Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 20d. 16:58

Valstybės gynimo taryba siūlo didinti finansavimą krašto apsaugai: valstiečiai ir žalieji kalba skirtingai, ekspertai ragina nedelsti

Vytautas Jonas Žukas, Vytautas Bakas, Raimundas Karoblis, Saulius Skvernelis, Viktoras Pranckietis ir Dalia Grybauskaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Vytautas Jonas Žukas, Vytautas Bakas, Raimundas Karoblis, Saulius Skvernelis, Viktoras Pranckietis ir Dalia Grybauskaitė

Valstybės gynimo taryba antradienį sutarė pamažu didinti finansavimą krašto apsaugai, kad iki 2030-ųjų jis siektų 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau šis sprendimas sukėlė ne vien pritarimą. Pirmasis juo suabejojo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.

„Saugumo situacija regione ir toliau išlieka sudėtinga, įtampa Lietuvos kaimynystėje nemažėja, žmonių saugumas privalo būti garantuotas, privalome toliau stiprinti šalies gynybos pajėgumus ir užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenės modernizacija tęstųsi“, – žurnalistams Prezidentūroje kalbėjo prezidentės patarėja nacionalinio saugumo klausimais Živilė Šatūnienė.

„Atsižvelgdama į tai Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad Lietuvos gynybos išlaidos atsižvelgiant į finansines galimybes palaipsniui bus didinamos pasiekiant, kad 2030 metais jos būtų ne mažesnės nei 2,5 proc. BVP“, – pridūrė ji.

Šiemet Lietuva krašto apsaugai skiria 2,01 proc. prognozuojamo BVP arba 873 mln. eurų. Planuojama, kad kitąmet gynybai bus skirta 2,05 proc.

R.Karbauskis: „Esame priekyje visų“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad valdantieji svarstys tokį siūlymą tada, kai jis bus pateiktas parlamentui.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis

„Kadangi mūsų biudžetas auga, jis auga labai tvariai, tai atitinkamai mes galime šnekėti, kad krašto apsaugos finansavimas didės ryšium su tuo, kad auga pats valstybės bendrasis vidaus produktas“, – aiškino Seimo valdančiųjų frakcijos seniūnas.

„Toje situacijoje (negalima) kalbėti, kad mūsų finansavimas krašto apsaugai nedidės, net ir paliekant tą patį procentą. Bet reikia svarstyti, kiek didinimas paveiktų tas socialines programas, kurias turime vykdyti, kiek tai paveiktų valstybės galimybes didinti atlyginimus ir viešajame sektoriuje, mokytojams, kultūros darbuotojams, valdininkams, pensijas kiek galėsime didinti – visa tai susiję“, – sakė jis.

„Kiek žinau, tai mes esam tarp penkių valstybių, kuriose pasiektas dviejų procentų bendro vidaus produkto finansavimas krašto apsaugai. Tai mes esame priekyje visų, rodom pavyzdį. Manau, kad mums būti pirmais nėra tikslo, kai mes turim tiek daug kitų problemų valstybėje“, – kalbėjo R.Karbauskis, aiškindamas, kad didžiausiu saugumo klausimu laiko emigracijos mastą ir mažus uždarbius.

V.Pranckietis: „Gal kitąmet dar neturėtume prisiimti tokio didelio įsipareigojimo“

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis šią žinią taip pat sutiko skeptiškai. Jis pakartojo R.Karbauskio pasvarstymus, kad kol kas sprendimas dėl dalies krašto apsaugai didinimo nėra priimtas, o valdantieji mato galimybių, kad dalis didės savaime augant įplaukoms į biudžetą.

„Gal kitąmet dar neturėtume prisiimti tokio didelio įsipareigojimo. Pagal poreikį – taip, gali būti, kad reikės didinti ne tiek, kiek numatoma kol kas, bet didėjant BVP ir šiaip didėja fizinė suma, tai vis dėlto yra skiriama pagal poreikius didelė suma“, – sakė V.Pranckietis.

V.Bakas: „Turime tvarų politinį sprendimą“

Tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas džiaugėsi sutarimu ir tikino, kad prognozuojamumas padės geriau spręsti įvairias gynybos problemas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Bakas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Bakas

„Aš, tiesą sakant, džiaugiuosi tuo, kad atsidaro vėl tam tikras prognozuojamumas mūsų gynybos politikos, saugumo politikos.

Tai yra svarbiausia žinia, kad valstybės vadovai sutarė dėl tokio sprendimo, nes iki šiol gynybos klausimai buvo bandomi spręsti partijų susitarimu, bet vėlgi paaiškėjo, kad ne visos partijos parlamentinės supranta, kas vyksta aplink Lietuvą“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.

