Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 5d. 17:52

V.Langbakk Briuselyje ragino įsileisti daugiau moterų į politiką: pasiūlė sprendimą

Virginija Langbakk 15min iš Briuselio
EIGE nuotr. / Virginija Langbakk

​​​​​​​Antradienį Briuselyje vykstančiame seminare „Moterys politikoje“, skirtame paminėti Tarptautinę moterų dieną, pranešimą „Kaip nesubalansuota (vis dar) lyčių pusiausvyra politikoje?“ skaitė Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) direktorė Virginija Langbakk. Instituto direktorė mano, kad laikas įsileisti daugiau moterų į politiką.

„Moterys parlamentuose: ar sraigės šliaužimo greitis iš tiesų geriausia, ką galime?“ – tokį klausimą ji kėlė kalbėdama Europos Parlamente.

V.Langbakk pasidalijo skaičiais – palygino, kokia moterų dalis buvo tarp Europos Parlamento narių 1979-aisiais, kai buvo išrinktas pirmasis parlamentas, ir 2019 m. – tai yra 17 ir 36 proc. Pranešėja kėlė klausimą, ar toks pokytis didelis? Jos teigimu, žvelgiant į šiuos duomenis, akivaizdu – laikas veikti.

Moterų politinės galios galimybės, anot jos, dar nepasiekė pusiaukelės. Mat moterys nepakankamai dalyvauja, kai reikia priimti sprendimus, formuoti politiką, ekonomiką ir visuomenę. Mat lyčių lygybės indekso Europos Sąjungoje (ES) vidurkis siekia 48,5 proc.

Kalbėdama apie moteris parlamentuose, ji teigė, kad jų dalis nacionaliniuose parlamentuose ES šalyse sudaro 30 proc. O moterys ministrės sudaro 30,5 proc.

Sprendimas – kvotos?

Ji klausė, kas gali įnešti pokyčių šioje srityje? Iš devynių ES valstybių narių, įvedusių kvotas, aštuoniose iš jų išaugo moterų dalis parlamente. Tik Kroatija nepasiekė lyčių pusiausvyros, įvedusi kvotas. Toliau V.Langbakk tęsė mintį apie tai, kad parlamentuose tebevyrauja vyriškoji kultūra ir laikas tai keisti.

Pranešėja kalbėjo ir apie tai, kodėl ignoruojamas moterų potencialas. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų aukštojo mokslo srityje kalba vyrų nenaudai. Be to, pasak jos, 68 proc. socialinių mokslų absolventų yra moterys.

„Ką tai reiškia? Šios sritys prasčiau apmokamos, nei, pavyzdžiui, technologijų ar kitos sritys“, – atkreipė dėmesį EIGE vadovė.

Anot jos, moterų potencialas tiesiog neišnaudojamas. Jos teigimu, daugiau moterų įsitraukus į tiksliuosius mokslus, ekonomiškai laimėtų ir valstybės.

Tęsdama kalbą, remdamasi Eurobarometro duomenimis, V.Langbakk sakė, kad dalyvavimas politinėse diskusijose yra būtina dalyvavimo politikoje sąlyga, tačiau 45 proc. moterų (35 proc. vyrų) teigia, kad jie niekada neaptarinėja politinių klausimų su savo draugais ar artimaisiais, susirinkę pabūti kartu. „Mes matome, kad reikia rasti sprendimą, kaip motyvuoti save būti politikoje. Ir jūsų pačių atsakomybė skatinti tas diskusijas“, – ragino ji.

Toliau pranešėja atkreipė dėmesį į tai, kad nors, rodo tyrimai, vienas iš trijų vyrų po valandą per dieną skiria namų ruošos darbams, tačiau moterys vis dar, akivaizdu, neturi laiko, tarkime, domėtis politika.

Laikas pokyčiams dabar

Tad kodėl žengiame atgal? 42 proc. jaunų vyrų vengia socialinių medijų diskusijų dėl užgauliojimų baimės. Be to, daugiau jaunų moterų 9 proc., o ne jaunų vyrų (6 proc.) praneša apie užgauliojimus internete.

Toliau ji pacitavo mergaites iš Švedijos, kurios davė interviu: „Mes, jaunos merginos, nieko vertos. Niekam nerūpime. Nesvarbu, jei turime gerų argumentų, žmonės niekada mūsų nesiklausys“; „Mums neleidžiama išsakyti nuomonės, kuri bloga, kur visos nuomonės turėtų būti girdimos“. Jos teigimu, labai daug nepagarbos parodoma mergaitėms.

Per pastaruosius 40 metų padarėme didelę pažangą. Negalime laukti dar 40, kad įvykdytume Europos potencialą. „Mes turime veikti dabar, moterys turi potencialo, žiniasklaida turi padėti, visi turime imtis rimtų veiksmų, kad vyktų pokyčiai“, – apibendrindama paragino V.Langbakk.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min