Dabar populiaru
Publikuota: 2018 birželio 29d. 15:56 , Atnaujinta: 2018 birželio 29d. 17:05

Valstiečiai siūlo daugiau pinigų LSDDP ir LLRA, bet lenkai nenori

Rima Baškienė ir Viktoras Pranckietis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Rima Baškienė ir Viktoras Pranckietis

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dosni savo oficialiems ir slaptiems partneriams. Ketvirtadienį pastarieji balsavo už mokesčių bei pensijų reformas įtvirtinančius įstatymus, o jau penktadienį „valstiečiai“ Seime skubos tvarka nori svarstyti Politinių partijų įstatymo pataisas, pagal kurias valstybės lėšomis gausiau finansuojamos būtų ne tik Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), bet ir Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA). Pastaroji daugiau pinigų gauti nenori.

Buvo numatyta šį projektą svarstyti dar rytiniame Seimo posėdyje, tačiau kol kas Seimas jį atideda vėlesniam laikui. Vis dėlto klausimas iš darbotvarkės neišbrauktas ir turėtų būti svarstomas dar penktadienį.

Popiet klausimą pradėjus svarstyti LSDDP atstovas Juozas Bernatonis paprašė pusvalandžio pertraukos. Tai ir buvo padaryta.

Nepaisant to, LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas iškart pareiškė, kad šiuo klausimu, kad ir kada jis bus svarstomas, turės būti prašoma Vyriausybės nuomonės ir ekspertinio vertinimo.

G.Kirkilui iškviesta policija

Tuomet kilo diskusija, ar toks prašymas stabdytų įstatymo svarstymą parlamente. Aistros taip įsiliepsnojo, kad konservatoriai net suabejojo, ar posėdžiui pirmininkaujantis LSDDP vedlys Gediminas Kirkilas yra blaivus, ir pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą alkotesteriu.

„Nežinau, dėl ko jūs taip susijaudinęs ir taip nerišliai kalbate bei keistą mimiką demonstruojate. Ar čia yra kitos priežastys, kurias sufleruoja mano kolegos medikai. Būtų gerai, jei rastumėte galimybę pasitikrinti blaivumą“, – kalbėjo konservatorius Jurgis Razma.

„Tėvynės sąjunga nesirengia dalyvauti posėdyje, kurį veda galimai neblaivus pirmininkas“, – pridūrė ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

G.Kirkilas iškart pasisiūlė pirmininkavimą perduoti kolegei Irenai Šiaulienei.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Vilius Semeška iškvietė policiją į Seimą dėl Seimo vicepirmininko socialdarbiečio Gedimino Kirkilo blaivumo.

„Kai aš pamačiau Seimo nario tam tikrą keistą elgesį, aš turiu įtarimų, kad Seimo narys galbūt yra neblaivus“, – BNS sakė V.Semeška.

Policijos ekipažas atvyko į Seimo rūmus. Tačiau Parlamento apsauga kol kas policijos pareigūnų į Seimą neįleidžia. Apsaugininkai dviem pareigūnams aiškina, kad dėl techninių galimybių jų negali įleisti.

Paaiškėjo, kad kliūtys išties ne techninės, o teisinės. Kadangi nėra nusikaltimo, saugumu ir tvarka Seimo rūmuose rūpinasi Vadovybės apsaugos departamentas. O jam, tam, kad įleistų policijos pareigūnus, reikėjo Seimo pirmininko leidimo.

Kol kas policijos pareigūnai į Seimo rūmus nepateko.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žiniasklaidai teigė, kad nemato reikalo į Seimą įleisti policininkus, nes neįvykdytas joks nusikaltimas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis

Daugiau pinigų LSDDP ir LLRA

Prie klausimo buvo planuojama sugrįžti dar penktadienį, tačiau jis perkeltas šeštadieniui. Posėdis penktadienį jau baigėsi.

Seimui svarstyti teikiamame projekte numatyta, kad dar šioje kadencijoje įsigaliotų pataisa, kad suskilus partijai ir atskalūnams įregistravus naują partiją, kurioje yra daugiau partijos narių – Seimo narių, negu lieka Seimo narių, atstovaujančių buvusiai partijai, valstybės biudžeto asignavimų dalis, paskirta buvusiai partijai, iki kitų Seimo rinkimų padalijama šioms abiem parlamentinėms partijoms proporcingai pagal esamą jų frakcijų narių skaičių Seime.

