Prisiminti Lapių sąvartyne nelegaliai besidarbuojančius asmenis privertė šią savaitę įvykusi nelaimė. Trečiadienį sąvartyne atliekas stumdęs traktorius, važiuodamas atbuline eiga, suvažinėjo 36 metų moterį. Įtariama, kad nelaimėlė nespėjo pasitraukti nuo mašinos, kuri ją mirtinai traumavo. Dėl šio įvykio Kauno rajono policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Žuvusi moteris – viena iš nuolatinių varguolių, beveik kasdien apsilankančių sąvartyne. Tačiau ji nėra pirmoji, patekusi po sąvartyno traktoriaus ratais. Pernai gruodį panašiomis aplinkybėmis mirė dar viena sąvartyno „darbininkė“.
„Tai – socialinė problema, kurią reikia spręsti ne sąvartyno administracijai, bet rajono valdžiai. Juk visi jie – rajono gyventojai“, – įsitikinęs bendrovės „Kauno švara“, kuriai pavaldus Lapių sąvartynas, generalinis direktorius Dalius Tumynas.
Pašnekovas pasakojo, kad į sąvartyną ateinantys žmonės buvo ne kartą įspėti nebegrįžti. Tačiau visi bandymai gražiuoju ir griežtai išprašyti nekviestus „pagalbininkus“ buvo nesėkmingi.
„Toks jų gyvenimo būdas. Jie prasimaitina iš to, ką vertingo randa sąvartyne. Galbūt, jei turėtų alternatyvų minimalių pajamų šaltinį, atsisakytų savo amato“, – sakė „Kauno švaros“ vadovas.
Į sąvartyną eina ne tik varguoliai
Stereotipą, kad į sąvartyną eina tik gyvenimo sunkumų prispausti, asocialūs žmonės, paneigia Kauno rajono seniūnijų darbuotojai. Pasak Lapių seniūno Rimanto Stankaus, dalis „sąvartyno žmonių“ iš tiesų yra varguoliai, einantys ten ieškoti uždarbio. Tačiau yra ir tokių, kurie turi darbą, gauna paramą, bet vis tiek užsuka į sąvartyną.
Vienas vietos gyventojas man yra sakęs, kad dirba sargu. O laisvu metu eina į sąvartyną, nes taip gali papildomai užsidirbti. Yra ir tokių, kurie ateina ieškodami senos duonos. Ja maitina auginamus gyvulius
„Vienas vietos gyventojas man yra sakęs, kad dirba sargu. O laisvu metu eina į sąvartyną, nes taip gali papildomai užsidirbti. Yra ir tokių, kurie ateina ieškodami senos duonos. Ja maitina auginamus gyvulius“, – pasakojo Lapių seniūnas.
Tarp sąvartyno „darbininkų“ yra ne tik Lapių, bet ir kitų, netoliese esančių gyvenviečių, kaimų, gyventojų. Trečiadienį žuvusi moteris gyveno Domeikavoje. Į sąvartyną ji reguliariai atvykdavo kartu su savo motina.
„Tokių šeimų, kur tėvai kartu su vaikais kartu eina į sąvartyną kaip į darbą, nemažai“, – tikino R.Stankus.
Apsaugai nėra pinigų
Lapėse sąvartynas veikia nuo 1973 m. Per tuos metus buvo ne vienas bandymas uždrausti į teritoriją patekti nelegaliems „darbininkams“. Tačiau visi jie buvo nesėkmingi. Maža to, neretai išvaryti varguoliai imdavo kerštauti: buvo padegę sąvartyne esančias atliekas, karpė tvoras, vogė degalus iš teritorijoje paliktų transporto priemonių.
Ieškant būdų, kaip išvengti nelaimių, per kurias nukenčia nelegalūs „darbininkai“, sąvartyno vadovai svarstė net galimybę juos oficialiai įdarbinti.
„Tačiau tai padaryti būtų labai sunku, nes jie – ne pats geriausias kontingentas. Daugumos tokių žmonių nepriversti elgtis pagal taisykles, laikytis reikalavimų“, – sakė Lapių sąvartyno viršininkas Paulius Kapitanovas.
Ne kartą buvo kalbama ir apie sąvartyno teritorijos apsaugą. Šiuo metu sargas budi tik administraciniame pastate, nes rimtesnei apsaugai nėra pinigų.
„Teritorija didžiulė, todėl norint užtikrinti tinkamą apsaugą reikėtų ne vieno ar dviejų papildomų žmonių, bet samdyti visą saugos tarnybą. Lėšų tam neturime. Todėl yra taip, kaip yra“, – neslėpė P.Kapitanovas.
Kiek galima uždirbti sąvartyne?
Prieš porą metų Socialinių tyrimų instituto atstovės Donatos Petružytės atliktas tyrimas parodė, kad sąvartyne „dirbantys“ žmonės per mėnesį gali uždirbti iki 2–4 tūkst. Lt. Kariotiškių sąvartyno atvejį nagrinėjusi tyrėja nustatė, kad vienas žmogus įprastai dirbdamas galėjo uždirbti apie 100–300 Lt per dieną, 500–1 500 Lt per savaitę, taigi, 2–4 tūkst. Lt per mėnesį. Intensyvaus darbo ar sėkmės atveju mėnesio uždarbis galėjo siekti 8 tūkst. Lt ar net daugiau.
