Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tyrimas: namų dulkėse rasta pavojingų cheminių medžiagų

Dulkių siurblys
Dulkių siurblys
Šaltinis: 15min
0
A A

Baltijos aplinkos forumo atlikti tyrimai parodė, kad pavojingų cheminių medžiagų yra visuose tirtuose dulkių mėginiuose. Specialistų teigimu, kenksmingą aplinką susikuriame patys – dulkėse jos atsiranda iš kasdien naudojamų gaminių. Norint jų išvengti, patariama rinktis alternatyvius produktus, kurių sudėtyje pavojingų cheminių medžiagų nėra arba jų yra mažiau.

Baltijos aplinkos forumo inicijuoto tyrimo metu buvo ištirti 7 dulkių mėginiai.

Savanorių namuose ir darbo aplinkoje buvo ieškoma trijų plačiai paplitusių pavojingų cheminių medžiagų grupių – ftalatų, kurie dažnai naudojami minkštos plastmasės gaminiuose, tačiau dedami ir į kvepalus bei statybines medžiagas, degumą mažinančių medžiagų, kurios ilgą laiką plačiai naudotos elektronikos prietaisuose, balduose, tekstilės gaminiuose, ir perfluorintų junginių, kurie pasižymi tokiomis savybėmis kaip atsparumas riebalams bei vandeniui ir naudojami neprisvylančiuose induose, impregnuotuose drabužiuose, riebalų nesugeriančiose pakuotėse.

Tik 2 mėginiuose aptikta perfluorintų junginių.

Rasta visų medžiagų grupių, daugiausiai – ftalatų. Tik 2 mėginiuose aptikta perfluorintų junginių. Degumą mažinančių medžiagų koncentracijos buvo didžiausios. Jos viršijo aptikimo ribą iki 1000 kartų. Ekspertai pastebi, jog lyginant su kitais panašiais tyrimais, atliktais 2004-2013 m. Europoje, gauti rezultatai yra panašūs – vyrauja ftalatai ir degumą mažinančios medžiagos, jų koncentracijos skiriasi nežymiai.

Poveikis sveikatai nėra ištirtas

Dulkėse ieškota pavojingų cheminių medžiagų, kurios yra geriausiai ištirtos ir kurioms priskiriamos „rimčiausias neigiamas poveikis sveikatai“ – toks kaip sąsajos su vėžiniais susirgimais, endokrininės sistemos ardymas, neigiamas poveikis embriono vystymuisi, vaisingumui, imunitetui. Visgi, mokslininkai nėra nustatę „saugios ribos”, kuri padėtų įvertinti konkrečios koncentracijos poveikį organizmui.

Tai yra labai individualu – priklauso nuo lyties, amžiaus, svorio, paveldimumo, imuniteto ir begalės kitų kintamųjų. Ekspertai pabrėžia, jog, kol medžiagų ribojimas ir uždraudimas yra svarstomas, kiekvienas iš mūsų galime nedidinti pavojingų cheminių medžiagų savo aplinkoje ir organizme atsakingai rinkdamiesi produktus, kurių sudėtyje šių pavojingų cheminių medžiagų nėra.   

Į dulkes patenka iš gaminių, iš dulkių – į kraują

Būdamos pusiau lakios, pavojingos cheminės medžiagos iš turimų daiktų ar statybinių medžiagų patenka į patalpų orą ir dalis jų „nusėda” ant dulkių.

Tai, kad iš dulkių pavojingos medžiagos patenka į kraują, patvirtina ir Baltijos aplinkos forumo atlikti tyrimai.

Užterštos dulkės gali būti įkvėptos, prarytos kartu su maistu, taip pat – patekti į organizmą, kai maži vaikai deda dulkėtus daiktus į burną. Nuo patalpose praleidžiamo laiko priklauso, kiek stipriai mus gali veikti pavojingos cheminės medžiagos, esančios dulkėse. Teigiama, kad suaugęs žmogus iki 90% paros laiko praleidžia patalpose,  o maži vaikai namuose būna dar ilgiau, dalį laiko praleisdami ant grindų.

Tai, kad iš dulkių pavojingos medžiagos patenka į kraują, patvirtina ir Baltijos aplinkos forumo atlikti tyrimai.

Prieš pusmetį visuomenei buvo pristatyti 10 savanorių kraujo tyrimo rezultatai. Jie atskleidė, jog pavojingų medžiagų kokteiliu yra užterštas visų savanorių kraujas. Gavus jų namų / darbo aplinkos dulkių tyrimų rezultatus, pastebėta, jog dalis abiejose terpėse rastų medžiagų sutampa. Didesnės kai kurių medžiagų koncentracijos nustatytos kraujyje (dulkėse jų  neaptikta arba aptikta santykinai mažiau). Galima daryti prielaidą, kad šios medžiagos į organizmą patenka ir kitu keliu – per maistą (pvz., iš pakuočių, indų).

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min