Pensinio amžiaus žmonių dalyvavimas darbo rinkoje skatinamas per silpnai, vyresni gyventojai nepakankamai įtraukiami į kultūrinį gyvenimą, skaitmenizacija labiau tampa atskirties, o ne galimybių šaltinis, o mokymosi galimybės jiems išlieka ribotos.
Valstybės kontrolės atliktas auditas „Aktyvaus senėjimo skatinimas“ rodo, jog šalyje aktyvaus senėjimo politika vykdoma nenuosekliai ir nepakankamai koordinuojama institucijų, kurios vykdo aktyvaus senėjimo skatinimo priemones, veikla. Senėjimas – horizontalus valstybės klausimas, reikalaujantis ne tik socialinės ir sveikatos politikos vykdytojų, bet ir švietimo bei kultūros sričių atsakingo įsitraukimo.
„Aktyvus ir įtraukus senėjimas yra ne tik socialinės gerovės, bet ir ekonominio būtinumo klausimas. Turime nustoti į senėjimą žiūrėti kaip į laikiną krizę ar socialinę naštą – tai yra mūsų naujoji realybė, reikalaujanti esminio požiūrio lūžio. Lietuvai būtina ne senėjimo, o ambicinga ilgaamžės visuomenės politika. Tai reiškia, kad vyresnio amžiaus žmogus turi turėti realias galimybes, o ne kliūtis likti darbo rinkoje, mokytis ir kurti. Mūsų teikiami siūlymai brėžia kryptį, kaip valstybė gali transformuotis link aktyvaus ilgaamžiškumo potencialo išnaudojimo, užtikrinant orumą, savarankiškumą ir valstybės finansų tvarumą“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Kliūtys išlikti darbo rinkoje: teisiniai barjerai ir lanksčių darbo sąlygų trūkumas
Šiuo metu Lietuvoje dirba 14,1 proc. senatvės pensijos gavėjų. Jų galimybes dirbti riboja ne tik sveikatos, asmeninės priežastys, bet ir teisiniai barjerai. Pavyzdžiui, specialieji įstatymai riboja kai kurių profesijų (pvz., valstybės tarnautojų, teisėjų, mokslininkų) galimybes tęsti darbą sulaukus pensinio amžiaus, todėl 60 proc. jų renkasi privatų sektorių, kur mažiau ribojimų.
Nors dirbančių pensinio amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje kasmet auga (nuo 81,3 tūkst. 2022 m. iki 89,8 tūkst. 2025 m. gruodį), valstybė kol kas nenumato specialių priemonių, kurios padėtų jiems ilgiau išlikti darbo rinkoje ar pasirengti išėjimui į pensiją. Darbo kodeksas leidžia taikyti lankstesnes darbo formas, tačiau jos taikomos bendrosiomis sąlygomis, t. y. darbdavys gali, tačiau neprivalo tenkinti jų prašymų, be to, vyresnio amžiaus darbuotojams nėra numatytos papildomos garantijos.
Valstybės kontrolė – kaip fiskalinė institucija – prognozuoja, jog bendros su senėjimu susijusios valstybės išlaidos 2050 m. gali išaugti iki 21,5 proc. BVP. Labiausiai didės išlaidos senatvės pensijoms – iki 2,5 proc. punkto BVP. Auditoriai pabrėžia, jog siekiant paskatinti norinčius ir galinčius dirbti pensinio amžiaus žmones ilgiau išlikti darbo rinkoje, reikalinga nuosekli politika. Ji turėtų padėti mažinti diskriminaciją dėl amžiaus, sudaryti sąlygas pritaikyti darbo aplinką ir darbo krūvį, taikyti lankstesnes darbo formas bei padėti žmonėms planuoti sklandų perėjimą į pensiją.
Vienišumas turi būti pripažintas kaip socialinė problema
Auditas atskleidė dar vieną opią problemą – vyresnio amžiaus žmonių vienišumą. Vienišumas prastina psichikos sveikatą ir didina valstybės išlaidas sveikatos priežiūrai, tačiau Lietuvoje jis nėra identifikuojamas kaip socialinė problema. Apklausos duomenimis, 34,5 proc. vyresnio amžiaus asmenų jautėsi vieniši, tačiau 87 proc. jų pagalbos nesikreipė.
Vienišumą padėtų mažinti didesnis įtraukimas į kultūrines ir savanoriškas veiklas, tačiau audito rezultatai rodo, jog 40 proc. į pensiją išėjusių gyventojų pastaruosius metus nebuvo aktyvūs jokiose veiklose, o trečiojo amžiaus universitetų veiklose 2024 m. dalyvavo tik 0,1–9,1 proc. vyresnio amžiaus gyventojų savivaldybėse.
Auditorių teigimu, šalyje nėra atliktas vienišumo poveikio vertinimas nei asmens sveikatai ir gerovei, nei valstybės išlaidoms ar socialinei sistemai. Taip pat nėra kriterijų, kuriais remiantis galima būtų pamatuoti žmonių vienišumo lygį bei institucijos, kuri būtų atsakinga už vienišų asmenų identifikavimą. Be to, vykdomos pavienės iniciatyvos vienišumo mažinimui nėra pakankamai nuoseklios.
Pavyzdžiui, 2023-2025 m. Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijų vykdyta iniciatyva „Socialinis receptas“, skatinanti vyresnius žmones įsitraukti į bendruomenės veiklas, tačiau joje dalyvauja tik dalis (18 iš 60) savivaldybių, o poveikis vienišumo mažinimui dar nėra įvertintas.
Svarbu pažymėti, jog atpažįstant vienišus asmenis svarbų vaidmenį atlieka NVO, pavyzdžiui, Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, Lietuvos Caritas, Maltos ordino pagalbos tarnyba ir Lietuvos Raudonasis Kryžius. Tačiau auditoriai pažymi, jog jų požiūris lankstus ir paremtas individualių situacijų vertinimu.
Svarbu skatinti įsitraukimą į kultūrinį gyvenimą, švietimo ir mokymosi veiklas ir užtikrinti paslaugų prieinamumą
Auditas parodė, jog vyresnio amžiaus asmenys nėra sistemingai ir tikslingai įtraukiami į kultūrinę veiklą. Vykdant minėtą iniciatyvą „Socialinis receptas“, ministerijoms kyla bendradarbiavimo iššūkių dėl finansavimo, atsakomybių pasidalijimo ir veiklų koordinavimo, sunkiai pasiekiama tikslinė grupė (vieniši, pasyvūs 65+ m. asmenys), šeimos gydytojai procese nedalyvauja ir nenukreipia asmenų, kuriems ši pagalba reikalinga.
Tik 2 iš 60 savivaldybių numatė tikslingas priemones, skirtas vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimui kultūrinėse veiklose, o likusios 58 savivaldybės vykdė veiklas bendrai visiems gyventojams, nevertindamos vyresnių asmenų poreikių. Pagrindinės priežastys – trūksta finansinių išteklių ir darbuotojų, nežinoma, kokių veiklų norėtų vyresnio amžiaus asmenys.
Auditorių teigimu, vyresnio amžiaus asmenų švietimo ir mokymosi galimybės – taip pat ribotos. Suaugusiųjų švietimas dažniausiai orientuotas į darbingo amžiaus asmenis iki 65 m., o vyresniems neprieinamas mokymams skirtas valstybės 500 Eur krepšelis individualių mokymosi paskyrų sistemoje „Kursuok“, jos programų pasiūla nėra orientuota į šių žmonių poreikius.
Audito rezultatai rodo, jog socialinių paslaugų sistema šiuo metu nesudaro tinkamų sąlygų vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau išlikti savarankiškiems. Ji labiau orientuota į gyvybiškai svarbių funkcijų palaikymą, kai žmogus jau nebegali pasirūpinti savimi, o ne į savarankiško gyvenimo palaikymą. Taip pat šiuo metu daug viešųjų paslaugų sparčiai perkeliama į skaitmeninę erdvę, tačiau dalis vyresnio amžiaus žmonių neturi pakankamų skaitmeninių įgūdžių ir susiduria su ribotomis galimybėmis gauti būtinas paslaugas, o tai didina skaitmeninę atskirtį. Todėl, auditorių teigimu, svarbu ne tik mokyti naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, bet ir užtikrinti jų alternatyvas – galimybę reikalus tvarkyti gyvai, telefonu ar su specialistų pagalba.
Ką rekomenduoja Valstybės kontrolė
Valstybės kontrolė rekomendavo ministerijoms imtis konkrečių sprendimų, kurie padėtų vyresnio amžiaus žmonėms ilgiau išlikti savarankiškiems ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
SADM rekomenduojama apibrėžti valstybės politiką dėl aktyvaus senėjimo, identifikuojant vyresnio amžiaus asmenų gerovės sritis, tikslą, uždavinius, priemones, poveikio rodiklius ir tvarų biudžetą. Taip pat inicijuoti siūlymus dėl amžiaus apribojimų dirbti panaikinimo Valstybės tarnybos ir kt. specialiuosiuose įstatymuose, sudaryti lankstesnes darbo sąlygas pensinio amžiaus žmonėms ir parengti priemones, padedančias pasirengti išėjimui į pensiją. Be to, savivaldybėms nustatyti minimalų privalomą bazinių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą vyresnio amžiaus žmonėms, kad jie galėtų kuo ilgiau gyventi savo namuose ir išlikti savarankiški.
Ministerija taip pat privalės inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kuriais viešųjų paslaugų teikėjai turės užtikrinti bent vieną – alternatyvų – paslaugos gavimo būdą – telefonu arba fiziškai. Savivaldybėse, kur gyventojai sparčiau sensta, turės būti pakankamai fizinių aptarnavimo vietų arba teikiamos mobiliųjų konsultantų paslaugos.
Vienišumo problemai spręsti rekomenduojama nustatyti vienišumo vertinimo kriterijus ir suplanuoti priemones vienišumui mažinti, aktyviau skatinti žmones dalyvauti savanoriškose veiklose.
Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijoms rekomenduota pertvarkyti „Socialinio recepto“ iniciatyvos modelį ir išplėsti jo įgyvendinimą nacionaliniu mastu. Tai sudarytų daugiau galimybių vyresnio amžiaus žmonėms dalyvauti kultūrinėse, bendruomeninėse ir sveikatinimo veiklose bei padėtų mažinti vienišumą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai rekomenduota panaikinti 65 metų amžiaus ribą norintiems gauti valstybės finansavimą mokymams per „Kursuok“ platformą. Taip pat siekiant sudaryti geresnes mokymosi galimybes, 65+ m. asmenų dalyvavimo trečiojo amžiaus universitetų ir kitų neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjų vykdomose programose finansavimą keisti iš projektinio į modelį, numatantį individualų asmens mokymosi krepšelį („pinigai seka žmogų“).
Kol vienos ministerijos imasi sprendimų, kitos dangstosi biudžetu
Ne visos ministerijos noriai atliepia nustatytas problemas ir yra pasirengusios imtis papildomų veiksmų. Kultūros ministerija nurodė, kad dėl sumažinto finansavimo ir esamų įsipareigojimų, nenumatys naujų priemonių, kurios padėtų vyresnio amžiaus žmonėms aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pažymi, kad daliai rekomendacijų įgyvendinti trūksta finansavimo. Be to, auditorių vertinimu, kai kurios siūlomos ministerijos priemonės neužtikrins pamatuojamų pokyčių, kurie padidintų žmonių informuotumą apie švietimo ir mokymosi galimybes.
