„Kodėl, dejuodami dėl nūdienos bėdų, nesusimąstome, kokie iš krizės išeisime: susitelkę, solidarūs, parodę atjautą ir supratimą ar susiskaldę, slegiami nuoskaudų ir nepasitikėjimo?“ – klausė V.Adamkus ir paragino kalbant apie šio meto sunkumus labiau akcentuoti žodį „laikini.“
„Prisiminkime tūkstančio metų Lietuvos istoriją ir pagalvokime: jeigu dabartinį laiką įvardijame kaip didžiulę krizę, kaip reikėtų pavadinti, pavyzdžiui, aštuonioliktojo amžiaus pabaigą, dvidešimtojo amžiaus vidurį ar Sausio 13-osios naktį?“ – sakė valstybės vadovas.
Jo teigimu, „apmirti turi tai, kas į šią krizę atvedė: nežabotas egoizmas, pelno kultas, įsitikinimai, kad egzistuoja kažkokie dėsniai, galintys pakeisti asmeninę atsakomybę, nubraukti įsipareigojimus.“
„Sakyčiau, kad į krizę vedė ir mūsų požiūris į jauno žmogaus formavimą. Ugdymą ir išmintį mes pakeitėme žinių teikimu, nors visi žinome, kad tikrai ne tas pat yra žinoti apie pasiaukojimą ir aukotis, išmanyti moralės teorijas ir moraliai elgtis, kalbėti apie solidarumą bei pilietinę visuomenę ir būti atsakingu piliečiu“, – sakė prezidentas.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad piliečių tarpusavio pasitikėjimą ir visuomenės pasitikėjimą valstybe labiausiai žlugdo praraja tarp žodžių ir veiksmų. „Ne klaidos varo visuomenę į visuotinę neviltį ir nepasitikėjimą, o tai, kas vyksta klaidas padarius. Kai neužtenka drąsos pasakyti tiesą, o žūtbūt bandoma pasiteisinti, pasislėpti, ieškoti kaltų. Kai pradedama manipuliuoti tokiais svertais kaip Konstitucija, įstatymai ar kiti teisės aktai. Kai įsigali dvejopi standartai ir teisės, vien kaip priemonės, suvokimas. Šiai problemai įveikti nereikia milijardų, nes pasirinkimas, ar laikysimės europietiškų krikščionybės principų, priklauso tik nuo mūsų“, – dėstė šalies vadovas.
Šalies vadovo globojamų nacionaliniai maldos pusryčių metu politikai, verslininkai, visuomenės veikėjai, jaunimas gali pasidalyti savo mintimis ir įžvalgomis su kitais žmonėmis. Šiame susitikime kalbama apie Evangelijos vertybes kasdieniame kiekvieno asmens gyvenime, visuomenėje, tarpusavio santykiuose.
Maldos pusryčių tradicija atsirado XX amžiaus viduryje kaip reakcija į kylančius naujus iššūkius. Maldos pusryčių ištakos siekia 1942 metus, kai keletas Jungtinių Amerikos Valstijų Senato narių pradėjo neformalius susitikimus siekdami dalintis Kristaus mokymo gyvybingumu ir juo pagrįstu tarpusavio bendravimu. 1953 metais įvyko pirmieji Nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuose dalyvavo JAV prezidentas.
Lietuvoje pirmieji Nacionaliniai maldos pusryčiai buvo surengti 2001 metais.
