Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 18d. 20:59

Užliejęs alinantis karštis neužsibus, bet karščio bangų dar sulauksime

Visą savaitgalį saulė kaitins ir danguje nematysime nė vieno debesėlio. Ir nors tai ilgai lauktas karštasis savaitgalis, jis neužsibus. Klimatologas pastebi, kad tokie karščiai, kai viršijama 30 laipsnių riba, birželiui nebūdingi. Tačiau klimatas visame pasaulyje šyla. Tiesa, Lietuvoje – sparčiau nei vidutiniškai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas laidoje „15/15“ teigė, kad temperatūra Vilniuje stebima 250 metų, kituose miestuose – 100 metų ar daugiau.

Matyti, kad klimatas šiltėja 1-2 laipsniais. Esą žmogui, išėjusiam į lauką, dažniausiai dėl to nėra jokio skirtumo, bet planetai tai labai reikšmingas pokytis.

Jutiminė temperatūra – aukštesnė

– Ar šiomis dienomis Lietuvą aplankę karščiai užsitęs? Beje, kodėl tik dabar atėjo tikroji vasara?

– Reikėtų sakyti ne kodėl tik dabar, bet kodėl jau dabar.

Tokie karščiai, kai viršijama 30 laipsnių riba, šiam mėnesiui nėra būdingi.

Nors birželį pasitaiko tokių kaitrų, tai labiau liepos antrosios pusės ar rugpjūčio mėnesio temperatūra.

Tik paskutinių dviejų vasarų birželio mėnesiai buvo tokie šilti.

Kaitros ilgai nesitęsia. Jeigu tokia oro temperatūra, t. y. aukštesnė nei 30 laipsnių karščio, būna ilgiau nei tris dienas, tai jau vadinamoji karščio banga.

Ir tai būdinga vėlesniems vasaros mėnesiams, tikrai ne dabar.

– Dažnai minimas jutiminės temperatūros terminas. Kiek jis svarbus ir kodėl į tai negalime nekreipti dėmesio?

– Būtina atkreipti dėmesį į tai dėl to, kad jutiminė temperatūra yra visada aukštesnė.

Taip pat svarbu paminėti keletą kitų papildomų veiksnių.

Kai diena giedra ir be debesėlio, saulė veikia labai intensyviai.

Būnant ilgesnį laiką tiesioginėje kaitroje, išauga šiluminio saulės smūgio pavojus.

Kitas svarbus dalykas – ultravioletinis saulės intensyvumas.

Reikia saugotis aukšto spindulių intensyvumo, kuris taip pat gali kelti pavojų sveikatai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Donatas Valiukas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Donatas Valiukas

– Kaip keičiasi klimatas? Kiek sezonai nebeatitinka kalendorinio laikotarpio ribų?

– Temperatūrą Vilniuje stebime 250 metų, kituose miestuose – 100 metų ar daugiau. Tai darome kasdien. Neinterpretuojame faktų.

Matome duomenis, kurie rodo, kad klimatas šiltėja. Pavyzdžiui, vienu, dviem laipsniais.

Žmogui, išėjusiam į lauką, dažniausiai dėl to jokio skirtumo, bet planetai tai labai reikšmingas pokytis.

Be to, labai dažnai klimatą painiojame su orais.

Vėsesnė ar šiltesnė vasara – tai orai, o klimato kaita yra tai, kas vyksta per šimtą ar penkiasdešimt vasarų. Taigi tai ilgalaikė tendencija.

Pavyzdžiui, kai vertiname pokyčius, kažkodėl vertiname tik tai, kas Lietuvoje, bet pamirštame pasižiūrėti, kas vyksta globaliniu mastu.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Karščio Europoje banga 2019 metais
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Karščio Europoje banga 2019 metais

– Ar tiesa, kad nuspėti orus ilgesniam laikui dėl klimato pokyčių darosi sunkiai įmanoma užduotis?

– Tikrai taip. Tai labai greitai kintanti ir nuo labai daug ko priklausanti sistema.

Vienas vertinamasis orų pokytis iš esmės gali viską kardinaliai pakeisti.

O besikeičiantis globalus klimatas šią orų nustatymo sistemą sujaukė dar labiau.

Šyla ir žiemos

– Teigiama, jog jau pasiektas negrįžtamas globalaus šiltėjimo lūžio taškas. Ką tai reiškia?

– Šis globalus lūžio taškas siejamas su globalia temperatūra (nuo / prieš industrinio laikotarpio).

Šis taškas yra visų valstybių siekis neviršyti globalios temperatūros dviem laipsniais. Tai buvo įsipareigota Paryžiaus klimato susitarime.

Pats lūžio taškas ir jo riba yra įvardijami kiek aukščiau nei sutarta, tačiau niekas negali pasakyti kiek.

Jeigu būtų peržengta keturių laipsnių riba, procesai gamtoje tikrai taptų nebegrįžtami.

Jeigu būtų peržengta keturių laipsnių riba, procesai gamtoje tikrai taptų nebegrįžtami.

Globali temperatūra nuo 1850 metų, t. y. nuo industrializacijos pradžios, yra pakilusi kiek daugiau nei laipsniu.

Jei pridėsime dar keletą laipsnių, tai ir bus nebegrįžtami procesai.

O jei žiūrėtume Lietuvos mastu, būtų dar įdomiau, nes čia procesai vyksta greičiau.

Lietuvos vidutinė temperatūra nuo praėjusio amžiaus vidurio pakilusi dviem laipsniais.

Ir šyla visi metų laikotarpiai, o sparčiausiai – žiema. Vasarą daugėja tokių karščio bangų, kuriomis šį savaitgalį daug kas džiaugsis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Indijoje 2020 metais oras kaito iki 50 laipsnių
AFP/„Scanpix“ nuotr./Indijoje 2020 metais oras kaito iki 50 laipsnių

– Aš šią vasarą turėtume laukti iš gamtos nenuspėjamų reiškinių, siejamų su klimato kaita?

– Turėsime kaitros, bet galime turėti ir ekstremalių temperatūros svyravimų. Vis dažniau sulaukiame stiprių vėjų, škvalo, krušos.

Be to, galimai to sulauksime vis dažniau.

Tai yra labiausiai pastebimos ir žalą darančios tendencijos. Apie jas reikėtų dažniau pagalvoti ir saugotis.

– Dėl gamtoje vykstančių pokyčių orus galima nuspėti ilgiausiai iki penkių dienų. Bet ir tai gali pasikeisti?

– Taip, viską tenka tikslinti, visada atsiranda naujų duomenų. Taip pat neišvengiama ir matavimo klaidų.

Kuo stebėjimo ir matavimo terminas ilgesnis, tuo labiau krenta patikimumas.

Vienos ar dviejų artimiausių dienų prognozių patikimumo rodiklis yra gana aukštas, bet tik kalbant apie temperatūrą.

Jei vertintume kritulius, dažnai pasitaiko, kad žadėti krituliai būna tik labai mažoje ir siauroje teritorijoje.

Net kilometro atstumu gyvenantys žmonės gali skirtingai pajusti kritulių gausą.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Grožio programa 360°

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Tausokime maistą kartu

Parašykite atsiliepimą apie 15min