Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vaikų psichiatrė: lytiškumo nesuvokimas smurto nepateisina

Pasak psichiatrės S.Stanaitienės, tėvai patys turėtų skatinti pokalbius apie lytiškumą, o ne laukti, kol vaikas paklaus, kas darosi su jo kūnu.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Pasak psichiatrės S.Stanaitienės, tėvai patys turėtų skatinti pokalbius apie lytiškumą, o ne laukti, kol vaikas paklaus, kas darosi su jo kūnu.
Šaltinis: 15min
0
A A

„Dabar stebime tendenciją, kad bręsti fiziškai vaikai pradeda vis anksčiau, o psichologinė branda užsitęsia“, – sako vaikų ir paauglių psichiatrė Sigutė Stanaitienė. Jos teigimu, nesuvokdamas savo seksualinių impulsų ir neturėdamas su kuo apie tai pasikalbėti, visą tokiame amžiuje kylančią sumaištį paauglys gali nukreipti į agresyvų elgesį.

– Faktai, sukrėtę net teisėsaugininkus: 13–metė alytiškė atvyko į Vilnių pasimatyti su 14–mečiu, su kuriuo susipažino socialiniame tinkle. Paauglys įtariamas mergaitės nužudymu, taip pat tiriama, ar ji nebuvo išžaginta. Kaip manote, koks konfliktas tarp jų galėjo kilti?

– Apie šį konkretų atvejį kalbėti negaliu, nes tai pažeistų profesionalumo principus. Be to, mes nežinome detalių apie šiuos vaikus, jų šeimas ir t.t. Tačiau apskritai kalbant apie agresyvų, smurtinį vaikų ir paauglių elgesį, galiu pasakyti, kad konflikto tarp jų galėjo ir nebūti. Smurtinio elgesio priežasčių yra labai daug.

Nepilnamečiai seksualiniai smurtautojai skirstomi į kelias grupes. Viena – paaugliai, kurie naudoja prievartą, nes labai mažai žino apie seksą. Kita grupė – agresyvūs paaugliai, kurie jaučiasi bejėgiai ir smurtą naudoja norėdami įrodyti sau ar kitam savo dominavimą.

– Bet ar neturėtų stebinti ir nerimą kelti faktas, kad tokio amžiaus žmogus, galimai negavęs, ko nori, griebiasi smurto? Ar tai kerštas už bręstančio vyriškumo sumenkinimą, savo nuotaikos ir jėgos nevaldymas, nesuvokimas, kokios gali būti agresijos pasekmės?

– Šiuo požiūriu vaikai nesiskiria nuo suaugusiųjų. Kai kurie mūsų, negavę to, ko nori, pradeda elgtis agresyviai. Jeigu auka nesutinka su kokiomis nors sąlygomis ir ima priešintis, smurtautojas gali panaudoti kraštutines priemones.

– Kaip dažnai tenka susidurti su paaugliais, kurių lytinė branda pasireiškia didėjančiu agresyvumu? Ar agresiją galima sieti su laikotarpiu, kai vaikas tampa paaugliu ir ima suvokti, kas yra lytiškumas?

– Paauglystės laikotarpiu žmogaus pasikeitimai yra itin ryškūs – keičiasi ne tik išvaizda, bet ir hormoninė pusiausvyra. Dabar stebime tendenciją, kad bręsti fiziškai vaikai pradeda vis anksčiau, o psichologinė branda užsitęsia.

Paauglys mato ne tik besikeičiantį savo kūną, jis taip pat ima jausti potraukius, kurių nesupranta. Ir nežino, ar šiuos potraukius reikia slopinti, kaip juos valdyti.Paauglys mato ne tik besikeičiantį savo kūną, jis taip pat ima jausti potraukius, kurių nesupranta. Ir nežino, ar šiuos potraukius reikia slopinti, kaip juos valdyti. Be abejo, tai kelia sumaištį, tačiau savo seksualinių impulsų ir lytiškumo nesuvokimas smurto nepateisina. Vieni atsirandančius impulsus konstruktyviai išnaudoja – aktyviai mokosi, sportuoja, bendrauja. Bet yra ir kitokių paauglių, kurie savo aplinkoje neturi teigiamo pavyzdžio ar nežino, su kuo pasikalbėti apie jam tuo metu labai svarbius dalykus. Tokiu atveju visą sumaištį paauglys gali nukreipti į agresyvų elgesį.

