Partijos pirmininko pavaduotojas Valentinas Mazuronis sako, kad „tvarkiečiai“ po šio KT sprendimo nenurims ir toliau ieškos teisybės Europos žmogaus teisių teisme.
„Mes panaudosime visas teisines priemones tiek Lietuvoje, tiek Strasbūre. Atkreipiame dėmesį į tai, kad žmogaus teisės yra pažeidinėjamos ir tai jau yra įrodyta teismo sprendimais. Dabar Lietuva vėl nevykdo Strasbūro teismo sprendimo. Tai akivaizdu. Ir toliau bando neleisti dalyvauti rinkimuose, kai Europos žmogaus teisių teismo sprendimas skamba visai kitaip“, – pareiškė politikas.
V.Mazuronio teigimu, „tvarkiečiai“ patys ketina registruoti ir Lietuvos Konstitucijos pataisas, kurias priėmus R.Paksui kelias į rinkimus būtų atvertas.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos vicepirmininkas neslepia pasipiktinimo trečiadienį priimtu KT sprendimu, kuris, pasak V.Mazuronio, demonstruoja, kad su teisine sistema Lietuvoje ne viskas gerai.
„Jei net su prezidentu elgiamasi taip: tąsoma, paminamos jo žmogaus teisės, nežiūrint Strasbūro teismo sprendimo, tai kaip elgiamasi su paprastais piliečiais?“ – retoriškai klausė jis, komentuodamas KT sprendimą.
V.Mazuronis teigia, kad neleisdamas R.Paksui dalyvauti rinkimuose KT save iškėlė aukščiau Lietuvos piliečių teisių.
„Vertinu tą sprendimą labai neigiamai, nes iš esmės KT teisėjai bandydami išsiplauti savo mundurą, kurį akivaizdžiai susitepė Egidijaus Kūrio laikais bendraudami su konstitucinėm dvasiom ir priimdami Konstitucijos išaiškinimą tokį, kuris pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, ir dabar priėmė sprendimą, kuris draudžia Lietuvos piliečiams pasirinkti ir rinkti tą, kurį jie manytų reikalingu“, – kalbėjo V.Mazuronis.
Pats R.Paksas šiuo metu yra ne Lietuvoje, todėl su juo susisiekti kol kas nepavyksta.
Konstitucinis Teismas trečiadienį paskelbė, kad Seimo rinkimų įstatymo nuostata, pagal kurią apkaltos būdu pašalinti politikai į Seimą negali kandidatuoti ketverius metus, prieštarauja Konstitucijai. KT teigimu, norint leisti priesaiką sulaužiusiems asmenims vėl kandidatuoti į pareigas, kuriose reikia prisiekti, būtina keisti Konstituciją.
Anksčiau EŽTT yra priėmęs sprendimą, kad Lietuvos taikomas draudimas po priesaikos sulaužymo niekada nebeleisti asmeniui užimti svarbių pareigų yra neproporcingas.
