Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Valdovų rūmuose bus pagerbtos plačiausiai nuskambėjusios žmogaus teisių iniciatyvos

Valdovu rūmai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Valdovu rūmai
Šaltinis: 15min
0
A A

Jau šį trečiadienį ketvirtuosiuose Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose bus pagerbti 2016-aisiais lygybės ir įvairovės srityje pasižymėję asmenys, organizacijos, jų idėjos, projektai, iniciatyvos ir poelgiai.

Iš jų plačiausiai visuomenėje nuskambėjusiems bus skirtas specialus „Metų proveržio“ apdovanojimas. Kaip pretendentai į šį apdovanojimą vertina savo pasiekimus ir kokius tikslus kelia šiandien?

Net dvi iš trijų kategorijoje „Metų proveržis“ nominuotų iniciatyvų skatina visuomenėje dialogą apie LGBT+ (lesbietes, gėjus, biseksualius ir translyčius) asmenis. Pirmoji plačiai nuskambėjusi iniciatyva yra interneto platforma išgir̃stì, kurios tikslas – sukurti saugią erdvę LGBT+ ir jų aplinkoje esantiems žmonėms, kuriems baisu atsiverti. Portale isgirsti.lt pateikiama glausta ir sisteminga informacija, skirta LGBT+ žmonėms, jų šeimos nariams, mokytojams ir psichologams. Platforma taip pat siūlo emocinės paramos paslaugą – el. paštu ją teikia panašios patirties turintys „Jaunimo linijos“ savanoriai. Bene labiausiai išgir̃stì išgarsino pernai gegužę ir birželį pristatyti vaizdo pasakojimai, kuriuose savo istorijomis pasidalino ir visuomenėje žinomi žmonės: dainininkas Rafailas Karpis, verslininkė Agnė Grigaliūnienė, laidų vedėja Eglė Daugėlaitė-Kryževičienė ir kiti. Vaizdo įrašai interneto svetainėje „Youtube“ buvo peržiūrėti beveik 100 000 kartų.

VIDEO: "išgirsti" patirtys (tyzeris)

Prie šių vaizdo įrašų dirbęs platformos savanoris, aktorius, grupės „Liūdni slibinai“ narys Dominykas Vaitiekūnas nutarė atsiverti ir pats. Pasidalinęs išgyvenimais ir draugų reakcijomis į atsiskleidimą, jis sulaukė daug palaikymo.

„Džiaugiuosi ne tik dėl asmeninio palaikymo, bet ir dėl to, kad mums vis tik pavyko nufilmuoti 11 vaizdo pasakojimų. Iš vienos pusės džiugu, o iš kitos liūdna, nes daug istorijų taip ir liko už kadro, – pasakoja D.Vaitiekūnas. – Žmonės lyg ir nori kalbėti, bet kai reikia tai daryti viešai, jiems sunku. Ir aš juos suprantu. Atsiverti – tai nėra sukaupti drąsą vienam „youtube‘iniam“ video. Tai ilgas procesas iki istorijos pasakojimo ir visas procesas po jo. Klausydamas tų užkadrinių istorijų supratau, kad patirtys labai įvairios, kai kurios be galo skaudžios ir, deja, tos homofobijos daugiausia yra artimoje aplinkoje, neretai ir kiekvieno iš mūsų viduje. Matyt, kiekvienas iš mūsų turi teisę nuspręsti, kada, kur ir kam atsiverti, kada ateina laikas įveikti save. Deja, kol savęs neįveiksime, neįveiksime ir stigmos.“

Būti išgirstiems platforma taip pat pasiūlė socialiniame tinkle „Facebook“ – čia savo istorijomis galima dalintis anonimiškai.

„Ne visi jaučiasi saugiai kalbėdami apie save, tačiau kartu pastebiu, jog viešumoje kalbėti apie LGBT+ žmones nebėra toks didelis tabu. Ši tema po truputį išlipa iš sensacijų ir skandalų skilties, pereina į socialinių temų lauką. Prieš tai vyravo karnavalinis LGBT+ įvaizdis. Pasidaliję savo istorijomis ir paskatinę tai padaryti kitus, norėjome pasakyti, jog žmonės yra įvairūs, ir kad kiekvienas nori ir turi teisę jaustis gerai“, – sako D.Vaitiekūnas. Pasak išgir̃stì savanorio, džiugu, jog šiuo projektu viskas nesibaigė. Netrukus po to režisierius, aktyvistas Romas Zabarauskas ir fotografė Arcana Femina išleido knygą „Lietuva atsiskleidžia: 99 LGBT+ istorijos“. Šiandien didžiausiais iššūkis, sako D.Vaitiekūnas, išlaikyti šių savanorišku darbu paremtų socialinių iniciatyvų tęstinumą.

