„Pastaraisiais metais Lietuvoje ir visoje ES didėja nukentėjusių ar galimai nukentėjusių vaikų skaičius, dažnėja jaunimo įtraukimas į nusikalstamą veiklą, seksualinis išnaudojimas elektroninėje erdvėje. Taip pat daugėja vyrų, nukentėjusių nuo priverstinio darbo ir priverstinės kriminalinės veiklos – jų skaičius sudaro didžiausią nustatytų prekybos žmonėmis aukų procentą.
Didesnė rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis kyla ir pažeidžiamai visuomenės grupei priskiriamiems pabėgėliams bei migrantams“, – sako Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas prof. dr. Aurelijus Gutauskas.
Vaikai paverčiami aukomis ir bendrininkais
Prof. dr. A.Gutauskas įvardija, kad pagrindinėmis prekybos žmonėmis priežastimis laikomas ekonominis skurdas, kuris neatsiriboja nuo kultūrinio skurdo. Kiekviena auka pasižymi socialiniu bei ekonominiu pažeidžiamumu – tiek nepilnamečiai, tiek suaugę.
„Sunki materialinė padėtis, socialinė atskirtis, priklausomybės ir švietimo stoka lemia, kad jie tampa pažeidžiami, ieškodami geresnio gyvenimo naiviai patiki jiems pagalbą siūlančiais asmenimis ir tampa prekybos žmonėmis aukomis. Vaikai vien dėl savo amžiaus yra pažeidžiami kur kas labiau nei daugiau gyvenimiškos patirties turintys suaugusieji“, – kalba jis.
Prekyba vaikais, daugiausiai vyriškos lyties, dažniausiai susijusi su seksualiniu išnaudojimu, priverstiniu darbu, elgetavimu. Ryški tendencija – kai organizuotos nusikalstamos grupuotės prekybos žmonėmis tikslais užsiima nelegaliu įvaikinimu visoje ES, prekyba vaikais taip pat siejama su fiktyviomis santuokomis.
Kitas nerimą keliantis reiškinys – nepilnamečių įtraukimas į narkotinių medžiagų platinimą ir auginimą, taip pat jų išnaudojimas, verčiant vykdyti kišenvagystes bei vagystes iš parduotuvių. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia atvejį, kuomet nepilnamečiai buvo apgaule išvilioti į užsienį ir ten verčiami vogti.
Pavogtas prekes jie privalėdavo atiduoti savo skriaudikams. Patys nukentėjusieji neturėjo pakankamai pinigų išlaidoms, negalėjo savarankiškai grįžti namo, jiems buvo nustatyta tam tikra tvarka ir drausmė, dėl jos nesilaikymo kildavo konfliktų.
Dar pavojingesne prekybos žmonėmis reiškinio dalimi prof. dr. A.Gutauskas vadina atvejus, kai vieni nepilnamečiai tampa aukomis, o kiti – nusikaltėlių bendrininkais. Pavyzdžiui, garsiai šalyje nuskambėjusi byla, kur nusikaltėliai susitardavo su nepilnametėmis, kad jos už piniginį atlygį surastų kitų nepilnamečių, sutiksiančių su jais lytiškai santykiauti.
Pabėgėliai ir migrantai – labiau pažeidžiami
Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro vadovo Eitvydo Bingelio, kertinį vaidmenį kovoje su prekyba žmonėmis vaidina prevencija, tačiau iššūkių kelia tai, kad nėra baigtinio sąrašo, kas priskiriama prekybai žmonėmis – tendencijos nuolat keičiasi, prekybos formos ir metodai plečiasi, tampa labiau subtilūs ir sunkiau identifikuojami.
„Svarbu vykdyti prevenciją bei užtikrinti realią pagalbą nukentėjusiems – aktyviai identifikuoti aukas, ypač tarp pažeidžiamų grupių, stiprinti mokymus, kad tiek institucijos, tiek visuomenė gebėtų atpažinti prekybos žmonėmis požymius. Būtina plėsti specializuotas paslaugas nukentėjusiems, ypač vaikams ir migrantams“, – įsitikinęs jis.
Migrantai ir pabėgėliai iš karo zonų yra ypač pažeidžiami. Dažnai jie atvyksta patyrę stiprių emocinių sukrėtimų, traumų, neturėdami pinigų, yra pasirengę griebtis bet kokio darbo, kad išlaikytų save ir šeimą. Dėl šių priežasčių atvykėliai gali lengviau pakliūti į prekybos žmonėmis pinkles, todėl būtina visapusiškai padėti šiems žmonėms.
