Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Treji Artūro Zuoko metai Vilniaus mero kėdėje: už kokius gerus darbus jo neturėtų nuteisti?

A.Zuokas
Vilniaus miesto savivaldybės nuotr. / Artūras Zuokas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vilniaus miestą jau trejus metus valdo vienų mėgstamas, kitų nekenčiamas Artūras Zuokas. Abejingų šiam politikui sostinėje greičiausiai nėra. Kažkada pareiškęs, kad yra nuteistas už „gerus darbus“, ir dabar meras gali nesustodamas vardinti, ką kartu su komanda nuveikė gero miestui. Tačiau jam oponuojantys Vilniaus tarybos politikai įsitikinę, kad nepavargstant galima vardinti nebent miestui kenkiančius A.Zuoko projektus, o gerieji vyksta ne dėl jo nuopelnų, o nepaisant A.Zuoko.

A.Zuokas trečią kartą Vilniaus meru tapo 2011 metų balandžio 19 dieną, įveikęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narį Raimundą Alekną ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovą Jaroslavą Kaminskį, vėliau tapusį vicemeru.

Tramvajaus gali ir nebūti

Paprašytas išvardyti pavykusius jau baigtus projektus, gerus darbus, A.Zuokas nesutrinka. Jo nuomone, Vilnius pernai išties turėjo progų pasidžiaugti. Tarkim, baigtu išoriniu pietiniu aplinkkeliu ir antrąja vakarinio aplinkkelio atkarpa.

Apie išsvajotąjį tramvajų A.Zuokas kalba jau daug atsargiau – pripažįsta, kad jis gali būti miestui per brangus, todėl galbūt geriau rinktis naujo tipo ilgus elektrinius autobusus.

„Taip pat viešojo transporto reforma – buvo daug gąsdinimų, kad tai bus pasaulinio lygio katastrofa. Oponentai, opozicija mėgavosi tuo, tačiau šiandien gyventojai yra įvertinę, kad po pertvarkos jiems yra patogiau ir, kas mums labai svarbu, mes bandome gelbėti viešojo transporto įmonę nuo bankroto. Tad be to, kad davėme greitesnę, patogesnę paslaugą gyventojams, dar ir sutaupysime 20 mln. Lt, už kuriuos pirksime naujus autobusus“, – sakė A.Zuokas.

Po Velykų po Vilnių pradės važinėti dar 20 naujų autobusų. Tačiau apie išsvajotąjį tramvajų A.Zuokas kalba jau daug atsargiau – pripažįsta, kad jis gali būti miestui per brangus, todėl galbūt geriau rinktis naujo tipo ilgus elektrinius autobusus.

O kur dar oranžinių dviračių sugrįžimasBernardinų sodas, „Ikea“ atidarymas. „Vilnius yra Nr.1 Europoje iki 600 tūkst. gyventojų turinčių miestų kategorijoje pagal tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą. Tai rodo, kad net ir turėdami sudėtingą biudžetą su ženkliai mažesniais resursais, negu Ryga arba Talinas, sugebame sulaukti labai daug dėmesio iš investuotojų. Vilnius tampa paslaugų centru, kuriame savo biurus atidaro vis daugiau kompanijų iš viso pasaulio. Turime net ir Kinijos paslaugų centrą, kuris aptarnauja bankų įrangą visoje Europoje“, – pasakojo A.Zuokas. 

Kritikai idėjų nesiūlo

Anot A.Zuoko, Vilnius yra patogus gyventi ir dirbti, todėl čia ir kuriasi užsienio kompanijos. Be to, ir patys vilniečiai, pasak mero, gyvenimą Vilniuje vertina kaip gerą arba labai gerą. Auga ir Vilniaus gyventojų skaičius, nors tiek Rygoje, tiek Taline jų mažėja. Padaugėjo, mero teigimu, ir vietų sostinės vaikų darželiuose.

Vilniaus miesto savivaldybė/A.Zuoko gimtadienis. Kolegų dovana
Vilniaus miesto savivaldybė/A.Zuoko gimtadienis. Kolegų dovana

Pats kol kas paniręs į prezidento rinkimų kampaniją meras tvirtino iš būsimųjų oponentų savivaldos rinkimuose patarimų ir idėjų, kaip geriau tvarkytis mieste, nesulaukiantis.

