Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vasario 16-ąją susikaus Lašininis su Kanapiniu

Morės
Organizatorių nuotr. / Morės
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos etnologai ir kultūros žmonės, ne vienus metus rengiantys tradicines Užgavėnių šventes, pastebi, kad papročiai nublanko mūsų atmintyje, o tauta teprisimena kelis žiemos išvarymo iš kiemo ritualus.

Kad Užgavėnės nevirstų tik pavalgymu ar dar blogiau – tik išgertuvėmis, trumpai prisiminkime, kaip turėtume elgtis per Užgavėnes.

Ši sena tradicinė ne tik lietuvių, bet ir daugumos Europos šalių gyventojų šventė švenčiama likus 46 dienoms iki Velykų.

Kaukės. Užgavėnėms ruošiamasi kaip didelei šventei. Svarbiausia – persirengti neįprastais drabužiais, pasislėpti po kauke.

Pagal veikėjus persirengėlių kaukės skirstomos į dvi grupes. Vienos įkūnija gyvulių, o kitos – žmonių bruožus.  Ypač dažni „žydai“, „čigonai“, „vengrai“, „arkliai“, „ožiai“, „gervės“, „velniai“, „raganos“, „giltinės“, „ubagai“. Būtini Užgavėnių eitynių dalyviai – Morė, Lašininis su Kanapiniu, arba Gavėnas.

Svarbiausi asmenys ir atlikėjai. Morės vežiojimas yra bene svarbiausias įvykis. Tiesa, Žemaitijoje ji turi keletą vardų: Kotrė, Raseinių Magdė, Raseinių Kotrė. Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje vežiojamos pamėklės buvo vadinamos Čiučela, Diedeliu, Gavėnu.

Tarp Užgavėnių persirengėlių tai vieni, tai įsimaišę į kitų persirengėlių būrelius slankioja Lašininis su Kanapiniu. Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis turėtų būti storas, su lašinių gabalu burnoje, Kanapinis – liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, su kanapine virve rankoje arba ant galvos užsidėjęs kanapių pėdą ar vainiką, su kanapiniu botagu besukantis apie galvą, nuspurusiais ūsais, o rankose turėjo ilgą lazdą Lašininiui iš kaimo vyti. Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grūmoja vienas kitam, kol galiausiai Kanapinis nugali. Lašininis po kautynių paprastai pabėga.

Primiršti papročiai. Visoje Lietuvoje gyvas paprotys per Užgavėnes daug važinėti. Sakoma, kad kuo daugiau kelio nukeliausi, tuo linai geriau derės, užaugs ilgesni. Paprotys apvažiuoti laukus ir kelis kartus pasivolioti sniege ne šiaip sau. Tikima, kad tuomet derlius bus geresnis ir linai storesni.

Važinėjama rėkaujant, triukšmaujant, dainuojant. Važiuojančius, kas nori, gali aplieti vandeniu. Laistymasis vandeniu reiškia gyvybės žadinimą, jos skatinimą gausesniam derliui ir apskritai krikšto, t. y. naujo, pradžią.

Per Užgavėnes daromos sūpuoklės ir einama suptis. Kur supynės, ten juokas ir linksmybės.

Burtai. Užgavėnių ateities spėjimai susiję daugiausia su vedybomis ir būsimu derliumi. Jie labai panašūs į Kūčių nakties būrimus.

Užgavėnių vakare merginos eina iš kiemo malkų glėbio atnešti. Parnešusios skaičiuoja pagalius: jei būna poros, tai tais metais ištekės.

Per Užgavėnes mergaitės, nugraužusios kaulą, muša juo į kiemo vartus ir klausosi, iš kurio krašto išgirs šunis lojant, – iš ten reikia laukti per Velykas piršlių. Vakare reikia sušluoti iš visų kertelių šiukšles, išnešus išpilti ir klausytis, iš kur šunys loja, – iš tos pusės bus piršliai. Užgavėnių vakare merginos eina iš kiemo malkų glėbio atnešti. Parnešusios skaičiuoja pagalius: jei būna poros, tai tais metais ištekės.

Mergaitės paima tris lėkštes: į vieną įpila žemių, į antrą įdeda žiedą, o į trečią – rūtų vainiką. Užriša vienai akis ir paveda toliau. Paskui ji turi grįžti ir rinktis lėkštę. Jei nutvers už lėkštės su žiedu, tai po Velykų ištekės, jei su vainiku, tai liks senmergė, o jei už lėkštės su žeme, tai po Velykų mirs.

Jei Užgavėnių diena saulėta, pavasarį reikia anksti sėti.  Jei nekoks oras ir drėgna, tą metą gerai augs javai ir bet kur pasėti. Jei Užgavėnių dieną ant stogo yra sniego, tai ir Velykos bus su sniegu.

Valgiai. Senosios Užgavėnės tęsdavosi savaitę. Buvo nusistovėjusi tam tikra valgymo, užsigavėjimo tvarka. Užgavėnes švęsti pradėdavo ketvirtadienį. Jį vadino riebiuoju ketvergu ir valgydavo keturis kartus. Riebųjį penktadienį seniau mėsos neduodavo, nes pasninko diena, bet valgė kiaušinius, sviestą, pieniškus patiekalus penkis kartus per dieną. Riebųjį šeštadienį – šešis kartus, riebųjį sekmadienį – septynis kartus, riebųjį pirmadienį – aštuonis kartus, o paskutinę Užgavėnių dieną – riebųjį antradienį – devynis kartus. Valgydavo daugiausia riebius mėsiškus patiekalus.

Dabar populiariausias Užgavėnių valgis yra blynai. Anksčiau svarbiausias valgis būdavo šiupinys, kurį virdavo iš kruopų, žirnių, pupų, lašinių ir mėsos. Šiupinyje būdavo ir kiaulės uodega.

Parengta pagal tonas.lt ir etno.lt. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min