Pataisų neatsisakys
Valdantieji neplanuoja atsisakyti įstatymo pataisų, lengvinančių nacionalinio transliuotojo LRT vadovo atleidimą iš pareigų, jos toliau bus svarstomos, kai pasveiks Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Tai paaiškėjo po ketvirtadienį vykusio valdančiosios koalicijos lyderių susitikimo pas Seimo pirmininką Juozą Oleką.
„Kol kas laukiame, kokia situacija yra su Kęstučio Vilkausko sveikata, ir tada vertinsime, ar galime šiemet, ar kitais metais svarstyti šį klausimą“, – sakė Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
„Aš įsivaizduoju, kad iki to laiko, kol paaiškės, turbūt įvyks ir visokių įvairių diskusijų, nes suinteresuotų pusių labai daug, tačiau poreikį pataisoms mes matome ir manome, kad jas reikėtų daryti“, – pridūrė ji.
Turi nagrinėti iki galo, jokios darbo grupės nereikia
Tą patį kalbėjo ir „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Ligita Girskienė.
„Turime nagrinėti iki galo, dabar pasitraukti nėra kur ir nėra tikslo pasitraukti, kadangi pataisos yra reikalingos, nėra poreikio tiesiog atsitraukti“, – sakė L. Girskienė.
R. Žemaitaitis sakė nematąs reikalo sudaryti ir kokią nors darbo grupę aptarti LRT įstatymo pakeitimus.
„Nebent sudaryti darbo grupę, kuri ištirtų, ar Agnės Širinskienės katinas nebus per senas, kada reikės atleisti direktorę (...). Opozicija toliau tyčiojasi iš valstybės, ji nori sudaryti grupę, kuri tyčiotųsi iš jų pačių pateiktų pasiūlymų. Tai tikrai galiu pasakyti, kad tokių pasiūlymų mes nenagrinėjame ir nenagrinėsime. Komitetas jau padarė svarstymus ir daryti kažkokią papildomą valdybos darbo grupę visiškai nėra pagrindo“, – tvirtino „aušrietis“.
Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė tvirtino, kad frakcija neplanuoja pokyčių ir Kultūros komiteto sudėtyje.
„Komitete valdančiosios daugumos yra keturi atstovai, opozicijos – trys, ir nereikia ten pirmininko lemiamo balso. Net jeigu tai būtų pakaitinis kažkuris žmogus, daugumą vis tiek turi koalicija“, – sakė O.Leiputė.
LRT taryba neturi atsistatydinti
Ji skeptiškai įvertino prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingos Ruginienės siūlomą išeitį iš situacijos, kad turėtų in corpore trauktis LRT taryba, tuomet turėtų atsistatydinti ir nacionalinio transliuotojo vadovė bei jos pavaduotojas.
„Nemanau ir nematau poreikio atsistatydinti LRT tarybai. (...) Būtent, kad LRT taryba imasi veiksmų, jų atsakomybėje yra matyti ir audito rezultatus, ir ten esančius dalykus, tai atsistatydinimą matyčiau, viena vertus, kaip galimą sprendimą, kita vertus, ir kaip tokį nubaudimą už tai, kad dirba. Manau, kad LRT taryba pati turi apsispręsti ir iš šono siūlymo bent jau aš savo vardu tai neteikčiau. Manau, kad jie stengiasi dirbti“, – teigė O. Leiputė ir pabrėžė, kad tai jos asmeninė nuomonė.
Premjerės ir prezidento pozicija: reikia nuleisti garą
Daliai visuomenės protestuojant dėl Seime skubos tvarka siekiamų priimti pataisų, lengvinančių visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką, premjerė Inga Ruginienė ketvirtadienį paragino atsistatydinti LRT tarybą greičiau, nei ji planuoja spręsti šį klausimą.
I. Ruginienė taip pat paprašė Seimo atsitraukti nuo baigiamų priimti pataisų, kuriomis būtų pakeista LRT vadovo atleidimo tvarka.
Anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda irgi pareiškė, kad jeigu neįmanoma nuraminti aistrų, atsistatydinti turėtų tiek taryba, tiek administracija.
Tokį sprendimą anksčiau pasiūlė ir dabartinė LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė bei maždaug du trečdaliai transliuotojo darbuotojų.
Taryba šį klausimą žadėjo svarstyti sausio 20 dieną.
I. Ruginienė taip pat paragino Seimui nepriimti pataisų, kurios sudarytų galimybę LRT tarybai lengviau atleisti generalinį direktorių.
„Man atrodo, kad šiandien abi pusės tikrai pasiekė aukštą emocinį lygį ir toks sprendimas būtų tinkamas visiems. Turime susėsti ir šitą klausimą išspręsti kartu“, – sakė premjerė.
Pasak jos, jeigu reikamus žingsnius padarytų LRT taryba ir Seimas, Vyriausybė prisiims lyderystę, įtraukiant suinteresuotas puses, parengti „normalų projektą“ ir pateikti jį parlamentui.
Anot ministrės pirmininkės, siūlomame įstatyme būtų užtikrinta nepriklausoma LRT redakcijos veikla, ginamas laisvas žodis ir patobulinta LRT valdysena.
Ji svarstytina pavadino ir idėją, kad politikai negalėtų skirti narių į LRT tarybą.
„Labai tikiuosi, kad visos pusės išgirs ir šiandien, artėjant Kalėdoms, labai tikiuosi, kad mes galėsime susitarti dėl taikos ir surasti reikiamus sprendimus“, – kalbėjo I.Ruginienė.
Pasak jos, šiuo metu Seime esančių pataisų priėmimo procesas buvo absoliučiai nepriimtinas.
„Pilietinis susipriešinimas pasiekė per aukštą lygį. Žmonės lauke neturi šalti, Seimas neturi posėdžiauti naktimis apie katinus. Toks besivystantis procesas, koks buvo iki šiol, turi būti stabdomas“, – sakė premjerė.
Ketvirtadienio posėdis atšauktas
LRT įstatymo pataisos, lengvinančios nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą, įstrigo per jų svarstymą Kultūros komitete sunegalavus pirmininkui socialdemokratui K.Vilkauskui. Per nuotolinį komiteto posėdį ketvirtadienį jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis išvežtas į Santaros klinikas atlikti tyrimų.
Ketvirtadienio vakarą turėjo vykti nenumatytas Seimo posėdis, kuriame būtų pradėta minėtų pataisų priėmimo procedūra, tačiau jį teko atšaukti. Plenariniame posėdyje projekto negalima priiminėti, kol pagrindinis komitetas, tai yra Kultūros, neapsvarstė visų projektui pateiktų pasiūlymų.
Per neeilinį Kultūros komiteto posėdyje ketvirtadienį turėjo būti apsvarstyta apie 470 pasiūlymų LRT įstatymo pakeitimo projektui.
Dauguma jų yra opozicinių politikų, šiems taip siekiant vilkinti pataisos priėmimą taikant parlamentinę filibusterio taktiką.
BNS rašė, kad praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė valdančiųjų socialdemokratų, „valstiečių“ ir „aušriečių“ LRT įstatymo pakeitimo projektui, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius gali būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Per svarstymo stadiją netikėtai buvo pritarta opozicijos pasiūlymui, kad visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių viešo konkurso būdu penkeriems metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia taryba slaptu balsavimu, o dėl nepasitikėjimo jis gali būti atleistas tik tuo atveju, jeigu Seimo narės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia juo nepasitikėjimą.
Per priėmimo procedūrą ši redakcija turi būti pakeista. Pakeitimą valdančioji koalicija siekė priimti skubos tvarka dar šią savaitę.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei praėjusią ir šią savaitę surengtuose mitinge prie Seimo dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