„Aš girdžiu tik kritiką, o idėjų, kad kažką pasiūlytų ir galėtume susidomėti, pasiūlyti sėsti prie stalo, labai reta. Aš tikiuosi, kad kitus rinkimus galėsiu stebėti iš S.Daukanto aikštės ir tikrai bendradarbiausiu su miesto vadovais, – visiškai rimtai pareiškė A.Zuokas. – Dažnai kažkas kažką kritikuoja, bet negalima lyginti realiai atlikto darbo su kalbomis, kaip galėtų būti. Todėl reikėtų lyginti palyginamus dalykus – dėkite savo darbą ar projektą ir lyginkime. Nes lyginti kalbas su padarytais darbais nesąžininga.“

Nepamiršo meras ir savo nuolat kartojamos minties apie nepakankamą Vilniaus miesto finansavimą – Vyriausybei padidinus sostinei skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį 100 mln. Lt, miestas bandys pradėti grąžinti savo milijardinę skolą, tiksliau, ketinama pabaigti paskolų restruktūrizavimo procesą, o tada miestas, anot mero, „tvirčiau atsistos ant kojų“. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė yra skolinga daugiau nei milijardą litų.

Darbai – popieriuje

Valdančiojoje daugumoje esančios Darbo partijos vicemeras Jonas Pinskus vienareikšmiškai praėjusių tarybos metų apibūdinti negalėjo. Jo teigimu, darbų, kuriais norisi ir galima pasigirti, netrūksta, tačiau daugiausia jie dar popieriuje – miestas intensyviai ruošiasi 2014-2020 metų finansavimo iš Europos Sąjungos fondų perspektyvai.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus

„Didžiuliai darbai yra padaryti popieriuose ir galvose, jie pasimatys po 2-3 metų. Mes labai intensyviai ruošiamės 2014-2020 metų perspektyvai, puikiai žinodami, kad tai paskutinis ES finansavimo periodas. Šis periodas labai svarbus didiesiems miestams, turime parengę projektų už beveik 6 mlrd. Lt, kurių vieni yra tik idėjos, kitų jau daromi techniniai projektai“, – kalbėjo J.Pinskus.

Vicemero teigimu, prieš trejus metus susiformavusi valdančioji dauguma nerado ne tik tęstinių projektų, bet net ir praėjusios valdžios idėjų, ką ir kaip galima būtų mieste padaryti.

J.Pinskus taip pat išskyrė Bernardinų sodo sutvarkymą, Šv.Roko slaugos ligoninės statybas, ketinimus Sapiegų parką atidaryti visuomenei. Anot vicemero, miesto skola auga, bet tai neturėtų būti pagrindas visiškam neveiklumui.

Opozicija nepritaria niekam

Tačiau mero ir dabartinės valdančiosios daugumos oponentai Vilniaus miesto taryboje vieningi: mero klaidingų sprendimų sąrašas yra ilgas, o gerų jie net neranda. Esą net jeigu kas gero ir įvyko per pastaruosius metus mieste, tai „ne dėka Zuoko, o nepaisant Zuoko“.

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vadovas Bronius Cicėnas mano, kad bloga mintis yra išnuomoti gatvių apšvietimo tinklus. Visiškai nusidėvėjusį tinklą, anot šio politiko, turėtų toliau prižiūrėti Vilniaus miesto apšvietimo tinklų bendrovė, nes taip miestui būtų pigiau, o naujasis projektas nenaudingas – per 18 metų savivaldybė sumokės 100 mln. Lt daugiau, nei sumokėtų savo įmonei.

Tomo Urbelionio/BFL nuotr./Bronius Cicėnas
Tomo Urbelionio/BFL nuotr./Bronius Cicėnas

Pastarajai miestas yra gerokai įsiskolinęs jau dabar, tad B.Cicėnas neslepia nesuprantąs, iš kur savivaldybė gaus dar didesnę sumą nuomininkui.

