Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tremtinių kapus ėmėsi tvarkyti ir lietuviškai nekalbantys Sibiro lietuviai

Centrinis Chazanas
Asmeninio archyvo nuotr. / Tremtinių kapai
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Krasnojarske gyvenantys lietuviai, gavę Lietuvos Kultūros ministerijos paramą, pradėjo tvarkyti tremtinių kapus. Dar šiemet ketinama sutvarkyti keletą kapinių ir pastatyti kryžius. Kartu su lietuviais Kobriko gyvenvietėje kapines tvarkė ir „Panoramos“ korespondentai.

Grupė Krasnojarsko regioninės lietuvių tautinės kultūrinės autonomijos „Lietuva“ aktyvistų, apsiginklavusių pjūklais, kirviais, mobilia elektros stotimi ir medienos atsargomis, po ilgų klaidžiojimų taigoje surado dar vieną tremtinių amžinojo poilsio vietą šalia Kobriko gyvenvietės.

Sibiro platybėse gausybė vietų, kur po ilgų ieškojimų dar galima pamatyti lietuviškos istorijos ženklų. Tremtiniams pastatyti kryžiai supuvo, tvorelės išlūžo. Tokių kapinaičių dešimtys

Sibiro platybėse gausybė vietų, kur po ilgų ieškojimų dar galima pamatyti lietuviškos istorijos ženklų. Tremtiniams pastatyti kryžiai supuvo, tvorelės išlūžo. Tokių kapinaičių dešimtys.

„Labai daug. Bet mes visų jų surasti negalime, todėl, kad kaimų jau nebėra. Čia buvo kaimas, dabar auga miškas. Mes važiuojame ir, kur surandame, statome kryžius“, – sako geologas, tremtinys Saulius Sidaras.

7200 tremtinių šeimų, iš Lietuvos atvežtų į Krasnojarsko kraštą, paskutinė poilsio vieta dažnai tapdavo bendras kapas.

„Atminimas turi likti. Nors aš ir gimiau Krasnojarske, vis tiek save laikau lietuviu. Mūsų liko ne tiek daug, todėl turime stengtis, kad išsaugotume mūsų protėvių atminimą“, – rusiškai sako tremtinio anūkas Donatas Zakaras.

„Mano artimųjų gyvų jau nėra. Lietuviškai nelabai kalbu. Gal būt kas nors taigoje ir mano artimųjų kapelius sutvarkys“, – sako tremtinys Romas Gečys.

Kapinaitėse stovinti skulptoriaus Jono Maldučio sukurta Dievo Motinos skulptūra atnaujinta Andrio Salio. Jai prigijo Kobriko Madonos vardas.

Krasnojarsko krašte iš 300 gyvenviečių išliko apie 50 kapinių, kuriose palaidoti tremtiniai. Kitos kapavietės baigia sunykti

„Čia buna tie žmonės, kurie, sakykime turi neseniai mirusius gimines palaidotus čia. Tai jie rūpinasi savo artimųjų kapinaitėmis. O dėl lietuviško plotelio, tai išskyrus mus niekas dauigiau nesirūpina. Matote, koks čia kelias, kaip reikia čia atsibrauti“, – sako Krasnojarsko lietuvių bendruomenės pirmininkas Antanas Rasiulis.

Lietuvių bendruomenes, kad šios tvarkytų kapus, finansiškai paremė Lietuvos Kultūros ministerija.

„Visur yra lietuvių ir jie pasiryžę tvarkyti kapelius, kaip Viktoras Bilotas, kuris koordinuoja, vienija. Ir manu, kad šis judėjimas tęsis ir toliau, jei Lietuvos Vyriausybė, kad ir nedidelėmis lėšomis, parems. Jie sako, kad Lietuva atkreipė į juos dėmesį“, – sako Antašavos parapijos klebonas Rimantas Gudelis.

Krasnojarsko krašte iš 300 gyvenviečių išliko apie 50 kapinių, kuriose palaidoti tremtiniai. Kitos kapavietės baigia sunykti.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min