Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

VGTU vadovai teigia, kad darbuotojams skiriant triskart didesnius priedus įstatymai nepažeisti

VGTU
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / VGTU
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vilniaus Gedimino techniko universiteto (VGTU) vadovai teigia, kad darbuotojams iš specialiosios programos lėšų skyrus triskart didesnius priedus nei nustatyta Vyriausybės, įstatymai nebuvo pažeisti.

Apie teisės aktų pažeidimus universitete penktadienį pranešė finansinį auditą atlikusi Valstybės kontrolė (VK). Anot jos, 2008 metų pabaigoje sutaupytus darbo užmokesčiui skirtus valstybės biudžeto asignavimus (12,8 tūkst. litų) panaudojęs ne kreditoriniam įsiskolinimui dengti, o vienkartinėms išmokoms, universitetas pažeidė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą.

Atostogaujantį VGTU rektorių Romualdą Ginevičių pavaduojantis kancleris Arūnas Komka penktadienį BNS teigė, kad ši suma esą nedidelė ir išmokėta „netyčia.“

„Vienkartinėms išmokoms 12,8 tūkst. litų metų pabaigoje darbuotojams paskatinti netyčia prasprūdo pro finansų kontrolę. Tai labai nedidelė suma – 0,03 proc. nuo mūsų darbo užmokesčio biudžetinių lėšų“, – kalbėjo jis.

Tikina, kad priedu mokėti gali

VK taip pat atkreipė dėmesį, kad iš specialiosios programos darbuotojams mokėti trigubai didesni priedai nei leidžia Vyriausybės nutarimas.  Tačiau A.Komka savo ruožtu tikino, jog VGTU su tokia išvada nesutinka ir žada ginčytis, kadangi remiantis Aukštojo mokslo įstatymu, savo užsidirbtas lėšas universitetas gali panaudoti savarankiškai, o pagal universiteto darbo apmokėjimo tvarką, anot jo, numatoma galimybė iš šių lėšų mokėti priedus.

Vienkartinėms išmokoms 12,8 tūkst. litų metų pabaigoje darbuotojams paskatinti netyčia prasprūdo pro finansų kontrolę, – A.Komka„Mūsų Senato yra patvirtinta darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, ir ten numatyta, kad rektorius turi galimybę tokius priedus nustatyti. Tai nereiškia, kad mes visiems darbuotojams tokius priedus mokėjome, bet tokia galimybė buvo mokėti iš specialiosios programos lėšų, kurios gaunamos mums už suteiktas paslaugas - mokslinius tyrimus, mokymus, papildomą studijų proceso organizavimą, ūkinę veiklą. (...) Tai teisės aktų kolizija – ar tai yra biudžetinės lėšos, ar ne biudžetinės, ir kaip jomis disponuojama“, – kalbėjo jis.

Tuo metu VK tvirtina, kad pagal Vyriausybės nutarimą priedų ir priemokų suma neturi viršyti 100 proc. tarnybinio atlyginimo, tačiau VGTU senatas nustatė, kad iš specialiosios programos lėšų apraše nustatytoms pareigybėms priedų ir priemokų suma neturi viršyti 300 proc. tarnybinio atlyginimo.

Apeliavo į sveiką protą

VK atkreipė dėmesį ir į VGTU darbuotojų atlyginimo struktūrą. Mat gana didelę darbuotojų atlyginimų dalį sudaro atlyginimas pagal autorines sutartis, sudarytas su universitetu.

Pavyzdžiui, Aplinkos inžinerijos ir miestų statybos katedros profesoriui (pagrindinės pareigos) 2008 metais priskaičiuotas tarnybinis atlyginimas iš biudžeto lėšų sudarė 86,0 tūkst. litų, priedai ir priemokos (iš specialiosios programos) – 45,6 tūkst. litų, o autorinis atlyginimas – 242,0 tūkst. litų.

VK taip pat tvirtina, jog VGTU, pažeisdamas Vyriausybės patvirtintas taisykles, prisiėmė didesnius įsipareigojimus negu buvo skirta lėšų, todėl rangovui, stačiusiam universiteto mokslo ir administracinį centrą, liko skolingas 847 tūkst. litų. Šis įsiskolinimas padengtas iš 2009 metams skirtų asignavimų, taip pažeidžiant teisės aktus.

A.Komka savo ruožtu teigė BNS, kad statant šį centrą, jokių nuostolių nepatyrė nei valstybė, nei universitetas.

„Jei žiūrėtume formaliai į teisės aktus, sutinkame (su VK išvadomis – BNS), bet jei žiūrėtume sveiko proto principu, tai, manau, kad reikėtų nesutikti – valstybė šiuo atveju ir universitetas jokių nuostolių nepatyrė, patyrė gal akcinė bendrovė, kuri statė šį pastatą, kadangi tik šių metų kovą atsiskaityta už tai, ką jie padarė pernai liepą“, – kalbėjo jis.

„Mums nereikėjo mokėti už kranų prastovas, pastolių atvežimą, sumontavimą. Jei viską sudėtume, nuostoliai valstybei sudarytų keli šimtus tūkstančių, jei būtų laikomi kranai ar jie būtų išmontuoti. Mes nuostolio nepadarėme – buvo užbaigtos konstrukcijos, pastato monolitinimas. Dabar pastatas gali saugiai stovėti, ne taip, kaip Nacionalinis stadionas statomas dvidešimt metų“, – tvirtino A.Komka.

Be to, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas įpareigojo patraukti atsakomybėn teisės aktų pažeidimus padariusius asmenis. Kaip BNS sakė A.Komka, atitinkamų padalinių vadovams ir vyriausiajai buhalterei jau skirti įspėjimai.
 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min