– Kai jūs minite aplinką ir teigiamo pavyzdžio turėjimą, omenyje turite tėvus ar draugus?

– Ir tėvus, ir draugus, ir apskritai savo bendruomenę. Vaiką formuoja ne tik tėvai, draugai, bet ir visuomenė, kurioje matome smurtą, patyčias, neapykantą. Vaikas turi pažinti, suvokti, kas yra kas. Vienas ir savarankiškai jis to nepadarys.

– Tobulu atveju, jis turėtų nebijoti ir išdrįsti paklausti, „kas vyksta su mano kūnu ir kodėl aš taip jaučiuosi?“

– Tobulu atveju, vaiko supažindinimas su jo kūnu ir būsimais pokyčiais turėtų prasidėti nuo mažų dienų. Žinoma, tuo turėtų pasirūpinti tėvai. Jie neturi laukti, kol vaikas paklaus, o pokalbius apie lytiškumą skatinti patys.

– Minėtų paauglių pažintis prasidėjo virtualiai. Ar tokiame amžiuje žmogus jau gali nepasitikėti, abejoti, atsargiai vertinti kitą, jo lūkesčius ir pasiūlymus?

– Pamatinis pasitikėjimas pradeda formuotis ankstyvame amžiuje – nuo gimimo iki 1,5 metų. Susidūrus su nauja aplinka, vaikas ima joje įsitvirtinti ir labai svarbu, koks bus jo santykis su suaugusiais žmonėmis. Vaikas, priklausomai nuo tos aplinkos reakcijų, santykių su juo, ima pasitikėti arba nepasitikėti.

Taip pat svarbu ir tai, kad įžengęs į paauglystę žmogus po truputį atitrūksta nuo savo šeimos ir stengiasi įsilieti į bendraamžių ratą. Čia jam taip pat aktualus pasitikėjimo ir nepasitikėjimo klausimas – tėvai ir mokytojai atsiduria antrame plane, nes tuo metu svarbiausia yra įgyti pasitikėjimą tarp draugų. Kaip žinome, bendravimas tarp jų, kaip ir naujos pažintys, aktyviai persikelia į virtualią erdvę.

– Bendraudamas joje, žmogus ne visada gali suvokti kito nuotaikas, emocijas. Apskritai, tu tik matai, kas ir ką tau sako, bet nežinai, kodėl ir kaip tai sako, dingsta esminė bendravimo turinio dalis. Kiek tai pavojinga pažinčių troškimo vedamam paaugliui?

– Tai labai pavojinga ne tik paaugliui, bet ir visiems žmonėms, nes niekada nežinai, kas sėdi prie kito kompiuterio. Tėvai turėtų žinoti, kas yra saugus internetas ir visa tai papasakoti vaikui, vos jam ėmus naudotis kompiuteriu ir internetu. Ne tik papasakoti, bet ir prižiūrėti, ką internete veikia jų vaikas, kur ir kokius savo duomenis skelbia ir t.t.

– Nemanote, kad tokia „intervencija“ kaip tik gali paskatinti slapukauti ir savo tėvų neklausti tų klausimų, apie kuriuos čia kalbame?

– Žinoma, jeigu tokia priežiūra atsiras tik paauglystėje, ji sulauks tik priešiškumo, nes bus suprantama kaip kontrolė. Tačiau jeigu vaikas nuo mažens jaus ir žinos, kad tėvams svarbu, ką jis veikia internete, jam toks tėvų rūpestis bus natūralus ir paauglystėje. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min