Įstatyme aprašyta situacija yra lygiai tokia, kokia susidarė pernai suskilus Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai Seime. Dalis buvusių socialdemokratų nutarė ir toliau bendradarbiauti su „valstiečiais“ ir įkūrė LSDDP.

Taip pat po ketvirtadienio projekte atsirado nuostata, kad parlamentinėms partijoms, atstovaujančioms Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms, skiriami valstybės biudžeto asignavimai didinami 1,5 karto.

Tokį pasiūlymą, teigdamas neva tautinės mažumos per menkai įsitraukia į valstybės gyvenimą, pateikė „socdarbietis“ buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlymui pritarė.

Vienintelė parlamentinė tautinės mažumos partija šiuo metu yra LLRA.

Opozicija suskaičiavo, kad Seimui priėmus tokias pataisas, LSDDP gautų beveik 300 tūkst. eurų, o LLRA papildomai prie dabartinės gaunamos 360 tūkst. eurų dotacijos dar gautų apie 180 tūkst. eurų.

LLRA projekto neremia ir papildomų pinigų nenori

LLRA frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė 15min teigė, kad šiam projektui nepritaria iš principo, o siūlymas gausiau finansuoti tautinių mažumų partijas teiktas be LLRA žinios,

„Mes nepritariame šiam siūlymui“, – 15min sakė R.Tamašunienė.

Ji spėliojo, kad pataisa dėl gausesnio tautinių mažumų parlamentinių partijų finansavimo atsirado jau žinant, kad LLRA nepalaikys viso projekto ir tikintis, kad taip ši frakcija bus palenkta balsuoti už pataisas.

Tačiau R.Tamašunienė patikino, kad taip tikrai nebus. Anot jo, jei LLRA pritartų kokioms nors lengvatoms tautinių mažumų partijoms, tai nebent kartelės būti išrinktiems į Seimą sumažinimui, nes, natūralu, kad ši partija populiarumą pelno viename, tautinių mažumų gausiau gyvenamame regione.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Rita Tamašunienė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Rita Tamašunienė

Tačiau LLRA negali pakeisti siūlymo, kurį teikė „socialdarbiečiai“ ir kurį palaimino Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Todėl jis bus svarstomas Seime.

Tuomet LLRA ketina balsuoti prieš visą projektą.

„Mes iš esmės nepritariame keičiamam politinių partijų finansavimo modeliui, nes manome, kad partijos, kurios gauna balsų rinkimuose, tuomet gauna ir valstybės dotaciją ir taip yra įvertinami partijos pasiekimai. Taip ir turi likti. Ne pagal mandatų skaičių, o pagal atiduotus balsus“, – teigė ji.

Kitoje kadencijoje kita finansavimo tvarka visiems?

Jei Seimas pritars valdančiųjų siūlomam projektui, nuo kitos Seimo kadencijos, kuri bus išrinkta 2020-aisiais, galiotų ne tik dvi įstatymo nuostatos dėl skilusių frakcijų finansavimo ir gausesnio tautinių mažumų partijų finansavimo, bet ir dar viena naujovė.

Tuomet valstybės dotacijos valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti būtų paskirstomi taip: du trečdaliai valstybės biudžeto skirtų asignavimų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų iškeltų kandidatų, išrinktų Seimo nariais vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose, skaičiui ir vienas trečdalis asignavimų politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų savivaldybių tarybų nariais, skaičiui.

Opozicija bandė tokio įstatymo svarstymą blokuoti neateidama į Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį. Ji atvirai tokius pasiūlymus vadina korupciniais. LSDP partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas juokais net registravo pasiūlymą įstatyme tiesiai nurodyti, kad gausiau reikia finansuoti LSDDP.

Siūlomą dotacijų skirstymo modelį yra sukritikavę ir Seimo teisininkai, ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), ir Teisingumo ministerija. Ne į visas pastabas komitete buvo atsižvelgta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min