentiniais, epidemiologiniais tyrimais nėra įrodyta, kad kremas nuo saulės gali tiesiogiai sukelti odos vėžį ar melanomą, 15min teigė Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė.

Galbūt, svarstė S.Valiukevičienė, žmonės painioja informaciją arba ją neteisingai interpretuoja todėl, kad yra nustatyta, jog žmonės, naudojantys kremą nuo saulės, dažniau serga odos vėžiu ar melanoma.

„Bet kaip paaiškėjo atlikus detalesnę atvejų analizę, taip yra todėl, kad tie žmonės praleidžia daugiau laiko saulėje ir tokiu būdu dažniau serga“, – paaiškino profesorė.

Sergamumas odos vėžiu auga visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, akcentavo S.Valiukevičienė. Tačiau to negalima susieti su kremo nuo saulės naudojimu. Tyrimai rodo, kad tik trečdalis lietuvių apskritai naudoja kremą nuo saulės.

Apsauginis kremas nuo saulės mažina melanomos riziką

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) teigimu, vienas iš būdų, siekiant apsisaugoti nuo saulės, yra apsauginis kremas.

Kremas, pasak CDC, turi blokuoti ultravioletinius spindulius A (UVA) ir ultravioletinius spindulius B (UVB), o jo SPF (šiomis raidėmis žymimas kremo stiprumas) turi būti 15 ar daugiau.

123RF.com nuotr./Melanoma
123RF.com nuotr./Melanoma

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) taip pat rekomenduoja naudoti kremą nuo saulės.

„Kremas nuo saulės yra efektyvus būdas išvengti žalingo saulės spindulių poveikio“, – akcentavo NVSC ir pridėjo, jog kremas nuo saulės skirtas ne prailginti buvimo laiką saulėje, o apsaugoti atidengtas kūno vietas, kurios turi didžiausią riziką nudegti.

2019 m. publikuotoje apžvalgoje apie kremo nuo saulės naudojimą, saugumą reziumuojama:

„Yra tvirtų įrodymų, patvirtinančių apsauginio kremo nuo saulės veiksmingumą melanomos, fotosenėjimo, nemelanominio odos vėžios atžvilgiu“, – apibendrino publikacijos autoriai.

Australų tyrimas, publikuotas 2018 m., parodė, kad reguliarus apsaugos nuo saulės priemonių naudojimas gali sumažinti melanomos riziką tarp jaunimo.

Renkantis kremą nuo saulės svarbus jo stiprumas, odos tipas

Renkantis kremą nuo saulės, specialistė, visų pirma, rekomendavo atkreipti dėmesį, ar jis skirtas suaugusiems, ar vaikams.

Svarbu pasirinkti teisingą kremo nuo saulės stiprumą. Jis, anot profesorės, žymimas trimis raidėmis (SPF) ir skaičiumi.

„Skaičius parodo kremo nuo saulės stiprumą. Kaip tai vertinti? Stiprumas nustatomas klinikiniais tyrimais. Skaičius parodo, kiek panaudojus kremą prailgėja laikas iki skausmingo odos nudegimo“, – dėstė S.Valiukevičienė.

Pavyzdžiui, jei pirmo odos tipo šviesios odos žmogus pavasarį pirmą kartą pabuvęs saulėje raudonai ir skausmingai nudega per dešimt minučių, tai kremas nuo saulės, kurio SPF yra 50, rodo tai, kad tas žmogus saulėje galės pabūti 10 kart 50 minučių ilgiau – vadinasi, 500 minučių.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Skaidra Valiukevičienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Skaidra Valiukevičienė

„Tik reikia atkreipti dėmesį, kad kremas nuo saulės per kurį laiką nusiplauna, nusišluosto rankšluosčiu, tad rekomenduojama bet kuriuo atveju būnant ilgiau nei dvi valandas saulėje pasitepti iš naujo. Maudantis reikėtų kremu pasitepti pakartotinai, rinktis tokį kremą nuo saulės, kuris yra atsparus vandeniui“, – kalbėjo Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė.

Kremo nuo saulės stiprumas priklauso nuo žmogaus odos tipo.

„Jų yra keturi – pirmas, antras – šviesi oda, mėlynos akys, tad SPF reikia rinktis virš 20-ies. Šiuos tipus turintys nudega raudonai ir skausmingai, jiems reikia labiau saugotis, o tie, kurie turi trečią, ketvirtą odos tipus, gali pasirinkti žemesnį SPF iki 20-ies“, – pastebėjo specialistė.

Pasak profesorės, svarbu žinoti, ar žmogaus oda sausa, mišri, linkusi į aknę, ar riebi. Mišriai, riebiai odai labiau tinkami losjonai.

„Jei yra pirmieji odos senėjimo požymiai, rekomenduojama rinktis kremą nuo saulės su hialurono rūgšties komponentais, nes tokiu būdu veikia ir apsauga, ir odos atstatymas, drėgmės palaikymas“, – pridėjo ji ir papildė, kad reikėtų atkreipti dėmesį ir į saulei jautrią, pigmentines dėmes linkusią odą, nes tokiems odos tipams skiriami specialūs kremai.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius