Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 11d. 21:05

Vakcinos sukelia vėžį: ar tikrai?

Mitingas prieš skiepus
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Mitingas prieš skiepus

Tūkstančiai feisbuko vartotojų Lietuvoje dalijasi informacija apie vakcinų kenksmingumą „įrodantį“ tyrimą. Nenuostabu, skaičiais ir lentelėmis papuoštą tekstą nesunku supainioti su moksliniu darbu.

Socialiniame tinkle skelbiama nuotrauka ir įrašas, kuriuo siekiama perspėti apie vakcinų žalą. Teigiama, esą rasta įrodymų, kad vakcinos yra užkrėstos kancerogenais.

15min nuotr./Įrašas socialiniame tinkle
15min nuotr./Įrašas socialiniame tinkle

Dviem identiškais įrašais pasidalinta 1,7 tūkst. kartų, o tai reiškia, kad savo naujienų sraute juos matė dešimtys tūkstančių feisbuko vartotojų.

Pateikiamų teiginių paletė – plati. Skaitytojus bandoma įtikinti, kad organizacijos „Corvelva“ mokslininkai nustatė, jog „Priorix-Tetra“ vakcinoje rastos medžiagos gali sukelti vėžį.

Abejotini šaltiniai

„Priorix-Tetra“ vakcina Lietuvoje nėra naudojama, todėl mūsų šalies gyventojams pagrindo nerimauti dėl platinamos informacijos nėra. Panašu, kad nerimauti nereikėtų ir gyvenantiems ten, kur vakcina naudojama.

Pirmiausia įrašas socialiniame tinkle yra pažodžiui išversta tinklalapio naturalnews.com publikacija. Dėl melagingų pareiškimų ir vartotojų taisyklių nesilaikymo tinklalapis buvo ne kartą pašalintas iš „Google“ paieškos sistemos, vaizdo įrašai buvo pašalinti iš „Youtube“ platformos. Šiemet dėl reklamos platinimo taisyklių nesilaikymo puslapį pašalino ir feisbukas.

15min nuotr./Naturalnews.com antraštė
15min nuotr./Naturalnews.com antraštė

Feisbuke platinamo tyrimo išvadas vaizdo įraše įgarsino naturalnews.com įkūrėjas Mike'as Adamsas. Pastarasis – melagingų naujienų verslo veteranas, dar 1999 m. užsidirbęs 400 tūkst. dolerių iš paranojos dėl prognozuotų masinių kompiuterių gedimų įžengus į naująjį tūkstantmetį.

Užsidirbti M.Adamsui pavyko sukuriant pastovų lankytojų srautą, remiantis sąmokslo teorijomis.

Tikriausiai ne sutapimas, kad naturalnews.com tinklalapyje, neigiančiame modernios medicinos pasiekimus, galima įsigyti vadinamosios alternatyvios medicinos priemonių.

Slapti metodai

Tuo tarpu tyrimą atlikusi laboratorija, įraše įvardijama „Corvelva“ vardu, yra visuomeninė Italijos organizacija, kovojanti su privalomu vakcinų naudojimu. „Corvelva“ – žodžių junginio italų kalba „Veneto regiono vykdomasis komitetas laisvei nuo vakcinų“ trumpinys.

Brighteon.com vaizdo įrašo stop kadras/Naturalnews.com įkūrėjas Mike'as Adamsas
Brighteon.com vaizdo įrašo stop kadras/Naturalnews.com įkūrėjas Mike'as Adamsas

Tiek šis, tiek ankstesni organizacijos tyrimai sulaukė priekaištų dėl akademiniams darbams privalomų reikalavimų nesilaikymo. Pavyzdžiui, „Corvelva“ tyrime dėl „Priorix-Tetra“ vakcinos beveik neapibūdinamas tyrimo metodas.

Kalbama apie tai, koks metodas naudojamas, tačiau nesileidžiama į detales. Tai reiškia, kad rezultatus patikrinti norintys mokslininkai negalėtų to padaryti, o neatkartojami rezultatai negali būti laikomi moksliniais.

