Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 6d. 19:29

V.Gailius apie Garliavos istoriją: „Moralinę atsakomybę turėtų prisiimti į teisėsaugos darbą kišęsi politikai“

N.Venckienės knygoje – tragiška jos brolio D.Kedžio istorija, teisiniai pedofilijos bylos dokumentai.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / N.Venckienės knygoje – tragiška jos brolio D.Kedžio istorija, teisiniai pedofilijos bylos dokumentai.

Joniškio rajono savivaldybės mero pareigas einantis Vitalijus Gailius tuomet, kai prasidėjo Garliavos įvykiai ir buvo nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius, dirbo Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoju. Anot jo, visos šios tragedijos, nusinešusios ne vieno žmogaus gyvybę, buvo galima išvengti.

„Mes pamirštame, kad yra nužudytas teisėjas, žuvę žmonės, kurie žuvo dėl mūsų teisėsaugos sistemos biurokratizmo ir neatsakingų veiksmų. Tą galiu tvirtinti kategoriškai. Žmonės galėjo būti išgelbėti“, – 15min sakė V.Gailius.

Paprašytas plačiau paaiškinti, ką konkrečiai turi omenyje, V.Gailius atsakė, kad viską pasakė labai aiškiai.

Nesunku atspėti, kad politikas kalba apie aplaidžiai tirtą pedofilijos bylą.

Moralinę atsakomybę už šią tragediją turėtų prisiimti politikai, kurie kišasi į teisėsaugos darbą ir biurokratija.

Iki lemtingų ir viską pakeitusių Drąsiaus Kedžio šūvių į teisėją J.Furmanavičių, jis praėjo ilgą ir sudėtingą teisinį kelią, bet jokių rezultatų tai neatnešė.

Tuometiniam Generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui, dabar vadovaujančiam Lietuvos apeliaciniam teismui, D.Kedys asmeniškai siuntė dešimtis pareiškimų dėl galimo jo dukros seksualinio prievartavimo.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Algimantas Valantinas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Algimantas Valantinas

Į prokuratūrą kreipėsi ne tik D.Kedys, bet ir Laimutė Stankūnaitė bei jos sesuo Violeta Naruševičienė. Jos pranešė, kad su jomis grasinama susidoroti ir prašė skirti apsaugą.

Bet tyrimas dėl grasinimo susidoroti pradėtas nebuvo, o V.Naruševičienė – nužudyta.

Kad tariamos pedofilijos byla tirta aplaidžiai, vėliau pripažino Seimas. Po žudynių Kaune 2009 metais generalinis prokuroras atleido bylą tyrusią Genovaitę Ročienę, tačiau vėliau teismai teismai ją grąžino į darbą: pripažinta, kad ji padarė pažeidimų, tačiau nebuvo verta atleidimo.

„Kaip tuometis pareigūnas galiu pasakyti, kad jei ne tuometinės teisėsaugos biurokratinės sistemos, prokuratūros biurokratinės sistemos, kurios buvo sąlygotos politikų įsikišimo, šiandien mes tos istorijos neturėtume. Moralinę atsakomybę už šią tragediją turėtų prisiimti politikai, kurie kišasi į teisėsaugos darbą ir biurokratija“, – rėžė V.Gailius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vitalijus Gailius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vitalijus Gailius

Politikus ragina patylėti

Paklaustas konkrečiai apie įtarimus N.Venckienei ir ko ji gali tikėtis grąžinta į Lietuvą, V.Gailius atsakė, kad teisingumą vykdo teismai ir jis nesiruošia vertinti šių dalykų.

„Ir siūlyčiau visiems politikams susilaikyti nuo veikų vertinimo“, – pasakė jis.

Paminėjus, kad dėl politikų kišimosi į bylas, Lietuva jau yra nudegusi Europos žmogaus teisių teisme, politikas pritarė šiai minčiai.

„Be jokios abejonės. Pačiame pirmame etape valstybės vadovė pasakė, kad ponia Venckienė teismo sprendimus vykdo. Nuo tokių neatsakingų pareiškimų ir reiktų susilaikyti. Jeigu nebūtų buvę to ir kitų neatsakingų pareiškimų, nebūtų buvę ir šitos istorijos“, – sakė jis.

Paaiškino prokuratūros delsimą

Visgi V.Gailius sutiko pasvarstyti apie ekstradicijos procedūrą. Jis pats buvo asmeniškai atsakingas už ne vieno nusikaltėlio pargabenimą iš užsienio, taip pat ir legendinio Henriko Daktaro.

„Bendradarbiavimas su JAV yra išskirtinas. Yra teigiama patirtis, yra ir kitokios patirties. Mums dirbant su kolegomis yra pavykę parsigabenti Lietuvos Respublikos piliečius, nelegaliai gyvenančius JAV ne per ekstradicijos procedūrą, o per migracijos taisyklių pažeidimo procedūrą. Tai vyko labai sparčiai ir Lietuvos teisėsauga buvo atidirbusi tą sistemą“, – pasakojo jis.

Visgi, N.Venckienė pati tikino, kad atvykusi į JAV iškart pasiprašė prieglobsčio ir gyveno ten legaliai. Tad liko tik ekstradicijos procedūra.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vitalijus Gailius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vitalijus Gailius

Paminėjus, kad JAV teismo dokumentuose užfiksuota, jog oficialiai Lietuva dėl ekstradicijos kreipėsi tik 2018 metų pradžioje, nors prokurorai sakė tą padarę keliais metais anksčiau, V.Gailius nesistebėjo.

Galima rasti pateisinimą, kad delsimas buvo dėl baimės, nenorint padaryti klaidų.

„Delsimas jautėsi. Sunku atsakyti, kodėl jis jautėsi. Ar nebuvome tikri dėl proceso sėkmės, ar trūko duomenų, kuriuos reikėtų perduoti JAV, – svarstė jis. – Manau, buvo abejojama, ar jai Lietuvoje inkriminuojamos veikos bus pripažintos pavojingomis JAV ir buvo formuojamas paketas, dėl kurio JAV teisėsauga pasisakytų vienareikšmiškai. Galima rasti pateisinimą, kad delsimas buvo dėl baimės, nenorint padaryti klaidų.“

Anot jo, teisėsauga oficialiai kreipėsi tik surinkus neginčijamus įrodymus ir būdama tikra, kad JAV išduos N.Venckienę Lietuvai. Kitu atveju būtų padaryta nedovanotina klaida.

„Delsimą suvedu į baimę padaryti klaidą. Tų tyrimų buvo visur, ir Šiauliuose, ir kitur. Vidiniame susirašinėjime buvome užstrigę ir pasiklydę. Nepavyko greitai išspręsti organizacinių klausimų, bet nugalėtojų neteisiame. JAV teisinė sistema nepasityčiojo iš mūsų prašymo, – aiškina V.Gailius. – Žiūrint tai, kaip suveikė JAV teisinė sistema, norėtųsi ją pagirti, kad ji dirbo sparčiai ir efektyviai. Kai atsirado valia parsigabenti, iš JAV pusės viskas įvyko labai efektyviai. Žinome Petriko ir kitas istorijas.“

Komentarai: 18

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

04:17
01:26
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min