Birželį trečiąkart Vilniuje vyko „Baltic pride“ eitynės „Už lygybę!“. Su šūkiu „Mes esame žmonės – ne propaganda!“ į centrinę sostinės gatvę išėjo daugiau nei 3000 žmonių iš Lietuvos ir viso pasaulio, tarp jų Europos Parlamento nariai, Lietuvos bei užsienio politikai, tarptautinių organizacijų atstovai. Organizatoriai džiaugėsi, jog pirmą kartą dėl to, kad eitynės įvyktų, LGBT+ bendruomenei nereikėjo kovoti teismuose, o pats renginys praėjo be rimtesnių incidentų.

Tikėkimės, jog vieną dieną eitynės taps įprastu dalyku ir dar viena didele Vilniaus švente kaip Kaziuko mugė, – šypsosi V.Simonko.

„Kartu su pirmosiomis eitynių gretomis Vilniuje išėjau jau trečią kartą. Prisimenu, iš pradžių mane labai nustebino vienas dalykas: nemačiau žiūrovų. Žmonės šįkart ne žiūrėjo, o patys ėjo kartu“, – palaikančią atmosferą prisimena Nacionalinės LGBT* asociacijos Lietuvos gėjų lyga (LGL) vadovas Vladimiras Simonko.

Didžiausias šių eitynių pasiekimas – išaugęs visuomenės palaikymas, kuris, pasak V.Simonko, rodo ir pilietinės visuomenės proveržį. „Tikėkimės, jog vieną dieną eitynės taps įprastu dalyku ir dar viena didele Vilniaus švente kaip Kaziuko mugė“, – šypsosi jis.

Tiesa, problemos, į kurias eitynėmis visuomenės ir sprendimų priėmėjų dėmesį norėjo atkreipti LGL, niekur nedingo: interpretuojant Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas, ribojama pozityvi su LGBT+ asmenimis susijusi viešoji informacija, tos pačios lyties asmenų šeimos negali įteisinti savo santykių, Lietuva vis dar nepaiso Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo ir nesudaro galimybės atlikti lyties keitimo operacijų. LGL vadovas sako, kad į naujai išrinktą Seimą daug vilčių nededa, bet tikisi, kad palankios politinės jėgos padės iškelti partnerystės klausimą.

VIDEO: OFFICIAL Baltic Pride 2016 Vilnius Promotional Video (EN)

„Metų proveržio“ kategorijoje taip pat nominuotas Justas Džiugelis, rudenį tapęs pirmuoju asmeniu su judėjimo negalia, išrinktu į Seimą.

Nominantas sako, jog pernai jam didžiausią įspūdį paliko kelionė vežimėliu aplink Lietuvą. Į 23 dienas trukusį žygį J. Džiugelis išsiruošė rugpjūtį, prieš rinkimus. Iš viso tuomet dar kandidatas į Seimo narius įveikė 723 kilometrus, kelyje sutiko tūkstančius žmonių ir pamatė, kokia yra visa Lietuva, ne vien didieji miestai.

Jis pasakoja, kad į kelionę išsiruošė ne kalbėti apie politiką, o dėl dviejų priežasčių: pirma, mėgsta važinėti. Antra, norėjo perduoti žinią, kad kiekvienam būtina susitelkti į tai, ką jis ar ji gali padaryti, o ne užsisklęsti savyje. „Visų pirma, mano kūnas kalba už save. Antra, kiekviename miestelyje vykusius susitikimus, kelyje patirtus nuotykius aprašiau dienoraštyje socialiniame tinkle „Facebook“, šie įrašai sulaukė daug dėmesio. Manau, ta kelionė buvo gera mėnesio trukmės edukacinė programa“, – apibendrina J.Džiugelis.

Verslą ir visuomeninę veiklą į įstatymų leidybą J.Džiugelis iškeitė tam, kad Lietuvoje neliktų segregacijos: specialių asmenims su negalia skirtų ugdymo ir globos įstaigų, verslų, kurie naudojasi parama ir skatina nuomonę, jog žmonės su negalia negeba dirbti. Šiuo metu Seimo narys vienu didžiausių iššūkių mato perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, bet tiki, kad su socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio parama ledai bus pralaužti.

Šis straipsnis yra ketvirtųjų Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų dalis. Išrinkti labiausiai nusipelniusius apdovanojimo „Metų proveržis“ galite BALSUODAMI INTERNETU iki pirmadienio, kovo 27 d. 23:59.

Kovo 29 d. iškilmingos ceremonijos metu Valdovų rūmuose bus pagerbti asmenys, organizacijos ir iniciatyvos, kurios pernai labiausiai prisidėjo prie lygiateisiškumo sklaidos. Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2016 organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Nacionalinis lygybės ir įvairovės forumas bei Norvegijos Karalystės ambasada.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min