Jau 16-ą kartą rengiamo festivalio viena iš pagrindinių misijų yra skatinti žmonių vienybę ir savosios kultūros sklaidą. Šiemet konkurse dalyvavo tautinių šokių kolektyvai iš Bulgarijos, Brazilijos, Rusijos, Guamo, Bangladešo, Ispanijos, Ekvadoro, Makedonijos, Graikijos, Serbijos, Pietų Korėjos, Meksikos, Kanados, Vokietijos, Rumunijos, Puerto Riko, Šiaurės Kipro, Kroatijos, Kinijos, Portugalijos, Gruzijos bei Čekijos.
VDU ansamblis „Žilvitis“ buvo vienintelis iš Baltijos šalių. Jo nariai pasakojo aktyviai įsitraukę į organizuojamus festivalio paradus, koncertavo skirtinguose miesteliuose bei lietuvių liaudies dainomis garsino Lietuvą.
Taip pat lietuviai susilaukė daug komplimentų dėl tautinių kostiumų, o pagal mūsų liaudies šokius linksmai trypė visi dalyviai, ypač pietiečiai, pasakojo „Žilvičio“ nariai.
Turėjo laiko ir pakeliauti
Nors laisvo laiko tarp gausaus repeticijų ir pasirodymų skaičiaus buvo nedaug, dalyviai turėjo galimybę pakeliauti po Stambulą ir aplinkinius miestelius. Lietuviams buvo įdomu ragauti tradicinius turkiškus patiekalus, taip pat grožėtis Stambulo didybe.
Būdamas vienu tankiausiai apgyvendintu miestu, jis nustebino savo tvarkingumu bei jame gyvenančių žmonių, kilusių iš įvairių skirtingų kultūrų, įvairove.
Pasak „Žilvičio“ narės Kamilės Antanaitytės, Stambulo gatvėse galima išvysti daug mečečių ir šventyklų – didžiausią įspūdį Lietuvos atstovams paliko garsioji Mėlynoji mečetė bei Sofijos soboras.
Lietuviai lankėsi ir viename iš didžiausių bei seniausių turgų pasaulyje – Grand Bazaar. Šiame turguje nebūtų sunku pasiklysti: jis driekiasi 61-oje gatvėje, kur įsikūrę daugiau nei 3000 parduotuvių ir prekystalių, o lankytojų skaičius svyruoja nuo 250 000 iki 400 000 per dieną.
Stambule kauniečiai praleido savaitę. Festivalis vyko rugpjūčio 1-9 dienomis.
