Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Trileris dėl „Žalgirio“ arenos

Pastaruosius tris mėnesius dirbusi puse jėgos, „Vėtrūna“ pažadėjo nuo šiol įjungti aukštesnę pavarą.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Pastaruosius tris mėnesius dirbusi puse jėgos, „Vėtrūna“ pažadėjo nuo šiol įjungti aukštesnę pavarą.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Viešai paskelbus, jog Nemuno saloje kylanti „Žalgirio“ arena nebus baigta iki gegužės pradžios, po šios žinios kilusi nerimo banga naująją Kauno valdžią privertė įsiklausyti į statybininkų reikalavimus.

2008 metų spalį į Nemuno salą įžengę „Vėtrūnos“ darbininkai pagal su savivaldybe pasirašytą sutartį areną turėjo baigti iki 2010 metų rudens. Tačiau vėliau ši data buvo perkelta į 2011 metų vasarį, o dar vėliau – į gegužę. Ši data buvo paskelbta galutine ir už dar vieną vėlavimą savivaldybė į sutarties priedą įtraukė netgi 8,5 mln. Lt siekiančią baudą.

Į viešumą išlindus žinioms apie realią padėtį, „Vėtrūnos“ generalinis direktorius Rolandas Baškys prisipažino, jog nuo vasario mėnesio bendrovė Nemuno saloje dirba tik 60 proc. pajėgumu.

Tapo sutarties įkaite

Prisiminkime 2008 metų įvykius. Savivaldybei nutraukus derybas su 700 mln. Lt pasiūlymą pateikusia Prancūzijos kompanija „Bouygues Batiment International“, buvo paskelbtas naujas konkursas, kuriame savo pasiūlymus pateikė keturios stambios Lietuvos kompanijos. Konkurso nugalėtoja buvo paskelbta vos 169 mln. Lt užsiprašiusi bendrovė „Vėtrūna“. Tuomet už jos nugaros likusios kitos kompanijos paskelbė, jog už tokią sumą pastatyti arenos neįmanoma.

Su savivaldybe pasirašytoje sutartyje buvo numatyta, jog po metų statybų kaina bus indeksuojama pagal Statistikos departamento nustatytą statybos sąnaudų kainų indekso pokytį. Po indeksacijos buvo paskelbta, jog arenos kaina turi sumažėti 14 mln. Lt. „Vėtrūnai“ tai buvo skaudus smūgis, tad kompanija kreipėsi į Vilniaus komercinį arbitražo teismą, kurio sprendimas buvo palankus savivaldybei. Tiesa, teismo sprendimu arenos kaina buvo sumažinta tik iki 160 mln. Lt.

Savivaldybės skelbtą konkursą „Vėtrūna“ laimėjo tuomet, kai Lietuvos ekonomiką buvo sukaustę krizės gniaužtai. Praėjus daugiau nei 2 metams ekonominė padėtis pradėjo gerėti, atsigauna ir statybų sektorius, dėl to didėja medžiagų kainos bei statybininkų atlyginimai. O „Vėtrūna“ areną stato už dar mažesnę nei buvo siūlyta iš pradžių kainą.

Baigs iki liepos mėnesio

„Kad mes areną pastatysime, aš neabejojau nė akimirką. Tačiau nebuvau tikras, kokią mes ją pastatysime“, – po vakar įvykusio miesto valdžios ir „Vėtrūnos“ vadovų susitikimo sakė „Žalgirio“ areną suprojektavęs Eugenijus Miliūnas.

Po dvi valandas trukusio, už uždarų durų vykusio susitikimo buvo sutarta darbus tęsti visu pajėgumu. Miesto meras Rimantas Mikaitis, paklaustas, ar arenos statybos gali pabrangti, nuo tiesaus atsakymo išsisuko: „Pamatysime, kokie tie papildomi darbai ir kokios jų apimtys. Pažiūrėsime, ar visi jie yra pagrįsti. Reikės labai kruopščiai įvertinti papildomų darbų sąmatas. Verslininkai visada nori uždirbti. Kita vertus, yra sutartis, yra sutartiniai įsipareigojimai ir juos reikia vykdyti“. „Vėtrūnos“ vadovai nuo bet kokių komentarų susilaikė.

R.Mikaičio teigimu, „Žalgirio“ arena turėtų būti baigta iki liepos mėnesio pradžios. Anot mero, liepos 6 d. sporto ir pramogų rūmuose numatytas renginys nėra atšaukiamas. Vakar vykusio susitikimo metu buvo sutarta, jog nuo šiol atsakingi „Vėtrūnos“ darbuotojai, savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius ir naujasis savivaldybės administracijos vadovas Antanas Navakauskas susitiks kiekvieną dieną.

Skaičiai

2 – tiek mėnesių liko iki liepos pradžios, kuomet planuojama baigti areną.
2,5 – tiek metų jau vyksta arenos statybos.
20 – įvairiais skaičiavimais, tiek procentų arenos statybos darbų dar nėra atlikusi „Vėtrūna“.
160 milijonų – tokia arenos statybos vertė deklaruojama šiuo metu.

Komentaras

Edvardas Galvanauskas, vienas iš statybų bendrovės „Būstuva“ savininkų: „Nuo 2008 metų statybų kainos smarkiai pakilo. Nemažai brango šiltinimo medžiagos, metalas, cementas. Pavyzdžiui, stiklas pernai pabrango net 3 kartus. Šįmet jis vėl pabrango. Tokiose didžiulėse statybose būdų, kaip sutaupyti naudojant pigesnes ir kartu prastesnes medžiagas, yra labai daug. Savivaldybės atstovai visa tai turi sekti labai atidžiai“.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min