Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 18d. 08:02

U.Kiguolis klausia, ar COVID-19 paliko Baltarusiją, atsakymas: ne

Tūkstančiai protestuotojų Baltarusijoje „sveikina“ A.Lukašenką su gimtadieniu: pranešta apie pirmus sulaikymus
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr. / Baltarusija

Aliaksandrą Lukašenką su pergale suklastotuose prezidento rinkimuose feisbuke sveikinęs vakcinų skeptikas Ugnius Kiguolis domisi, kur iš kaimynės Baltarusijos pasitraukė COVID-19. Atsakome – niekur.

„Ten (Baltarusijoje – aut. past.) jau kelinta savaitė iš eilės vyksta nesibaigiantys šimtatukstantiniai protestai. Inkubacinis periodas siaubingo mirtino viruso kaip ir senokai pasibaigė. Klausimas. Kur siaubingas virusas?“, – socialiniame tinkle svarsto verslininkas U.Kiguolis.

15min nuotr./U.Kiguolio įrašas socialiniame tinkle
15min nuotr./U.Kiguolio įrašas socialiniame tinkle

Remiantis oficialiu Baltarusijos ir kitų šalių sergamumo duomenis pateikiančio tinklalapio worldometers.info duomenimis, COVID-19 kaimyninės šalies nuošalyje nepalieka.

Kiekvieną dieną šalyje fiksuojama apie 200 naujų susirgimų COVID-19. Nuo balandžio 8 d., daugiau nei 5 mėnesius, Baltarusijoje nuo COVID-19 kiekvieną dieną miršta po kelis žmonės.

Londono universiteto koledžo slavų ir Rytų Europos studijų ekspertas Rasmusas Nilssonas britų medicinos naujienų žurnalui bmj.com komentuodamas žemą susirgimų skaičių Baltarusijoje aiškino, kad sąlyginai gerą epidemiologinę situaciją šalyje galėjo lemti ankstyvas ir aukštas COVID-19 testavimo intensyvumas.

Išaugęs mirčių skaičius

Neseniai pasirodę Jungtinių Tautų mirtingumo duomenys rodo, kad 2020-ųjų birželį užfiksuota 3753-imis mirtimis daugiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį, o pirmojo pusmečio mirtingumas – didesnis nei tuo pat laikotarpiu per pastaruosius penkerius metus.

Worldometers.info/Kasdienės mirtys nuo COVID-19 Baltarusijoje
Worldometers.info/Kasdienės mirtys nuo COVID-19 Baltarusijoje

„Paprastai tokie pokyčiai gali būti susiję su infekcinių ligų ar kitų ūmių visuomenės sveikatos bėdų protrūkiais. Šiais metais panašus mirtingumo padidėjimas buvo nustatytas daugelyje pasaulio šalių ir buvo tiesiogiai ar netiesiogiai nulemtas COVID-19 pandemijos“, – duomenis komentavo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biuras Baltarusijoje.

Tuo metu kai kurie Baltarusijos ekspertai atkreipė dėmesį, kad JT duomenys rodo, jog Baltarusijos valdžia slepia informaciją apie tikrąją epidemiologinę situaciją šalyje.

Žymus šalies kardiologijos profesorius, nacionalinės Baltarusijos mokslų akademijos narys Aleksandras Mročekas rugsėjo pradžioje interviu televizijai „Dožd“ pareiškė, kad dalis COVID-19 mirčių šalyje nurašomos širdies ligoms.

„Baltarusijos statistikoje kraujotakos sistemos ligos sudaro 58 proc. visų mirties priežasčių – kur kas daugiau nei kitose šalyse. Nemanau, o aš turiu faktus, kad tūkstančiai mirčių gali būti priskirtos „išeminėms širdies ligoms“, nekreipiant dėmesio į tai, kad pacientai mirė nuo su COVID-19 susijusio plaučių nepakankamumo“, – aiškino A.Mročekas.

Kodėl reikia dėvėti veido kaukę?
Kodėl reikia dėvėti veido kaukę?

Oficialių duomenų patikimumu ne kartą abejojo nepriklausomi Baltarusijos žurnalistai. Prieštaringus duomenys skelbė ir Baltarusijos sveikatos pareigūnai.

Pavyzdžiui, Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos vadovė Lidija Jermošina liepą skelbė, kad riboti stebėtojų skaičių prezidento rinkimų metu reikia todėl, kad šalyje – daugiau nei 41 tūkst. serga COVID-19. Oficialūs duomenys tądien rodė, kad sergančių kiek mažiau nei 7 tūkst.