„Čia yra labai geras ženklas, kad mes turime tvarų politinį sprendimą ir galime eiti toliau. Pavyzdžiui, lenkai priėmė net specialų įstatymą, kuriuo numatė per dešimt metų skirti dėmesį saugumo interesams. Tai iš tikrųjų sprendimas bus ta atrama, kur mes galėsime toliau konstruoti savo saugumo politiką“, – sakė V.Bakas.

S.Skvernelis apie 2,5 proc. BVP krašto apsaugai: „Tai yra realu“

Premjeras Saulius Skvernelis aiškino, kad konservatorių valdymo metu nacionalinio saugumo situacija buvo apleista, o apie Valstybės gynimo tarybos siūlymus kalbėjo jau kaip apie įgyvendintą faktą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

„Kariuomenės finansavimas buvo nukritęs žemiau vieno procento. Turėjom nesukomplektuotus dalinius, tik po trisdešimt procentų. Tai dabar, noriu priminti, kad turim 2 procentus anksčiau laiko, kitais metais turėsim 2,05 proc., o 2030 metais – 2,5 proc.“, – dėstė S.Skvernelis.

„Mes investuosim į visus svarbiausius projektus“, – tikino jis, paklaustas, ar užteks finansų visiems valdančiųjų pažadams.

„Ekonomika, dėka gero valdančiųjų darbo, auga, tai BVP turi turėti tokius saugiklius, kad užtikrintų įsipareigojimų vykdymą. Tai yra realu, kaip ir realu 2030-aisiais turėti 2,5 proc., jei iki to laiko valdžioje nebus politinių jėgų, kurios mūsų šalies gynybą silpnintų“, – žadėjo premjeras.

M.Šešelgytė: „Grėsmės per dvylika metų gali keistis“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė daktarė Margarita Šešelgytė, dirbusi Baltijos Gynybos koledže bei Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, teigė, kad akcentuotų suplanuotą metų skaičių.

„2030-ieji atrodo tolokai, nors, žinoma, gynybos srityje tie metai daromi ne penkeriems metams, o žymiai ilgesniam laikotarpiui, tačiau tos grėsmės per tuos dvylika metu gali keistis. Rusijos grėsmė gali didėti, gali mažėti“, – svarstė ji.

„Kariuomenės planas yra labai aiškus – dvi brigados. Viena yra daugiau ar mažiau sukomplektuota, o kita yra tik kūrimo fazėje. Tai brigadai sukurti reikės pinigų. Kitas dalykas – vyksta pokyčiai regioniniu mastu. Tos NATO pajėgos, kurios dislokuotos mūsų valstybėje, turi būti integruotos į mūsų karines pajėgas, turi būti užtikrintas sąveikumas“, – kalbėdama apie sritis, kurioms padės papildomas finansavimas, aiškino doc. dr. M.Šešelgytė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Margarita Šešelgytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Margarita Šešelgytė

Jos teigimu, tie papildomai pinigai padės išlaikyti dabartinį lygį ir įgyvendinti jau priimtus sprendimus.

M.Šešelgytė pabrėžė, kad simboliškai svarbus yra pačių 2 proc. BVP skyrimas krašto apsaugai, kuris didžiosioms aljanso valstybėms parodo, kad mums patiems rūpi saugumo situacija.

„Visą laiką iškyla balanso klausimas. Ar tai turi būti 2 proc., ar daugiau? Jei daugiau, tai kiek turėtų būti? Jei pagal grėsmių lygį sugalvotume, kad mums reikalingas didesnis biudžetas krašto apsaugai, tai atsižvelgdami į biudžeto dydį mes galėtume pasiekti. Bet tada iškyla klausimas, kiek karinis saugumas svarbus bendrame saugumo kontekste“, – kalbėjo ekspertė.

Ji pabrėžė, kad Lietuva turėtų suprasti, jog turi įsipareigojimus ne tik NATO, bet ir atskiroms partnerėms, kaip Vokietija.

Yra planai, kad kovinė grupė bus integruojama į mūsų brigadą, o mūsų brigados į Vokietijos diviziją.

„Tai yra rėminė valstybė, su kuria turime bendradarbiavimą per Lietuvoje dislokuotą vokiečių kovinę grupę. Yra planai, kad kovinė grupė bus integruojama į mūsų brigadą, o mūsų brigados į Vokietijos diviziją. Jei šių įsipareigojimų neįgyvendinsim ir reformos nebus padarytos, tai kaip mes atrodysim prieš partnerius?“, – retoriškai klausė M.Šešelgytė, pabrėždama, kad pačioje Vokietijoje gali kilti klausimas, kodėl jiems čia reikia būti, jei tai nerūpi lietuviams.

Ekspertė svarstė, kad valstiečiai ir žalieji, kurie neakcentuoja krašto apsaugos klausimų, daugiau dėmesio kreipia į socialines problemas, regionų bėdas ir kitaip supranta kasdienio saugumo užtikrinimą.

„Bėda, kad pas mus kalbant apie saugumą daugiau vyksta politiniai žaidimai, o ne klausoma ekspertų“, – komentuodama Seimo pirmininko pasisakymą sakė M.Šešelgytė.

M.Laurinavičius: „Turime atiduoti skolas kariuomenei“

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius teigė, kad Lietuva ilgą laiką buvo užėmusi „žadintojos“ poziciją Rusijos grėsmės klausimu, tačiau pati neatlieka darbų, kuriuos privalo padaryti.

„Su gynybos biudžetu, deja, yra taip pat. Galima minėti Lenkijos, Estijos pavyzdžius, kurie viršijo 2 proc. ribą ir mato reikalingumą. Tai ar čia mes esame labiau saugūs, ar geriau suprantantys visas grėsmes, kad mums nereikia didinti?“, – retoriškai klausė M.Laurinavičius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Marius Laurinavičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Marius Laurinavičius

Jo manymu, finansavimo krašto apsaugai didinimas neturėtų būti siejamas su idėja, kad tapsime pajėgūs apsiginti nuo Rusijos grėsmės vieni.

„Mes vieni nepajėgūs apsiginti nuo Rusijos grėsmės, bet tam, kad galėtume sėkmingai gintis ir laukti sąjungininkų paramos, mūsų pačių kariuomenė turi būti tiek parengimo prasme, tiek ginkluotės prasme sutvarkyta 100 proc.“, – teigė jis. „Mums iki to šimto procentų dar labai toli“, – pabrėžė analitikas.

Jis pastebėjo, kad Lietuvos kariuomenė per ankstesnius metus gerokai atsiliko.

„Pirmiausia, mums savo kariuomenei reiktų atiduoti tas skolas, kad ji taptų tokia, kokia turėtų būti, ir tik tada kalbėti apie finansavimo didinimo prasmingumą“, – sakė M.Laurinavičius.

Tai nėra lubos, tai yra grindys, nuo kurių turime atsispirti.

Pasak jo, tiek oro, tiek jūros gynybos kontekste, Lietuva be partnerių niekada nesugebės tiek investuoti, kad pati užsitikrintų gynybą.

„Būdamas Jungtinėse Valstijose daugybę kartų girdėjau tą patį klausimą iš mūsų draugų: kaip įtikinti Amerikos senatorių iš kokios vidurio valstijos, kurioje ne tiek domimasi geopolitiniais reikalais, kad jie turi investuoti į Lietuvos saugumą, kai Amerika gynybai skiria daugiau nei 3,5 proc., o mes dar ir dabar ginčijamės dėl 2 ar daugiau procentų ribos?“, – klausė M.Laurinavičius.

„Tai nėra lubos, tai yra grindys, nuo kurių turime atsispirti“, – konstatavo analitikas, kalbėdamas apie 2 proc. BVP krašto apsaugai.

Kariuomenė investuos į plėtrą ir modernizavimą

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pasakojo, kad pagrindiniai kariuomenės prioritetai dabar yra plėtra ir modernizavimas. Šiuo metu Lietuva formuoja prieš kelerius metus įsteigtą sausumos pajėgų brigadą „Žemaitija“. Du jos pėstininkų ir artilerijos batalionai dar nėra įsikūrę nuolatinės dislokacijos vietose.

Alfredo Pliadžio nuotr. /Raimundas Karoblis
Alfredo Pliadžio nuotr. /Raimundas Karoblis

Kariuomenė perka pėstininkų kovos mašinas, savaeigius artilerijos pabūklus ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas. Ministras teigė, kad siekiant spręsti ryšių sistemų problemas kitąmet kariuomenėje bus įsteigtas ryšių batalionas.

Artimiausiu metu planuojama skirti dėmesį nacionalines Greitojo reagavimo pajėgas sudarančių batalionų priartinimui prie NATO standartų, taip pat bus investuojama į karių ginkluotę ir aprūpinimą, logistikos vienetus.

Lietuvos kariuomenėje šiuo metu tarnauja apie 9,4 tūkst. karių profesionalų ir 4,9 tūkst. karių savanorių. Tarnybą šiemet pradės dar beveik 3,9 tūkst. šauktinių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min