„Žodžio laisvė ir objektyvumas yra kertiniai demokratijos principai, kuriuos privalo užtikrinti visos institucijos. Bet kokie esami ar teikiami pasiūlymai turi būti išdiskutuoti ir vertinami plačiau paisant skaidrumo ir nešališkumo principų“, – feisbuke pirmadienį rašė V. Aleknavičienė.
„Pateiktas projektas bus tobulinamas siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp veiksmingo valdymo ir demokratinių vertybių bei visuomenės pasitikėjimo“, – teigė ji.
Ministrė pabrėžė, kad visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas yra vienas iš demokratijos pamatų, saugomas tiek Konstitucijos, tiek Europos žiniasklaidos laisvės akto.
„Mūsų prioritetas yra aiškus – saugoti nepriklausomą, patikimą ir demokratiškai atsparią žiniasklaidą“, – tikino V. Aleknavičienė.
BNS rašė, kad Seime pateikimo stadiją valdančiųjų balsais įveikė „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio siūloma pataisa, kuria norima lengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką – nacionalinio transliuotojo vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra šeši iš 12.
Vėliau Ž. Žemaitaitis pripažino, kad svarstant projektą Seime reikės nustatyti didesnę atleidimo kartelę – bent septynių balsų.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad nacionalinio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja bent aštuoni jos nariai.
LRT taryba paragino Seimą išlaikyti dabartinę balsų kartelę.
Seimas praėjusią savaitę taip pat nusprendė trejiems metams įšaldyti transliuotojo biudžetą. Tai reiškia, kad LRT 2026, 2027 ir 2028 metais bus skiriama 79,6 mln. eurų.
Dalis žiniasklaidos bendruomenės ir opozicija visa tai vadina nederamu politikų kišimusi į LRT veiklą ir žada rengti mitingą, pastaroji dėl priimamų pokyčių žada kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Pirmadienį paskelbta apie savaitę truksiančią protesto akciją, kurioje dalyvaus LRT žurnalistai ir kiti darbuotojai, žiniasklaidos atstovai ir Kultūros asamblėja.
Tuo metu Interneto žiniasklaidos asociacija sako besitikinti, kad siūlymas lengviau atleisti LRT vadovę paskatins išsamesnes diskusijas apie transliuotojo valdymo ir finansavimo modelį, kuris atitiktų ES gerąsias praktikas, Europos Komisijos nustatytas taisykles.
Nacionalinis transliuotojas nuolat sulaukia „Nemuno aušros“ lyderio kritikos, jo iniciatyva Valstybės kontrolė šioje įstaigoje atliko auditą.
Lapkričio pradžioje partijos priimtoje rezoliucijoje žiniasklaidos priemonės kaltinamos, kad joms įtaką daro konservatoriai ir liberalai, todėl jos esą tapo „ne informacijos skleidimo, bet slėpimo, atviros propagandos ir žmonių kiršinimo priemonėmis“, o LRT vadovybė, anot rezoliucijos, atsipirko pabarimu, nors auditas neva nustatė „daugybę sunkių finansinių pažeidimų, už kuriuos bet kam kitam būtų uždėti antrankiai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas“.
