Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ukrainiečiai į Vakarų Europą traukia su lietuviškomis Šengeno vizomis

Šengeno zona
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Asociatyvi nuotrauka: Šengeno zona
Šaltinis: 15min
0
A A

Rusijos sukeltas karas privertė ukrainiečius ieškoti naujų būdų apsigyventi Vakaruose. Vien per šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuva išdavė tris kartus daugiau Šengeno vizų Ukrainos piliečiams nei anksčiau per tą patį laikotarpį. Be to, išaugo besidominčių apgyvendinimu Lietuvoje skaičius. Ar gali ši tendencija sukelti problemų Lietuvai?

Per šių metų pirmąjį ketvirtį Ukrainos piliečiai mūsų šalies viešbučiuose ir apartamentuose atliko daugiau nei 60 tūkst. kambarių rezervacijų. Tai – maždaug tris kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Tačiau šis augimas nereiškia, kad mūsų verslininkai daugiau uždirba iš atvykstančių ukrainiečių. 

Tik labai nedidelė dalis rezervacijų pasitvirtina ir klientai išties apsistoja užsakytuose kambariuose. Nustatyti tikslų skaičių yra sudėtinga, tačiau apgyvendinimo sritį išmanantys specialistai sako, kad mažiau nei 10 proc. nuo tų 60 tūkst. užsakymų.

Kodėl ukrainiečiai rezervuoja kambarius Lietuvos viešbučiuose, tačiau taip ir neapsistoja?

Būdas gauti Šengeno vizą

„Ukrainiečiai atsispausdina viešbučio rezervacijos lapą, nueina į Lietuvos ambasadą Kijeve, parodo ir taip lengviau gauna vizą. Tada jie gali keliauti po Šengeno zoną, todėl dažnai Lietuvoje neapsistoja, o važiuoja toliau“, – apie problemą pasakojo Marijus (vardas pakeistas), dirbantis apgyvendinimo srityje.

„Scanpix“/„Reuters“, AFP nuotr./Ukrainiečių pabėgėlių stovykla šalia Rusijos Donecko miesto
„Scanpix“/„Reuters“, AFP nuotr./Ukrainiečių pabėgėlių stovykla

Viešbučio rezervacija yra vienas iš dokumentų, įrodančių ketinimą atvykti į Šengeno erdvę. Norint gauti vizą, reikia turėti apgyvendinimo lapą. 

Tai patvirtino ir Užsienio reikalų ministerija (URM) – viešbučio rezervacija yra vienas iš dokumentų, įrodančių ketinimą atvykti į Šengeno erdvę.

Norint gauti vizą, reikia turėti apgyvendinimo lapą. 

Tačiau tai nereiškia, kad trečiosios šalies pilietis būtinai pateks į Lietuvą.

Galutinį sprendimą priima pasieniečiai. 

Skambina į viešbučius

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai turi teisę paprašyti užsieniečio paaiškinti ir, jei reikia, pareikalauti pateikti dokumentus, įrodančius atvykimo tikslą, buvimo ir išvykimo iš Šengeno erdvės detales.

Jei keliautojas to padaryti negali, tai pasieniečiai gali užtrenkti duris į Šengeno erdvę, net jei šis turi vizą.

Apgyvendinimo srityje dirbantis Marijus sakė, kad pastaruoju metu išaugo VSAT užklausų apie atvykstančius trečiųjų šalių piliečius. Pareigūnai skambina į viešbučius ir klausia apie atvykėlius.

Tai, kad pasieniečiai skambina į viešbučius teiraudamiesi dėl vieno ar kito asmens rezervacijos, yra normali praktika. Kaip ir kiti VSAT pareigūnų veiksmai aiškinantis atvykimo tikslus, aplinkybes, – paaiškino G.Mišutis.

„Tai, kad pasieniečiai skambina į viešbučius teiraudamiesi dėl vieno ar kito asmens rezervacijos, yra normali praktika. Kaip ir kiti VSAT pareigūnų veiksmai aiškinantis atvykimo tikslus, aplinkybes.

Prieš įleidžiant į šalį yra tikrinama, ar žmogus atitinka buvimo Šengeno erdvėje sąlygas“, – paaiškino VSAT atstovas spaudai Giedrius Mišutis.

Padaugėjo prašančių prieglobsčio

Tiek URM, tiek VSAT specialistai paaiškino, kad negalima teigti, jog pastaruoju metu išaugo ukrainiečių migracija į Lietuvą. 

Galima teigti, kad migracijos dydį ir tendencijas nusako penki pagrindiniai skaičiai. Tai: išduotos Lietuvos nacionalinės vizos, išduotos Šengeno vizos, leidimai laikinai gyventi mūsų šalyje, nuolatiniai leidimai ir prieglobsčio prašymai.

Komandos nuotr./„Dukumų rijikų“ pasuose – viso kelionės maršruto vizos
Komandos nuotr./Vizos

Statistika rodo, kad išties išaugo ukrainiečiams išduotų vizų skaičius, nuolatinių leidimų gyventi Lietuvoje ir prieglobsčio prašymų.

Pavyzdžiui, pernai per pirmąjį ketvirtį Ukrainos piliečiams buvo išduotos 5 tūkst. 839 Šengeno ir 489 Lietuvos nacionalinės vizos. Šiemet skaičiai išaugo keliskart – 15 tūkst. 651 Šengeno ir 772 nacionalinės vizos.

Šiemet buvo išduota dvigubai daugiau nuolatinių leidimų gyventi Lietuvoje – 46. Be to, keturis kartus daugiau ukrainiečių paprašė prieglobsčio – 19.

„Jokio drastiško ar žymesnio prašymų suteikti prieglobstį augimo dėl Ukrainos piliečių nėra“, – sakė Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Janas Vidickas. Jis teigė, kad situacija yra stabili ir nėra dramatiškų statistikos pokyčių.

Nuostoliai – apie 12 tūkst. eurų

Dažniausiai triuką su viešbučių rezervacijomis naudoja Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Ši tendencija buvo pastebėta dar prieš kelerius metus.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Evalda Šiškauskienė
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Evalda Šiškauskienė

Tuo naudojasi užsieniečiai, kurie nori keliauti po Šengeno zoną arba apsipirkti mūsų šalies prekybos centruose. 

Nepasakyčiau, kad šiuo metu yra jaučiamas koks nors didelis ukrainiečių suaktyvėjimas. Aišku, šiek tiek padaugėjo, tačiau tai nėra ypatinga tendencija, – sakė E.Šiškauskienė.

„Nepasakyčiau, kad šiuo metu yra jaučiamas koks nors didelis ukrainiečių suaktyvėjimas. Aišku, šiek tiek padaugėjo, tačiau tai nėra ypatinga tendencija“, – sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Ji pasakojo, kad tokių gudravimų buvo smarkiai išaugę prieš tai, kai Vakarai įvedė sankcijas Rusijai ir kilo ekonominių sunkumų.

Tuo metu Rusijos ir Baltarusijos piliečių srautai buvo itin dideli, o kai kurie užsieniečiai Lietuvos vizas gaudavo būtent gudraudami su kambarių rezervacijomis.

Sudėtinga pasakyti, kiek nuostolių patiria viešbučiai. Tačiau teigiama, kad kai kurie verslininkai savo nuostolius dėl tokių gudrybių vertina apie 11–12 tūkst. eurų per metus.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min