Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 01 16

V.Račkauskas linkęs tikėti, kad jokio pagrobimo nebuvo, L.Slušnys džiaugiasi, kad tyrimas rimtas

Buvęs policijos generalinis komisaras Visvaldas Račkauskas ir vaikų psichologas Linas Slušnys džiaugiasi, kad policija rimtai reagavo į vaikų liudijimus apie galimai Vilniuje pagrobtą mergaitę, tačiau kol kas abejoja, ar išties tokio įvykio būta. Esą tokio amžiaus vaikai galėjo neteisingai interpretuoti įvykius arba istoriją sukurti.

15min studijoje Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis patikino, kad kol kas nėra nustatyta, jog pagrobimas išvis įvyko.

„Informacija tokia pati – trijų 11 metų vaikų pranešimas apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką. Ar ji buvo, ar nebuvo įvykdyta, kol kas nėra žinoma. Abi versijos tiriamos, kuri įtikinamesnė, kol kas negalėčiau pasakyti“, – teigė jis ir patvirtino, kad peržiūrėjus gausybę vaizdo medžiagos nepavyko aptikti nieko, kas patvirtintų nusikaltimą.

Daug naujienų policija nepaskelbė ir popietės spaudos konferencijoje. Iki šiol nėra aišku, ar įvykio išvis būta, nenustatyta galimai pagrobtos mergaitės tapatybė. Sukurtas tik galimo liudininko fotorobotas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Policijos spaudos konferencija dėl Vilniuje dingusios mergaitės
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Policijos spaudos konferencija dėl Vilniuje dingusios mergaitės

Buvęs policijos generalinis komisaras V.Račkauskas kalbėjo, kad šis įvykis rezonansinis, keliantis baimę visuomenei, kitiems tėvams, tačiau „nesant duomenų, nesant pareiškimo apie tai, kad yra dingęs koks nors vaikas, verčia galvoti priešingai, kad galbūt tokio įvykio išvis nebuvo, ir yra tiriama veika, kuri nepadaryta“, – sakė jis.

O gal yra tikslas paslėpti kitą nusikalstamą veiką arba kitą pražangą?

Vis dėlto, V.Račkauskas dar visiškai neatmeta galimybės, kad pagrobimo būta. Todėl, pasak jo, labai gerai, kad policija rimtai reagavo į vaikų pranešimą.

„Svarbiausias dalykas [nustatyti], ar pareiškėjų informacija yra adekvati, ar jie adekvačiai suvokia situaciją, ar jie nemeluoja, neišsigalvoja. O gal yra tikslas paslėpti kitą nusikalstamą veiką arba kitą pražangą? Galbūt jie vedami tokių paskatų padarė tokius pranešimus?“ – svarstė patyręs pareigūnas.

Priminė I.Strazdauskaitės paieškas

Jis gyrė buvusius kolegas už gerą darbą, teisingą taktiką ir lygino šį įvykį su Ievos Strazdauskaitės paieškomis ir nužudymo išaiškinimu.

„Strazdauskaitės atvejis – grynas gangsterinis atvejis, kai žmogus grobiamas, žudomas greitkelyje dėl kažkokio metalo gabalo – automobilio – užvaldymo. Nesinorėtų tikėti, kad šiais laikais grįžtame į gangsterinius atvejus. Tokie įvykiai kaip I.Strazdauskaitės nužudymas, manau, šiais laikais yra vienetiniai, tačiau visko gali būti“, – teigė V.Račkauskas.

Jei visgi nusikaltimo nebuvo, V.Račkauskas siūlo nesisieloti dėl policijos šiam įvykiui tirti mestų pajėgų. Esą tokie atvejai – pačios geriausios pratybos.

„Geros pratybos, jei tai – ne rimtas atvejis. Nereikia kelti panikos, tačiau susirūpinti savo vaikų priežiūra labai geras akstinas. Aš linkęs būčiau tikėti, kad ta informacija nepasitvirtins – kad jokio pagrobimo nebuvo ir nėra“, – sakė jis.

Tam pritarė ir psichologas Linas Slušnys: „Aš džiaugiuosi, kad policijos reakcija tokia. Prieš 20 metų taip, ko gero, niekaip nebūtų įvykę. Ko gero, nebūtų šitie dalykai taip pajudėję“.