Pasak E.Bingelio, padėti išties stengiamasi įvairiais būdais. IOM Vilniaus biuras šiuo metu dėl nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimo Lietuvoje bendradarbiauja su Nacionaline asociacija prieš prekybą žmonėmis.
Bijo kalbėti ir kaltina save
Darbo migracija į Lietuvą nuolat auga, o tai reiškia, kad auga ir galimo migrantų išnaudojimo rizika, įsitikinęs IOM Vilniaus biuro teisininkas ir tyrimų koordinatorius Vytautas Ežerskis.
„Į Lietuvą dažniausiai atvyksta asmenys iš trečiųjų šalių – Baltarusijos, Kirgizijos, Uzbekijos, Tadžikijos, kur atlyginimai yra žymiai mažesni nei Lietuvoje. Kai kuriose iš jų žmonės per mėnesį uždirba apie 80-100 eurų, o Lietuvoje tiek pasiūlo už vieną darbo dieną. Prekeiviai žmonėmis tuo naudojasi, kad palenktų žmones išnaudojimui ar nelegaliam darbui“, – kalba jis.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu kalbama ir apie galimai išaugsiantį pabėgėlių iš Ukrainos srautą. Dėl suintensyvėjusių karo veiksmų, strateginės infrastruktūros sunaikinimo dalis miestų liko be elektros ar šildymo, tad atšalus orams, tai gali priversti žmones palikti namus.
„Svarbu, kad procesai, skirti padėti migrantams ir pabėgėliams, būtų humaniški, o migrantai turėtų galimybę gauti visą reikalingą informaciją apie situaciją šalyje.. Turime Migracijos informacijos centrą “Renkuosi Lietuvą”, kur tiek užsieniečiai, tiek Lietuvos piliečiai gauna konsultacijas visais klausimais apie atvykimą į šalį. Ši veikla ypač svarbi dabar, Rusijos karo Ukrainoje kontekste, kai migracijos mastai auga – į Lietuvą atvyksta vis daugiau užsieniečių iš trečiųjų šalių, prieglobsčio prašytojų, darbo migrantų“, – nuomone dalijasi V.Ežerskis.
„Kitas gerosios praktikos pavyzdys – jau anksčiau atvykusių ukrainiečių įtraukimas į Lietuvos policijos vykdomą prevencinį darbą informuojant apie prekybos žmonėmis pavojus. Ukrainiečiai gali labiau pasitikėti savo tautiečiais ir jaučiasi užtikrinčiau dalindamiesi patirtimi ir kylančiais sunkumais. Pasiteisinusi priemonė yra ir virtualus policijos patrulis, kai stebima virtuali erdvė, pavyzdžiui, darbo skelbimai, skirti ukrainiečiams, kurie yra įtartini ar siūlo galimai neteisėtą darbą užsienyje“, – vardija pašnekovas.
Anot prof. dr. A.Gutausko, prekyba žmonėmis ne veltui vadinama latentiniu nusikaltimu. Jį slepia ir nusikaltėliai, bijantys bausmės, ir nusikaltimų aukos, dažnai nesuprantančios, kad tapo aukomis, kaltinančios save, ir net specialistai, esantys arčiausiai pažeidžiamų asmenų. Pavyzdžiui, viena iš priežasčių, kodėl seksualiai išnaudotos moterys ir merginos vengia kreiptis į teisėsaugą, yra baimė būti apkaltintoms netinkamu elgesiu, nusikaltimo išprovokavimu, prostitucija, parsidavinėjimu.
„Taip yra ne tik dėl žinių trūkumo, bet ir dėl efektyvios pagalbos sistemos nebuvimo. Neseniai Kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupė (GRETA), vertindama situaciją Lietuvoje, konstatavo, kad institucijos turėtų užtikrinti visų prekybos žmonėmis aukų nustatymą, suteikti joms pagalbą ir apsaugą.
Ypač reikėtų stiprinti darbo inspektorių vaidmenį nustatant prekybą žmonėmis priverstiniam darbui, nukentėjusių vaikų nustatymui sukurti mechanizmą, kad būtų atsižvelgiama į jų poreikius, individualias aplinkybes ir pirmiausia būtų užtikrinti vaiko interesai, tobulinti prekybos žmonėmis aukų identifikavimą tarp prieglobsčio prašytojų, teisėtų ir neteisėtų migrantų“, – vardija jis.
Pašnekovas primena, kad nukentėjus nuo prekeivių žmonėmis arba įtariant, kad jumis ar artimaisiais ketina pasinaudoti prekeiviai žmonėmis, reikėtų nedvejoti ir kreiptis į artimiausią teisėsaugos instituciją arba Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyrių.
Taip pat visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, smurto, apgavystės atveju tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
