Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vartotojų stalui siekiama grąžinti lietuvišką mėsą

mėsa
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / mėsa
Šaltinis: 15min
0
A A

Galvijų supirkimo kainos ir atsivėrusi ES rinka yra dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių Lietuvoje nemažėja jaunų veršelių eksportas.

Žemdirbiai, susigundę greitais pinigais ir neaugindami veršelių, praranda milijonus – ir tiesioginių išmokų, ir pajamų už gyvąjį svorį arba skerdenas. Veršelių eksporto tendencijos ypač jaudina skerdimo ir mėsos perdirbimo įmones bei jas vienijančias organizacijas, nes situacijai nepasikeitus, Lietuvos skerdyklos gali likti be žaliavos. Sausio 8 d. Žemės ūkio ministerijos vadovybė su mėsos perdirbimo įmonių vadovais tarėsi, kaip vartotojų stalui grąžinti lietuvišką mėsą.

Susitikime atkreiptas dėmesys į tai, kad kitos šalys saugo savo rinką: gyvulių augintojai turi ilgalaikius kontraktus su mėsos perdirbėjais, jose dominuoja vidaus skerdimas. Tačiau Lietuvoje nėra susiklosčiusių tradicijų sudarinėti sutartis, o skerdyklos, statytos dirbti dviem pamainomis, šiandien dirba nepilna viena pamaina.

Kadangi mūsų šalyje neužfiksuota jokių užkrečiamųjų ligų, lietuviški veršeliai yra ypač paklausūs. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, 2008 m. iš Lietuvos jų buvo išvežta 200 tūkst. Ypač daug veršelių nuperka Izraelis, kuris juos vėliau perparduoda kitoms Rytų šalims. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius neabejojo, kad Lietuvoje užaugintas veršelis duotų didesnę naudą ir ūkininkui, ir valstybei, o kelius į Rytų rinkas galbūt galėtume rasti ir patys.
VMVT direktorius Kazimieras Lukauskas susitikimo dalyvius informavo, kad pagal Izraelio naujus reikalavimus eksportuojami veršeliai nuo šių metų sausio 15 d. bus individualiai tiriami dėl dviejų papildomų užkrečiamųjų ligų. Šis tyrimas privalomas visų ES šalių augintojams, norintiems eksportuoti veršelius. Pagal VMVT reikalavimus, siekiant parduoti tik sveikus veršelius iš bandų, laisvų nuo infekcinio galvijų rinotracheito ir virusinės galvijų diarėjos, kaip ir anksčiau, bus atliekami tyrimai kiekvienam veršeliui dėl tuberkuliozė, bruceliozės, leukozės, kampilobakterijų, trichomonozės, mikoplazmozės, o papildomai – mėlynojo liežuvio ligos. Tyrimo kaina – 180 lt.

Lietuviškai mėsai – prioritetas

Šių metų sausio 7 dieną Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) vyko susitikimas su Prekybos įmonių asociacijos vykdančiuoju direktoriumi Mariumi Busilu ir didžiųjų prekybos centrų –  UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Palink“, UAB „Maxima LT“ ir UAB „Norfos mažmena“ kokybės vadovais dėl šiuose centruose veikiančių kulinarijos cechų. UAB „Maxima“ informavo, kad nauji cechai nebus statomi, nors projektas ir parengtas. Pasak  D.Mitkuvienės, kulinarijos cechuose pagaminta produkcija į kitus padalinius išvežama nebus. Direktorės teigimu, jų tinkle sudarytos sutartys su Lietuvos gamintojais, sukurtas specialus kokybės padalinys, kuris kontroliuos ne tik „Maximos“ tinkle esančius cechus, bet ir tiekėjų bei gamintojų produktų kokybę, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Šiandien AB „Rimi Lietuva“, UAB „Palink“, UAB „Norfos mažmena“ prekybos centrai didina investicijas į maisto saugos gerinimo priemones, stengiasi pirkti kuo daugiau šalies ūkiuose išaugintos ar pagamintos produkcijos. Kadangi privaloma laikytis ES nuostatos – atskirti gamybą nuo realizavimo, iki vasario 1 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždarys visus reikalavimų neatitinkančius mėsos ir kulinarijos gaminių cechus, veikiančius įvairiuose prekybos centruose. Pasak K.Lukausko, pastaruoju metu ne vienas prekybininkas atsisako planų statyti naujus gamybos cechus ir vietoje to pasirenka bendradarbiavimą su vietiniais mėsos perdirbėjais.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min