„Corvelva“ nenurodo, kokioje laboratorijoje tyrimas buvo atliktas, nepaaiškina, kodėl buvo tirta tik viena vakcinų partija. Tyrimas išspausdintas savarankiškai, o tai reiškia, kad, be tyrimą atlikusių mokslininkų, pateikiamų rezultatų prieš publikuojant niekas netikrino.

15min nuotr./Organizacijos „Corvelva“ skiltis „apie mus“
15min nuotr./Organizacijos „Corvelva“ skiltis „apie mus“

Kitaip tariant, nepatikrintame ar nepatikrinamame darbe pristatomi teiginiai gali skelbti bet kokią informaciją.

Nors savaime tai nediskredituoja tyrimo, kyla klausimas, kodėl aptikus potencialiai pavojingas vakcinas tyrimą pakartoti leidžianti metodologija lieka paslėpta. Jei siekiama įrodyti, kad vakcinos – kenksmingos, kitų mokslininkų atkartoti tyrimai leistų tai neginčijamai patvirtinti.

Tai, kad tyrimą atliko suinteresuota grupė, kurios rezultatais dalijasi antra suinteresuota grupė, prekiaujanti alternatyvios medicinos preparatais, kelia abejonių dėl tyrimo objektyvumo.

Socialiniame tinkle plintančiuose įrašuose nė žodžiu neužsimenama apie pateikiamų šaltinių patikimumą.

15min nuotr./Įrašas socialiniame tinkle
15min nuotr./Įrašas socialiniame tinkle

„Abortuotų embrionų ląstelės“

Feisbuko įraše teigiama, kad „vakcinos kuriamos naudojant abortuotų žmogaus embrionų ląsteles, žinomas kaip MRC-5 ir WI-38“. Šis teiginys nėra klaidingas.

MRC-5 ląstelės yra sukurtos iš 1966 m. nutraukto nėštumo vaisiaus plaučių ląstelių mėginio. MRC-5 išties naudojamos kai kurių vakcinų gamyboje.

Taip yra todėl, kad virusai, skirtingai nei bakterijos, nesidaugina išorinėje terpėje. Virusai auga tik gyvose ląstelėse. Dėl to virusiniams susirgimams gydyti skirtų vakcinų gamybai reikalingos būtent tokio pobūdžio ląstelės.

Vis dėlto į žmogaus organizmą MRC-5 nėra suleidžiamas. Efektyviam skiepui reikalingi ląstelėje užaugę virusai, sunaikinantys ląstelę, kurioje užaugo.

„Wellcome Image Awards“ nuotr./Žmogaus plaučių ląstelės DNR
„Wellcome Image Awards“ nuotr./Žmogaus plaučių ląstelės DNR

Būtent tai paneigti bando „Corvelva“ tyrimas. Autorių teigimu, jiems ne tik pavyko rasti MRC-5 ląstelių liekanų, tačiau jų būta tiek daug, kad pavyko išskirti 53 metų senumo vaisiaus genomą.

Tačiau mokslininkai nėra detalizavę tyrimo metodo, todėl neįmanoma patikrinti rezultatų patikimumo.

Dėl tos pačios priežasties nėra įmanoma vertinti teiginių apie galimą vakcinų įtaką vėžiniams susirgimams. Nedetalizuojama, kurie MRC-5 genai pakitę, nepaaiškinama, kaip jie pakitę, ar kokią įtaką pakitimai daro vėžiniams susirgimams.

Vertinti teiginių apie tai, esą žmones tyčia bandoma užkrėsti vėžiu, nesiimsime.

Dalis socialiniuose tinkluose platinamo įrašo teiginių – skirti manipuliuoti nuomone. Informacija pateikiama kaip neginčijamas faktas, nors pateikiamos vieno tyrimo išvados.

Ne iki galo moksliniams darbams taikomus reikalavimus atitinkantis tyrimas naudojamas daryti toli siekiančioms išvadoms. Kai kurie informacijos šaltiniai yra pagarsėję melagingos informacijos sklaida.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Komentarai: 26

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min