Bet kuriuo atveju, net jei Baltarusijos valdžia skelbia tyčia sumažintus duomenis, nėra teigiama, kad COVID-19 šalyje nebėra. Kitaip tariant, virusas Baltarusijoje tikrai egzistuoja.

Vienintelis skelbęs, jog koronaviruso Baltarusijoje nebėra – pats A.Lukašenka, likus kelioms dienoms iki rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų aiškinęs, kad „susidorojome su šia bėda“.

Ar protestai – ligos židiniai?

Veikiausiai pagrindinis U.Kiguolio klausimas susijęs su epidemiologinės situacijos pokyčiais šalyje vykstant šimtus tūkstančių žmonių suburiantiems protestams.

Panašius klausimus vasaros pradžioje kėlė JAV žiniasklaida, kuomet Jungtinėse Valstijose ir kitose pasaulio vietose įsižiebė protestai prieš rasizmą „Black lives matter“.

Iš pažiūros, protestai – puiki terpė plisti virusui. Susibūrimuose netrūksta žmonių, skanduočių, o saugaus atstumo paisymas toli gražu nėra svarbiausias prioritetas. Tačiau JAV duomenys rodo, kad protestai terpe virusui plisti netapo.

Penkių San Diego universiteto mokslininkų komanda, surinkusi epidemiologinius duomenis iš protestų 315 JAV vietovių, konstatavo, kad „Black lives matter“ protestai neprisidėjo prie COVID-19 susirgimų skaičiaus augimo.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Eisena už juodaodžių teises Vilniuje
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Eisena už juodaodžių teises Vilniuje

Kadangi protestai vyksta atviroje erdvėje, didžioji dalis protestuotojų – jauni žmonės, o skirtingai nei protestų prieš COVID-19 metu nemaža dalis protestuojančių dėvi kaukes, susirgimų skaičiaus augimo išvengti pavyko.

Tyrime svarstoma, kad dalis žmonių protestų metu rinkosi likti namie, riboti keliones viešuoju transportu, o tai galėjo netiesiogiai prisidėti prie mažesnės COVID-19 sklaidos. Kitaip tariant, didžiausia grėsmė užsikrėsti dėl protestų kyla patiems protestų dalyviams, ne plačiajai populiacijai.

Teksaso valstijos koledžo mikrobiologijos specialisto Rodney'io Rohde'o teigimu, atviroje erdvėje vyksta natūrali oro cirkuliacija, apsunkinanti galimybes virusui plisti, o žmonės nesinaudoja bendrais tualetais, neliečia tų pačių paviršių.

„Tai tikrai nereiškia, kad lauke užsikrėsti neįmanoma. Tačiau būnant lauke tikimybė kur kas mažesnė nei uždarose patalpose, ypač jei šios nėra vėdinamos“, – medicinos naujienų portalui healthline.com sakė R.Rohde'as.

Tai tikrai nereiškia, kad lauke užsikrėsti neįmanoma. Tačiau būnant lauke tikimybė kur kas mažesnė nei uždarose patalpose, ypač jei šios nėra vėdinamos.

Įrašo pabaigoje U.Kiguolis klausia, kaip gali būti, kad pas visus Lietuvos kaimynus epidemiologinė situacija – skirtinga. Išties, pavyzdžiui, Latvijoje bendras susirgimų skaičius nesiekia pavasario piko, Lenkijoje – gerokai didesnis nei piko metu, Baltarusijoje – mažesnis, o Lietuvoje pasiekė lygį, matytą piko metu.

Veikiausiai atsakymas slypi pačiame klausime: kiekviena skirtinga šalis taiko skirtingas COVID-19 prevencijos priemones, skirtingai dažnai testuoja gyventojus, taiko skirtingas duomenų rinkimo praktikas.

Pasak Oksfordo universiteto profesoriaus Jasono Oke'o, tiksliai lyginti šalis tarpusavyje galėsime tik pandemijai pasibaigus, kuomet netrūks duomenų.

„Labiausiai norime žinoti, kurios šalys tvarkosi geriau, kad galėtume iš jų mokytis. [...] Tačiau tik pandemijai pasibaigus galėsime išmokti pamokas kitiems kartams“, – BBC aiškino J.Oke'as.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

00:56
00:45
00:26

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min