„Tvarkos ir teisingumo“ atstovas nutylėjo, kad nuomininkai įsipareigoja investuoti ir per dvejus metus atnaujinti pasenusį gatvių apšvietimo tinklą, o tam miestas pinigų nei turi, nei gali pasiskolinti.

„Kitas dalykas – Kalvarijų turgaus nuoma 25 metams. Išnuomota 2011 metais, o niekas nieko nedaro ir neaišku, ar bus kažkas padaryta“, – kalbėjo „tvarkietis“. Kalvarijų turgaus rekonstrukcijos darbai prasidėjo prieš beveik mėnesį.

Dar vienas dalykas, piktinantis tarybos narį, yra biokuro katilo įdiegimo projektas. Valdančioji dauguma prieš kelias savaites pritarė siūlymui trečiojoje Vilniaus termofikacinėje elektrinėje įrengti galingą biokuro katilą, gaminsiantį ir šilumą, ir elektrą. Opozicija nuogąstauja, kad už 720 mln. litų numatytas įsigyti biokuro katilas sostinei yra ir ne pagal kišenę, ir per daug galingas. Anot B.Cicėno, viena laimė, kad Vyriausybė pritarė Strateginiam šilumos ūkio plėtros planui iki 2020 metų, kur numatė, jog 51 proc. biokuro kogeneracinių elektrinių kontroliuos valstybė.

Geri darbai – nepaisant Zuoko

B.Cicėnui antrina ir TS-LKD frakcijos Vilniaus taryboje vadovas Valdas Benkunskas: „Jeigu kokie geri dalykai Vilniuje ir vyko, tai ne „dėka Zuoko“, o „nepaisant Zuoko“. Tendencijos, kaip ir nuo pat kadencijos pradžios, taip ir šiais metais, išlieka tos pačios – skolos didėjimas nepaisant Vyriausybės indėlio skiriant didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį, tie patys neaišku kokiais principais skirstomi investiciniai projektai, reikalaujantys didelių biudžeto pajamų. Ir šilumos, ir vandens ūkiams neracionaliai skirta pinigai.“

Oranžinių dviračių projektas veikia, bet ne dėl Zuoko, o nepaisant Zuoko, nes tai yra tarptautinė kompanija, kuri ne viename mieste yra įdiegusi tokią sistemą. Bet miestas dėl to neteko pajamų, atiduodamas tai firmai reklamos stendus, taip kad čia nėra dėl ko išskirtinio didžiuotis, – kalbėjo V.Benkunskas.

Konservatorius prie nevykusių priskyrė ir viešojo transporto pertvarką, kurią A.Zuokas įvardija kaip vieną svarbiausių praėjusių metų darbų, esą ji buvo atlikta „gyventojų patogumo sąskaita“. 

„Tie projektai, kuriais A.Zuokas taip giriasi, tarkim, miesto oro linijos, pažiūrėkime, kiek kainuoja. Kiek žinau, „Air Lituanica“ jau turi 12 mln. Lt nuostolių, kasmet po 4 mln. Lt savivaldybė turi dotuoti.

Oranžinių dviračių projektas veikia, bet ne dėl Zuoko, o nepaisant Zuoko, nes tai yra tarptautinė kompanija, kuri ne viename mieste yra įdiegusi tokią sistemą. Bet miestas dėl to neteko pajamų, atiduodamas tai firmai reklamos stendus, taip kad čia nėra dėl ko išskirtinio didžiuotis. O tie visi pažadai, kuriuos jis dalino: dėl atlyginimų, šilumos kainų mažinimo... Treji metai praėjo, kadencija į pabaigą, bet rinkiminiai Zuoko pažadai, dėl kurių jis laimėjo tiek vietų taryboje, nelabai virsta tikrove. Matyt, iki rinkimų ir nevirs“, – kalbėjo V.Benkunskas.

Politikas teigė manąs, kad ir likę metai iki savivaldos rinkimų iš esmės nieko mieste nepakeis – nebent padaugės mero mėgstamų viešųjų ryšių akcijų, bus pristatytas vienas kitas investicinis projektas, tačiau pokyčių, kuriuos pajustų kiekvienas vilnietis, V.Benkunskas ragina nesitikėti.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min