Apie tokį sprendimą pirmadienį pranešime informavo Prezidentūra.
„VGT pritarė Lietuvos kariuomenės pajėgumų (iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų) siuntimui dalyvauti kartu su sąjungininkais tarptautinėse jūrinio saugumo operacijose, užtikrinančiose laisvą laivybą Hormuzo sąsiauryje, ir pasiūlė Vyriausybei nedelsiant inicijuoti atitinkamą Seimo tarptautinių operacijų mandato papildymą“, – teigiama pranešime.
„Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, taip pat yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra“, – rašoma jame.
Kaip BNS nurodė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis, šis klausimas buvo sprendžiamas ne posėdyje, o „rašytiniu būdu“.
Prezidentūra praneša, kad VGT sprendimą priėmė apsvarsčiusi Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktą informaciją ir siūlymus dėl Lietuvos prisidėjimo prie laivybos laisvės užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje.
Galutinį sprendimą dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje operacijoje turės priimti Seimas.
BNS rašė, kad JAV siekia suburti naują tarptautinę koaliciją, kad Hormuzo sąsiauryje būtų atnaujinta komercinė laivyba.
Karo pradžioje Iranas įvedė gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio blokadą, dėl kurios pasaulinės naftos kainos smarkiai išaugo ir sukrėtė finansų rinkas.
Koaliciją užtikrinti sąsiaurio saugumą, kai bus pasiektas taikos susitarimas, inicijavo ir Jungtinė Karalystė (JK) su Prancūzija. Abi šalys iš anksto siunčia laivus į regioną.
Antradienį Londonas ir Paryžius surengs tarptautinį daugiau nei 40 valstybių gynybos ministrų susitikimą, kuriame bus aptariami kariniai planai atkurti prekybos srautus per Hormuzo sąsiaurį, pranešė JK vyriausybė.
Tačiau Iranas sekmadienį įspėjo, kad JK ir Prancūzija sulauks „ryžtingo ir neatidėliotino atsako“, jei dislokuos savo laivus sąsiauryje.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vėliau tvirtino, kad jo šalis „niekada nesvarstė“ karinio jūrų laivyno dislokavimo Hormuze, o veikiau saugumo misiją, „suderintą su Iranu“.
