Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Translyčių kova dėl dokumentų tęsiasi: parengta 15 lietuvių prašymų kreiptis į teismą dėl kitos lyties dokumentų

Tomas Vytautas Raskevičius
Tomas Vytautas Raskevičius
Šaltinis: 15min
6
A A

Pastaruoju metu dviem lietuviams translyčiams pavyko išsikovoti teisę į kitos lyties dokumentus. Šiuo metu Gėjų lygos žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius ant savo darbastalio turi dar 15 žmonių ieškinius Lietuvos teismams dėl kitos lyties dokumentų. Viliamasi, kad mūsų šalyje pavyks įgyvendinti portugališkąjį modelį, kuris reiškia, kad asmens dokumentai yra keičiami remiantis psichiatro išvada arba diagnoze.

Gėjų lygos žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad vienareikšmiškai tuos teismo sprendimus vertina gerai, nes jie remiasi gerąja užsienio praktika bei tarptautiniais žmogaus teisių standartais: „Na, ir iš esmės teismai ėmėsi įgyvendinti tą teisinę spragą, kurią delsia sureguliuoti turi įstatymų leidėjas. Galima konstatuoti, kad teismai imasi įstatymų leidėjo darbo, reaguoja į žmogaus teisių pažeidimus ir tokiu būdu įgyvendina translyčių žmonių teises“.

Dar vienas pozityvus aspektas, anot jo, kodėl labai svarbūs šio teismo sprendimai, yra tai, kad remiantis šiais teismo sprendimais juose suformuluota teisinė praktika: akivaizdu, kad teisės aktai, kurie bus priimti ateityje, negalės reguliuoti kitaip, nei pasisakę Lietuvos Respublikos teismai. „Tai iš esmės, mano manymu, Lietuvos teismai sukūrė labai rimtą teisinį precedentą, kuris turės labai didelės įtakos šiai sričiai ir ateityje“, – sakė T.V.Raskevičius.

Veiklos prioritetas

Gėjų lyga tarpininkavo rengiant dokumentus teismams, apmokėjo bylinėjimosi išlaidas, todėl kad asociacija LGL yra advokacijos srityje veikianti organizacija ir strateginis bylinėjimasis yra vienas iš jos veiklos prioritetų.

„Strateginį bylinėjimąsi mes suprantame kaip teisines bylas, kurios turi reikšmės ne tik juridiniams ar fiziniams individams, bet ir platesnei bendruomenei“, – komentavo T.V.Raskevičius. Šie teismo sprendimai esą paveiks visos translyčių bendruomenės padėtį Lietuvoje.

Pakliūva į apgailėtinas situacijas

T.V.Raskevičius sako, kad šiuo metu turi 15 žmonių ieškinius teismams dėl kitos lyties dokumentų. Translyčiai, kurie neturi dokumentų, nuolat dėl to pakliūna į absurdiškas situacijas.

Jeigu mums Lietuvoje pavyktų įgyvendinti portugališkąjį modelį, ne tik teismų pagalba, bet ir įtvirtinti tai įstatymu, manome, kad mums tai būtų labai didelis laimėjimas, – teigia Gėjų lygos žmogaus teisių politikos koordinatorius.

Dažniausiai tai vyksta todėl, kad dokumentuose parodyta lytis ir nuotrauka neatitinka faktinės žmogaus išvaizdos ir lyties. Tada, anot pašnekovo, atsiranda kurioziškos situacijos, kai žmogus įtariamas klastojantis asmens tapatybės dokumentus.

„Mums žinomas atvejis Palangoje, kai žmogui į polikliniką buvo iškviesti policijos pareigūnai tapatybei nustatyti. Na, šios situacijos iš tiesų nėra kurioziškos, jos yra apgailėtinos, labai liūdnos. Tai viena problemos pusė“, – teigia Gėjų lygos žmogaus teisių politikos koordinatorius.

Kita problemos pusė esą yra tai, kad parodžius dokumentus ir įrodžius, kad tai translytis asmuo, jis yra priverstinai išviešinamas. Taip pažeidžiama tokio žmogaus teisė į privatų gyvenimą ir taip jis susiduria su diskriminacija, netgi priekabiavimu ar smurtu.

Geroji praktika

Standartas, kurį Lietuvos teismai sukūrė pastaraisiais sprendimais, t.y. kai asmens dokumentai yra keičiami remiantis psichiatro išvada arba diagnoze, yra vadinamas portugališkuoju modeliu: „Pirmoji valstybė, padariusi tokį modelį – Portugalija. Šis modelis laikomas antru geriausiu įmanomu variantu. Pats pirmas geriausias įmanomas variantas yra tada, kai asmens tapatybės dokumentai yra keičiami remiantis tik paties žmogaus apsisprendimo teise, reiškia net nereikalinga psichiatro diagnozė“, – sakė T.V.Raskevičius.

Toks modelis šiuo metu įgyvendintas keturiose Europos valstybėse: Maltoje, Airijoje, Norvegijoje ir Danijoje. Anot pašnekovo, pamažu ir kitos valstybės linkusios perimti šią gerąją praktiką.

„Bet jeigu mums Lietuvoje pavyktų įgyvendinti portugališkąjį modelį, ne tik teismų pagalba, bet ir įtvirtinti tai įstatymu, manome, kad mums tai būtų labai didelis laimėjimas“, – teigia Gėjų lygos žmogaus teisių politikos koordinatorius.

Požiūrio į translyčius kaita, anot jo, labai ilgalaikis procesas. „Jam įtaką daro ne tik viešas kalbėjimas šiomis temomis, bet ir pačių translyčių žmonių atsivėrimo aspektas. Kuo mes daugiau kalbėsime apie šiuos klausimus, tuo, manau, bus palankesnis visuomenės požiūris, suprantant, kad tai yra labai konkreti praktinė problema, kurią reikia išspręsti“.

Pašnekovo manymu, diskursas yra labai pasikeitęs į pozityvų ir sako, kad dėl to labai džiaugiasi: „Anksčiau kalbėdavome apie lyties keitimą ir kažkodėl visada koncentruodavomės į lyties keitimo operacijas, bet pastaruoju metu kur kas daugiau dėmesio skiriama dokumentų teisinio pripažinimo problemai. Manau, kad tai – didelis žingsnis į priekį“.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min