Abu politikai pripažino, kad D.Trumpo retorika Grenlandijos atžvilgiu yra pavojinga, tačiau ir pati Europa turėtų pagalvoti apie savo vaidmenį Arkties regione bei šio regiono saugumo stiprinimą.
„Naratyvai ypač naudingi Rusijai“
V.Sinkevičius priminė, kad kalbų apie JAV siekį perimti Grenlandiją buvo ir D.Trumpo kadencijos pradžioje, o dėl dabartinių pareiškimų nereikėtų panikuoti ir geriau neeskaluoti situacijos, o kalbėtis su JAV prezidento administracija.
„Tų kalbų būta nuo kadencijos pradžios (...) Tos kalbos dabar sustiprėjo ir aš galbūt nenorėčiau, kad ta panika būtų taip plačiai skleidžiama. Tie tokie naratyvai ypač naudingi Rusijai, kuri, manau, pamačiusi, kas įvyko su Venesuelos diktatoriumi, eilinį kartą suprato, kad amerikiečiams išvis nėra ko kalbėtis su Rusija ir kažko derintis. Taip, kaip buvo su Iraku, Afganistanu, lygiai taip pat ir su Venesuela, bet tas naratyvas apie Grenlandiją yra labai naudingas, nes smarkiai atitraukia dėmesį“, – svarstė europarlamentaras.
„Tai mums šiuo atveju pirmas dalykas – nereikėtų eskalacijos, kuri dar labiau masintų patį Trumpą, nes dažnai jis sugalvoja vieną dalyką, rytoj jau tą nuomonę pakeičia. Faktas tas, kad nuo 1951 metų yra per 150 JAV karių dislokuota Grenlandijoje (...) Tai mūsų užduotis ir ypač Europos Sąjungos užduotis – neeskaluoti tos situacijos, o diplomatiniais kanalais kalbėtis su JAV, kokias konkrečias saugumo spragas, kurias būtų galima užpildyti, jie mato“, – pabrėžė jis.
Jo teigimu, Grenlandija svarbi Amerikai, kadangi ten yra jos radarų sistema, greito reagavimo sistema, kurias tie kariai ir prižiūri, tačiau „joks sprendimas dėl Grenlandijos negali būti priimtas be Danijos Karalystės ir be Grenlandijos žmonių“.
Be to, V.Sinkevičius priminė, kad Danija visada buvo „labai lojali“ JAV ir NATO partnerė – kalbant apie misijas Irake ir Afganistane, kur danų specialiųjų pajėgų kariai vykdė „labai sudėtingas užduotis“, o ir žuvusių Danijos karių skaičius yra vienas didžiausių.
„Pavojinga retorika“
Tuo metu D.Žalimas tvirtino, kad vien D.Trumpo retorika Grenlandijos atžvilgiu yra pavojinga.
„Retorika – kodėl aš vadinu ją tikrai pavojinga? Ji nebepaiso to, ką mes įpratę vadinti tarptautine teise ir kas yra tarptautinė teisė, nes mes pažiūrėkime į tai, ką ne vien pats Trumpas kalba, nors čia, manau, pakaktų ir vieno tik dalyko – jau vien pats pasakymas, kad Grenlandija turi tapti JAV dalimi, yra tam tikra prasme kėsinimasis į Danijos teritorinį vientisumą“, – kalbėjo D.Žalimas.
Jis teigė pasigendantis iniciatyvos iš NATO vadovybės kalbant apie saugumo stiprinimą Arkties regione ir konkrečiai Grenlandijoje – kaip strategiškai svarbioje vietoje.
Pasak D.Žalimo, turėtume suvokti, jog Arkties regiono saugumas yra ir „Europos Sąjungos reikalas ir čia būtų gerai tos Danijos nepalikti vienos“, o Europos institucijos lyderiai galėtų parodyti, jog „esame pasirengę dialogui, kaip sustiprinti saugumą Arkties regione, galbūt net investuoti“.
„Europinė autonomija“
Vis dėlto, Europos Parlamente, pasak V.Sinkevičiaus, yra įvairių nuomonių dėl D.Trumpo retorikos ir užmojų prisijungti Grenlandiją.
„Žiūrint, kurių parlamento narių jūs klaustumėte. Jeigu radikalios dešinės, tai jie viską pateisina – bet kokius Trumpo veiksmus, ir vadins juos teisingais, netgi jo pakankamai agresyvią retoriką prieš Europos Sąjungą (...) Bet jeigu pažiūrėtume į centro politikus, tai ypač Danijos kolegos turbūt labiausiai į tai reaguoja, nes tai yra tiesioginis kišimasis į Danijos Karalystės vidinę politiką, netgi pažeidimas jų suvereniteto, bet ir kitų kolegų mes matėme labai aiškią reakciją“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
„Bet svarbiausia reakcija, aišku, buvo iš Europos Sąjungos lyderių, kurie nedviprasmiškai pasmerkė tą retoriką. Klausimas yra – ką mes realiai galime padaryti, ir čia reikia būti realistais, kad įrankių daug prieš JAV mes neturime, nes po Antrojo pasaulinio karo abu regionai augo labai arti vienas kito ir labai smarkiai suaugo – šiandien mums reikės laiko atstatyti savo suverenitetą, europinę autonomiją, nes mes esame per daug priklausomi technologijų prasme nuo JAV įmonių, galų gale – finansinių technologijų, tos pačios gynybos, ir mes matome, kad tai mus labai smarkiai silpnina – tiek mūsų derybinę galią, tiek galimą atsaką“, – tikino jis.
Anot jo, šiuo požiūriu, siekiant „europinės autonomijos“, D.Trumpas ir jo vykdoma politika Europos atžvilgiu „galbūt net yra šiokia tokia dovana“, o D.Žalimas pabrėžė, kad kalbant apie JAV, kaip apie strateginę partnerę, bent jau Europos Parlamente „vyrauja toks realistiškas ne panikos apimtas, o subalansuotas požiūris, palaikant tam tikras raudonas linijas, viena kurių – Danijos teritorinis vientisumas“, tačiau vyksta ir „konstruktyvios partnerystės paieška“.
Laida „Europos Panorama“ yra dalis turinio projekto, kuriuo siekiama nešališkai informuoti apie Europos Parlamento veiklą. Jį iš dalies finansuoja Europos Parlamentas.
Už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
