Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 18, 11:56

Vandens tiekėjai apsisvaidė kaltinimais: naujos asociacijos vadovą pavadino „prašalaičiu“

Trijų didžiųjų Lietuvos miestų vandens tiekėjai susibūrė į naują asociaciją, pavadintą „Vandens jėga“, nors iki šiol priklausė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijai. Kaip teigia naujosios organizacijos prezidentas Marius Švaikauskas, senosios asociacijos vaidmuo per menkas. Tačiau kritikos nestinga ir jam pačiam, kai kurie mažesnių įmonių vadovai prabyla apie „prašalaičių“ vaidmenį vandentvarkoje.
Vandentvarkos asociacijos „Vandens jėga“ įsteigimas
Vandentvarkos asociacijos „Vandens jėga“ įsteigimas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Naujoji asociacija įkurta prieš savaitę, o jos pristatymas įvyko Vilniaus Lukiškių aikštėje – pirmiausia spaudos konferencija, o tada Monikos Dirsytės performansas. Jo metu prie iniciatyvos „Vanduo – gyvenimas. Dalinkis“ prisijungusi menininkė aštuonias valandas bėgo maratoną.

Asociacijos prezidentas – Marius Švaikauskas, iki pernai Kalėdų vadovavęs didžiausiai vandens tiekimo įmonei Lietuvoje „Vilniaus vandenys“ ir netikėtai pareigas palikęs. Pastaruoju metu jis prisistatydamas tvarios veiklos vystymo ekspertu nevengė kalbėti šiais klausimais viešumoje, taip pat vadovavo Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ įgyvendinamai Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai.

Kita vandentvarkos įmones vienijanti organizacija – Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, gyvuoja jau tris dešimtmečius. Dabar jai vadovauja taip pat buvęs „Vilniaus vandenų“ direktorius Bronius Miežutavičius.

Iniciatyvos buvo nepakankamos

M.Švaikauskas tikina, kad naujoji institucija reikalinga. Ir priežasčių esą yra ne viena.

„Asociacijos poreikis atsirado todėl, kad ligšiolines organizacijas bei sektoriaus atstovų iniciatyvas vertiname kaip nepakankamas tam, kad Lietuvoje vandentvarka vystytųsi, tobulėtų, keistųsi, stiprintų finansinį pajėgumą, gebėjimą įgyvendinti būtinus projektus, teiktų maksimalią naudą vartotojams.

Būdami rinkos lyderiai manome, kad nors dalis vandentvarkos įmonių sugebėjo investuoti, persitvarkyti, modernizuoti savo veiklą ir jaučiasi tvirčiau. Deja, turime ir tokių įmonių, kurios save vertina kaip finansiškai silpnas, nesugebančias pritraukti finansavimo ir persitvarkyti. Tad išgryninti sektoriaus viziją, pradėti reformas bei siekti visai šaliai reikšmingų strateginių tikslų yra būtina. Todėl asociacijos siekis yra ne tik trijų didžiųjų miestų vandentvarkos įmonių, bet viso sektoriaus stiprinimas“, – komentare, kurį pateikė „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyrius, dėsto M.Švaikauskas.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Vandentvarkos asociacijos „Vandens jėga“ įsteigimas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Vandentvarkos asociacijos „Vandens jėga“ įsteigimas

Kita priežastis, jo teigimu, gilesnė: „Jau bemaž dešimtmetį Aplinkos ministerija deda pastangas, siekdama reformuoti vandentvarkos sektorių. Kad nuosekliai gerėtų vartotojams teikiamų vandentvarkos paslaugų kokybė, didėtų jų prieinamumas kviečia vandentvarkos įmones bendradarbiauti gaunat finansavimą iš ES struktūrinių fondų.

Siekiant sutelkti didžiausias ir stipriausias vandentvarkos įmones regionuose Aplinkos ministerija inicijuoja ir vandentvarkos sektoriaus pertvarkos modelį. Tačiau iki šiol, šalies vandentvarkai atstovaujant senajai Lietuvos vandens tiekėjų asociacijai, apčiuopiamo rezultato pasiekti nepavyko.

Jau dabar mažiausia ir didžiausia geriamojo vandens kaina mūsų šalyje skiriasi kartais. Pigiausiai už vandenį mokančių trejetuke – Kaunas, Vilnius ir Pasvalys. Šių miestų gyventojai už kubinį metrą geriamo vandens be PVM atitinkamai moka 1,19, 1,20 ir 1,31 euro. Tačiau Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, už tą patį kubinį metrą vandens kitur mūsų šalyje mokama net tris kartus daugiau. Štai Anykščiuose gyventojai moka – 3,75, Prienuose – 3,61, o Molėtuose – 3,52 euro.

