Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 16d. 17:34

Vasario 16-ąją į Kauno komendanto rūmų sargybos postą sugrįžo tarpukario kariai

Vasario 16-oji Kauno Komendanto rūmuose
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr. / Vasario 16-oji Kauno Komendanto rūmuose

101-ųjų Valstybės atkūrimo metinių proga duris atvėrė vienas iš paslaptingiausių Kauno pastatų – Karinių oro pajėgų štabas, geriau žinomas komendanto rūmų vardu. Vasario 16 dieną pastato prieigų sargybą ėjo autentiškomis tarpukario uniformomis pasipuošę kariai, o ekskursijos metu organizatoriai atskleidė ne vieną intriguojančią istorijos detalę.

Pasak organizatorių, pernai, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, prie Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų štabo pademonstruota istorinės sargybos ceremonijos rekonstrukcija sulaukė itin didelio visuomenės susidomėjimo, todėl ir šiais metais nuspręsta ne tik dar kartą atkurti autentišką ceremoniją, bet ir pakviesti į ekskursiją po komendanto rūmus.

„Už šią ir kitas iniciatyvas 2018 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo originaliausias pilietines iniciatyvas dalyvavusias akcijoje „Vasario 16-ąją švęsk išradingai“. Karinių oro pajėgų iniciatyva pateko tarp šalies geriausiųjų“, – teigė renginio organizatoriai.

Anot jų, komendanto rūmai priskiriami Lietuvos kariuomenės gynybiniam paveldui. 1919–1940 juose veikė Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir Generalinis štabas. Atkurti sargybos rekonstrukciją padėjo karo istorijos klubo „Grenadierius“ nariai.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Vasario 16-oji Kauno Komendanto rūmuose
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Vasario 16-oji Kauno Komendanto rūmuose

Pastato istoriją 15min atskleidė Karinių oro pajėgų vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Alvydas Tamošiūnas. Pasak jo, Napoleono žygis atvėrė Rusijos imperijos gynybos žaizdas. Caras nusprendė, kad Kaunas, tuomet imperijos dalis, turi tapti vienu iš keturių miestų-tvirtovių, saugančių nuo įsibrovėlių iš Vakarų. 1882 metais pradėtos fortų statybos, tuo pat metu gynybinė sistema buvo statoma ir Liepojoje.

Pašnekovo teigimu, karinę infrastruktūrą valdė iki 20 tūkstančių caro karių, o jiems vadovavo rūmuose įsikūręs komendantas. A.Tamošiūnas 15min paaiškino, kad fortų statyba užtruko, o sparčiai vystantis artilerijai, miestas-tvirtovė prarado galią.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Alvydas Tamošiūnas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Alvydas Tamošiūnas

„Tai patvirtina ir faktas, kad Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiams neprireikė nė dviejų savaičių ir Kaunas krito. Beje, Liepojos atveju caras suprato, jog gynybinis objektas gali atitekti į priešo rankas, todėl įsakė griauti tai, kas buvo ką tik pastatyta. Taigi, vakarinėms gubernijoms skirtos milžiniškos investicijos gynybiniu požiūriu nepasiteisino“, – pasakojo A.Tamošiūnas.

Lietuvą okupavę vokiečiai perėmė ir komendanto rūmus. Viename iš pastato kambarių, – toliau pasakojo jis, – įsikūrė maršalas Paulis fon Hindenburgas, kuris po kurio laiko tapo Vokietijos prezidentu, o dar vėliau – valdžią perdavė Adolfui Hitleriui.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Vasario 16-oji Kauno Komendanto rūmuose
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Vasario 16-oji Kauno Komendanto rūmuose

Įdomu tai, kad vesti susiruošęs Steponas Darius vadovybei nepristatė būsimos žmonos, taip nusižengė galiojusiai tvarkai, todėl 10 dienų praleido areštinėje.

„Kaunui tapus sostine čia įsikūrė Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenės vadai. Šalia esančiuose ūkiniuose pastatuose buvo laikomas prezidento Antano Smetonos transportas. Viename iš jų veikė ir areštinė. Įdomu tai, kad vesti susiruošęs Steponas Darius vadovybei nepristatė būsimos žmonos, taip nusižengė galiojusiai tvarkai, todėl 10 dienų praleido areštinėje“, – istorijos detalėmis dalijosi pašnekovas.

Sovietmečiu rūmuose veikė oro desanto divizijos vadovybė. 15min kalbintas karininkas atskleidė, jog 1993 metais, išvykdami sovietų kariai pridarė nemenkos žalos. Laiptų šonuose iki šiol matomi chuliganiški užrašai kirilica: vardai, pavadinimai ar tiesiog brūkšniai. A.Tamošiūnas atskleidė, kad autentišką įspūdingo grožio šviestuvą kariai ruošėsi išsivežti ir jau buvo jį nugabenę į geležinkelio stotį.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Vasario 16-oji Kauno Komendanto rūmuose
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Vasario 16-oji Kauno Komendanto rūmuose

„Tik vienos mūsų karės Jovitos dėka šviestuvas buvo išsaugotas. Ji nuvyko į stotį ir gražiai paprašė grąžinti daiktą, kuris sovietams nepriklausė“, – kalbėjo jis.

Apie autentiškas karių uniformas, patraukusias ne vieno smalsuolio akį, 15min pasakojo karo istorijos klubo „Grenadierius“ vadovas Darius Verbickas. Jo teigimu, tarpukariu uniformos keitėsi net 6 kartus.

„1919 metais, kuriantis valstybei, buvo svarbu sukurti ir uniformą. 1923 pereita prie uniformų unifikacijos idėjos, todėl norėjosi savito, lietuviško modelio. Buvo pasiūlytos spalvingos, daug įsiuvų turinčios uniformos, tačiau šaliai, kuri tik stojosi ant kojų, tai buvo per didelė finansinė našta. Kariams skirtuose žurnaluose netgi yra straipsnių, peikiančių uniformos margumą ir įvairumą. Ilgainiui pokyčiai vyko siekiant suvaldyti kareiviškas madas, suvienodinti aprangas“, – kalbėjo D.Verbickas.

Anot jo, tarpukario uniformose galima atrasti britų, prancūzų, vokiečių, rusų karių drabužiams būdingų detalių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Skanumėlis

Video

01:26
47:04
02:01

Visi į lauką!

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas
Parašykite atsiliepimą apie 15min