L.Slušnys tikino, kad tokio amžiaus vaikai labai pasiduoda emocijoms, labai greit fantazuoja ir, jei pasijaučia svarbūs, tai patys patiki tuo, ką sukūrė. Kita vertus, jis džiaugiasi, kad jų liudijimų pareigūnai iškart nenurašė ir ėmė tikrinti.

Saugumo jausmą policija sukuria.

„Sakyčiau, kad jų pasakojimus reikia išgaudyti po vieną kruopą, kuri nesutampa, ir tą parodyti. (...) Nė vienas iš trijų vaikų, panašu, nepasako nė automobilio markės. Šiaip vienas iš trijų tokio amžiaus vaikų turėtų atpažinti, koks tai automobilis“, – kalbėjo psichologas.

Pasak jo, jei paaiškės, kad vaikų pranešimas buvo netikras, tai bus labai blogai, bet jeigu pagrobimo faktas bus patvirtintas, tai visuomenė žinos, kad reaguojama į viską rimtai.

„Saugumo jausmą policija sukuria“, – teigė jis.

Pagal statistiką, dažniausi „pagrobėjai“ – tėvai

V.Račkauskas svarstė, kad galbūt vaiko iki šiol niekas nepasigedo, nes jo pasigesta buvo anksčiau – esą dar nėra iki galo aišku, kad policija patikrino visus anksčiau, o ne vakar, dingusius vaikus.

L.Slušnys tikino, kad galimas ir variantas, kad mergaitė buvusi ne Lietuvos pilietė arba gyvenusi ne Lietuvoje. Užuomina tokiai versijai psichologas laiko teiginius apie tai, kad automobilis buvęs registruotas ne Lietuvoje.

Yra tėvų, kurie paima už rankos tvirtai ir sugrūda į mašiną: kur tu čia gali valkiotis? Yra visokių psichopatinio tipo asmenybių.

Dar viena psichologo keliama versija – tėvų konfliktas.

„Yra tėvų, kurie paima už rankos tvirtai ir sugrūda į mašiną: kur tu čia gali valkiotis? Yra visokių psichopatinio tipo asmenybių. Tačiau, jei iš tiesų buvo kaukė, man kyla abejonių. Neduok Dieve, kad tai buvo žaidžiant kokius nors žaidimus atsiradusi istorija“, – svarstė jis.

V.Račkauskas tikino, kad taip jau sutapo, kad šis įvykis tiriamas tą pačią savaitę, kai Europos žmogaus teisių teismas baigė tirti Ingos Rinau bylą. L.Slušnys priminė ir dar vieną istoriją, kai vaiką atėmęs iš mamos tėvas jį kaip daiktą išsivežė į Indiją.

„Negali sakyti, kad tokių atvejų negali būti. Nebūkime tokie užsiliūliavę. Aš sakau, kad man patinka, ką daro policija dabar. Jei tąkart būtų taip pat sureaguota, tai tas žmogelis, dėl kurio dabar mama nemato vaiko, nes jis Indijoje, būtų pagautas. (...) Tokie atvejai galimi“, – teigė L.Slušnys.

Tiesa, pasak psichologo, tokie atvejai net nebūtinai statistikoje pateikiami kaip grobimas, nes visi žino, kas dingo, o kas vaiką paėmė bei kur jo ieškoti.

„Tokių atvejų kasmet Lietuvoje turime mažiausiai po keletą“, – skaičiavo jis.

Negali sakyti, kad tokių atvejų negali būti. Nebūkime tokie užsiliūliavę.

Dešimtajame dešimtmetyje grobimo būta

Buvęs policijos komisaras V.Račkauskas patikino, kad vaikų grobimas visada buvo labai retas ir išskirtinis nusikaltimas. Tiesa, jis atsiminė, kad paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį pačiam teko tirti ne vieną tokią bylą.

„Teko tirti labai rimtus atvejus, kai buvo pagrobtas vaikas ir reikalauta išpirkos. Būtent per tą praktiką susidūrėme, kad ne tik mažametis vaikas nesugeba adekvačiai pateikti informacijos, bet ir tėvai išsilavinę, pilnamečiai žmonės negali pateikti faktologijos dėl patirto streso“, – prisiminė jis.

Be to, esą artimieji tąkart neklausė policijos patarimų, kaip elgtis, kai susisiekia pagrobėjai.

„Tik sėkmės ir profesionalumo dėka pavykdavo tuos atvejus išaiškinti“, – kalbėjo V.Račkauskas.

VIDEO: Pareigūnai ieško įkalčių Karoliniškių Pasakų parke

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai