134 žmonių analizė parodė, kad šimtamečių organizme svarbios sistemos – ląstelių apsauga, medžiagų apykaita ir uždegimo kontrolė – išlieka stabilios ilgiau nei palyginamojoje 80-mečių grupėje.
Tyrimas taip pat rodo, kad sveikas senėjimas priklauso ne tik nuo genų. Gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas ir mityba daro didelę įtaką organizmo apsauginiams mechanizmams.
Mokslininkai ieško sveiko senėjimo paslapčių
Žmonės, kurie sulaukia daugiau nei 100 metų ir išlieka palyginti sveiki, padeda mokslininkams geriau suprasti, kaip sensta žmogaus organizmas.
-
Kokia jūsų dantų būklė? Tyrimas rodo, kad prasta burnos sveikata gali prognozuoti ankstyvą mirtį
-
Seniausias Vokietijos vyras atšventė 110 gimtadienį: neįtikėtina sovietų nelaisvę išgyvenusio kunigo istorija
-
Mokslininkų verdiktas: gyvenimo trukmės augimas dramatiškai lėtėja – ar 100 metų taps nepasiekiama?
Tyrėjų grupė, vadovaujama Karlo Heinzo Krause iš Ženevos universiteo ir Danielos Jopp iš Lozanos universiteto, nustatė, kad kai kurie baltymai šimtamečių organizme veikia kitaip nei žmonių, kuriems apie 80 metų.
Tokie kraujyje aptikti biologiniai požymiai gali paaiškinti, kodėl organizmo apsauginės sistemos išlieka veiksmingos ilgiau. Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „Aging Cell“.
Ištirta daugiau nei 700 baltymų
Tyrimas buvo dalis projekto SWISS100 – Šveicarijos mokslinės iniciatyvos, skirtos šimtamečių tyrimams.
Mokslininkai išanalizavo 134 dalyvių kraujo mėginius, siekdami suprasti biologinius skirtumus tarp įprasto senėjimo ir išskirtinio ilgaamžiškumo.
Tyrime dalyvavo trys amžiaus grupės:
-
39 šimtamečiai (vidutinis amžius – 101 metai)
-
55 maždaug 86 metų žmonės (palyginamoji grupė)
-
40 sveikų 30–60 metų suaugusiųjų
Visi kraujo mėginiai buvo paimti 2022–2023 metais. Vėliau mokslininkai ištyrė kraujo serumą ir analizavo daugiau nei 700 baltymų.
Didžiausias dėmesys buvo skiriamas dviem biologinėms sistemoms:
-
imuninės sistemos uždegiminiams procesams
-
širdies ir medžiagų apykaitos reguliacijai
Šios sistemos turi didelę įtaką tam, kaip sveikai žmogus sensta.
Šimtamečiai turėjo „jaunesnį“ baltymų profilį
Tyrimas parodė, kad žmonių, vyresnių nei 100 metų, kraujyje yra 37 baltymai, kurie paprastai būdingi jaunesniems žmonėms.
„Mūsų šimtamečių šių 37 baltymų profilis yra labiau panašus į jauniausios grupės nei į 80-mečių grupės rodiklius“, – teigia tyrimo autorius Flavienas Delhaesas.
Šie baltymai reguliuoja daugybę svarbių procesų organizme:
-
uždegimo kontrolę
-
medžiagų apykaitą
-
ląstelių atsparumą stresui
Jei šie procesai išlieka stabilūs, tai gali paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės gyvena itin ilgai ir išlieka palyginti sveiki.
Tyrimas parodė, kad žmonių, vyresnių nei 100 metų, kraujyje yra 37 baltymai, kurie paprastai būdingi jaunesniems žmonėms.
Mažesnis oksidacinis stresas
Vienas ryškiausių skirtumų buvo susijęs su vadinamuoju oksidaciniu stresu. Jis atsiranda, kai organizme susidaro agresyvios molekulės – laisvieji radikalai, kurie gali pažeisti ląsteles ir spartinti senėjimą.
Šimtamečių organizme šių streso žymenų buvo gerokai mažiau nei 80-mečių grupėje.
„Šimtamečių organizme oksidacinio streso lygis yra daug mažesnis. Todėl jiems reikia gaminti mažiau antioksidacinių baltymų“, – aiškina H.Krause.
Stabiliau veikianti medžiagų apykaita
Mokslininkai taip pat nustatė skirtumų medžiagų apykaitoje. Kai kurie baltymai, reguliuojantys riebalų ir cukraus apykaitą, paprastai su amžiumi stipriai padidėja. Tačiau šimtamečių organizme šis procesas vyksta gerokai lėčiau.
Vienas pavyzdys – fermentas DPP-4, kuris skaido hormoną GLP-1, dalyvaujantį insulino gamyboje. Šis hormonas svarbus ir moderniuose diabeto gydymo vaistuose.
„DPP-4 padeda palaikyti palyginti žemą insulino lygį. Tai gali apsaugoti nuo hiperinsulinizmo ir metabolinio sindromo“, – teigia F.Delhaesas.
Dėl to šių žmonių medžiagų apykaita išlieka stabili ir efektyvi, be nuolatinių insulino svyravimų.
Mažiau uždegimo ir stipresni audiniai
Kitas svarbus skirtumas susijęs su jungiamuoju audiniu – vadinamąja ekstraląsteline matrica, kuri veikia kaip struktūrinis karkasas ląstelėms ir audiniams.
Kai kurie su šia sistema susiję baltymai šimtamečių organizme išlieka panašesni į jaunų žmonių rodiklius. Tai gali padėti organams ilgiau išlikti funkcionaliems.
Taip pat pastebėta, kad šimtamečių kraujyje yra mažesnis kai kurių uždegimo žymenų kiekis, pavyzdžiui, baltymo interleukino-1 alfa.
Lėtiniai uždegimai laikomi svarbiu daugelio su amžiumi susijusių ligų veiksniu, todėl stabilesnė imuninė sistema gali būti viena iš ilgaamžiškumo priežasčių.
Gyvenimo būdas svarbesnis nei genai
Nors genetika turi įtakos senėjimui, jos vaidmuo yra ribotas. Tyrėjų vertinimu, genai paaiškina apie 25 procentus ilgaamžiškumo.
Didžioji dalis priklauso nuo gyvenimo būdo ir aplinkos. Mokslininkai išskiria kelis svarbius veiksnius:
-
reguliarų fizinį aktyvumą
-
subalansuotą mitybą
-
stiprius socialinius ryšius
Net ir nedideli įpročiai gali turėti pastebimą poveikį. Pavyzdžiui, ryte suvalgytas vaisius gali padėti sumažinti oksidacinį stresą kraujyje dienos metu.