Įsteigta nauja asociacija mato nišą imtis lyderystės atstovaujant sektoriaus interesams: nuo teisinio reguliavimo, pagalbos iniciatyvų iki papildomų finansinių šaltinių paieškos ir pritraukimo, vandentvarkos įmonių pertvarkymo.“

Pigiausiai už vandenį moka Kaunas, Vilnius ir Pasvalys. Šių miestų gyventojai už kub. m geriamo vandens be PVM atitinkamai moka 1,19, 1,20 ir 1,31 euro. O Anykščiuose moka – 3,75, Prienuose – 3,61, o Molėtuose – 3,52 euro.

Steigėjos – trys

Naujosios asociacijos steigėjai – „Vilniaus vandenys“, „Kauno vandenys“ ir „Klaipėdos vanduo“, šios trys įmonės šiuo metu yra ir vienintelės asociacijos narės. Kaip skelbiama, jos aptarnauja arti 545 tūkst. vartotojų ir abonentų, o tai yra per 1,12 mln. gyventojų – 47 proc. visų gaunančių centralizuotas vandens tiekimo, nuotekų valymo paslaugas šalyje.

„Bendrovė „Vilniaus vandenys“ su dar 2 dalininkėmis įsteigė asociaciją, siekdama realių pokyčių vandentvarkoje. Turime ilgametę patirtį, esame vandentvarkos sektoriaus „sunkiasvoriai“, įgyvendinę ir įgyvendinantys didelius, techniškai sudėtingus, modernius projektus. Atėjo laikas patirtimi dalintis ir ją skleisti kuo plačiau.

Tuo pačiu atėjo laikas sutelkti jėgas ir vandentvarkoje pasiekti apčiuopiamų rezultatų“ , – apie sprendimą prisidėti prie naujos organizacijos teigė „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Saulius Savickas.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Saulius Savickas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Saulius Savickas

Jis atkartoja M.Švaikausko mintis, tačiau esą visų trijų didžiųjų miestų įmonių vadovai, specialistai jau seniai glaudžiai bendradarbiauja, tad visų pozicija iš esmės tokia pati.

„Jau kitąmet asociacija planuoja plėtrą ir prie asociacijos kviečiame jungtis didžiąsias regionų vandentvarkos įmones tam, kad sutelktų pačius stipriausius rinkos dalyvius, turinčius patirties, iniciatyvumo ir noro imtis pokyčių“, – tikina M.Švaikauskas ir pažeria kritikos senajai, jau 30 metų veikiančiai asociacijai.

Pasigenda reakcijos į realijas

Esą pastaroji vaidina pernelyg menką vaidmenį ir jos pagalba konkurencinėje aplinkoje silpna.

„Pasigendame ir tinkamos, operatyvios reakcijos į dabartines realijas. Kad ir brangstantys energetiniai resursai. Vandentvarkos įmonių vadovai pripažįsta, kad energetinių resursų drastiškas brangimas veikia daugiau ar mažiau visų be išimties vandentvarkos įmonių rezultatus. (...)

Todėl prioritetinis naujosios asociacijos tikslas – kaip įmanoma skubiau sprendimų priėmėjams suformuluoti pasiūlymus dėl pabrangusių energetinių resursų kaštų kompensavimo atstovaujamam sektoriui. Nes tiesiog perkelti dėl brangstančių energetinių resursų išaugusius įmonių kaštus ant vartotojų pečių mums neatrodo tvari ir vienintelė išeitis.

Na ir ketvirtoji ne mažiau svarbi priežastis didžiųjų šalies vandentvarkos įmonių siekis priklausyti asociacijai, kuri veiktų maksimaliai skaidriai. Priešingai nei į dabartinę asociaciją į naująją nenumatoma priimti trečiųjų šalių – rangovų, technikos gamintojų ir pan., kad būtų užtikrintas maksimalus veiklos skaidrumas ir užkirstas kelias bet kokioms interesų konfliktą galinčioms sukelti situacijoms“, – aiškino M.Švaikauskas.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Marius Švaikauskas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Marius Švaikauskas

Naujosios asociacijos vadovo teigimu, minėtos trys įmonės iš senosios organizacijos pasitrauks iki šių metų pabaigos.

Tiekti gerą vandenį – pareiga

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius sako nieko nežinojęs apie ketinimus kurti naują organizaciją, esą iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos bendrovių nebuvę nepasitenkinimo, nėra buvę, kad nesuderinus pozicijų koks nors pasiūlymas keliautų į Seimą ar ministerijas.

Todėl dabar jis su lengva ironija naujosios asociacijos įkūrimą vadina viešųjų ryšių akcija. Neįvardindamas konkrečių asmenų sako, kad kažkam, matyt, dėmesio pritrūkę.

Mano pirmas įspūdis – tai kažkokia viešųjų ryšių akcija, buvusių vadovų noras atkreipti dėmesį į save ir man vertinti tai be galo sudėtinga.

„Mes dalyvavome kuriant visą vandentvarkos sektorių. Mūsų asociacija daug kovojo, kad nebūtų privatizuojami „vandenys“, „Vilniaus vandenų“ nenupirktų „Liono vandenys“. Tai tiesiog stebina. Mano pirmas įspūdis – tai kažkokia viešųjų ryšių akcija, buvusių vadovų noras atkreipti dėmesį į save ir man vertinti tai be galo sudėtinga.

Visos tos akcijos „Gerkime vandenį iš čiaupo“ vyksta nuo 2002-ųjų metų Vilniaus mieste, kai buvo išplauti tinklai ir pastatyta pagrindinė geriamojo vandens stotis Antaviliuose. Tai nieko naujo. Aš nesakau, kad tai blogai, žinoma, ne, reikia tai daryti, reikia skatinti, bet tai neturi būti epizodiniai įvykiai pasistačius palapinę, prie fontanų deklaruojant savo veiklą“, – kalbėjo B.Miežutavičius.

Jo teigimu, kiekvienas vandens tiekimo specialistas kiekvieną dieną turi nepamiršti, kad tiekti švarų, kokybišką vandenį kiekvieną dieną yra jo pareiga. Ne kažkokia akcija, naujas sumanymas ar panašiai. O kadangi vandens tiekėjai yra natūraliai veikiančios monopolinės įmonės, tai esą ne jų reikalas yra organizuoti akcijas, rodyti kiekvieną pakeisto vamzdyno metrą, rodyti, ar tikrai nuotekos išvalomos.

Asmeninio archyvo nuotr./Bronius Miežutavičius
Asmeninio archyvo nuotr./Bronius Miežutavičius

„Tai yra mūsų darbas ir mūsų tiesioginė pareiga. Girtis tuo, kad vykdai savo pareigą, ir pateikti kaip kokią panacėją...“, – kritikos įvairioms savireklamos akcijoms negailėjo B.Miežutavičius.

Jis įsitikinęs, kad didžiųjų įmonių pasitraukimas nepakenks asociacijos veiklai ir ji tęsis.

Pavadino prašalaičiais

Ketvirtai pagal dydį Lietuvoje vandentvarkos įmonei „Šiaulių vandenys“ (aptarnauja 54 tūkst. klientų) vadovaujantis Jonas Matkevičius kur kas kritiškesnis ir žodžių į vatą nevynioja.

Paklaustas, ar svarstytų siūlymą stoti į naują asociaciją, jis rėžė: „Niekada. Kai prašalaičiai patenka į vandens sektorių, tada ir išeina taip. Aš labai skeptiškai žiūriu į tuos dalykus. Iš esmės reikėtų pono Švaikausko paklausti, kodėl jis išėjo iš „Vilniaus vandenų“, paklausti jo, kiek jam vadovaujant įmonė sumokėjo sankcijų, baudų ir t.t. ir t.t. Plius jis save pasiskelbė tvarumo ekspertu, kas jam suteikė tą galią? Pats turbūt. Pats pasiskyrė kažkokios asociacijos vadovu.“

Niekada. Kai prašalaičiai patenka į vandens sektorių, tada ir gaunasi taip. Aš labai skeptiškai žiūriu į tuos dalykus.

J.Matkevičius įsitikinęs, kad jo vadovaujamos įmonės niekas į naują asociaciją nekvies, nes esą visi jo poziciją žino.

Apie tai, kad kvietimo bent kol kas jungtis prie naujosios asociacijos negavo, sako ir „Sūduvos vandenų“ vadovas Žydrūnas Čekauskas. Tačiau ir jis sako nematąs pagrindo palikti senąją asociaciją, kadangi pastarosios veikla yra patenkintas.

Vandeniu vartotojus Marijampolės savivaldybėje aprūpinančios įmonės direktorius svarstė, kad naujoji asociacija tik įkurta, tad „jos darbai parodys, kiek ji reikalinga“.

„Asociacijai, kurioje esame, priekaištų neturiu, atstovauja mums, vandens tiekėjams, visose institucijose, įstaigose, ministerijose“, – sakė Ž.Čekauskas.

Jis tikino negirdėjęs, kad būtų buvę kokių nors konfliktų LVTA, todėl sako negalįs net spėlioti, kam buvusi reikalinga dar viena organizacija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min